Liga – tik tarpinė stotelė

„Liga moters nepakeičia, tik vienu gyvenimo etapu esame pacientės, – sako Aušra Bružienė (46 m.), Nacionalinės krūties ligų asociacijos (NKLA) prezidentė. – 21 amžiuje tai jau ne mirties nuosprendis,  su liga reikia susigyventi ir toliau eiti savo gyvenimo keliu.“

Modernios vaizdinimo galimybės diagnostikoje, genetinis ištyrimas, nuolat tobulėjančios chirurgijos technikos, inovatyvi individualizuota medikamentinė bei spindulinė terapija, laiku suteikiama psichologinė pagalba – tai šiuolaikinio krūties vėžio gydymo etapai. „Nacionalinės krūties ligų asociacijos veiklos tikslas – kad visa tai būtų prieinama kiekvienai krūties vėžiu susirgusiai moteriai Lietuvoje, kaip yra kitose pažengusiose Europos šalyse,“ – sako Aušra Bružienė.

Pasak pašnekovės, krūties vėžys jaunėja, dažnai tenka bendrauti su daug jaunesnėmis pacientėmis. „Visada raginu moteris tikrintis, nesvarbu, kad nėra 50-ties, kai jau galime dalyvauti profilaktinėje patikros programoje. Patariu tikrintis nuo 30 metų, ir būtinai konsultuotis su gydytoju, jeigu pajuntate ką nors neįprasto krūtyse. Ankstyva ligos diagnozė – laimingas bilietas gyventi toliau. Naivu atsiduoti likimui ir tiesiog viltis, kad liga aplenks. Viena iš devynių moterų per savo gyvenimą rizikuoja susirgti krūties vėžiu. Lai jūsų sveikata būna jūsų rankose,“ – kalba A. Bružienė.

„Šiandien pacientei būtina žinoti, jog kalbėtis ir tartis ji turi su gydytojais, o ne palatos kaimynėmis“, – pataria ligą įveikusi A. Bružienė. Edmundo Paukštės nuotr.

Kelionė per ligą

Pati praėjusi ilgą kelią per ligą Aušra išliko nepataisoma optimistė. Jai galima pavydėti gyvybinės energijos. „Viena iš teigiamų ligos pasėkmių – atsiradęs sugebėjimas atskirti tai, kas reikšminga, svarbu, nesivelti į smulkmenas, – sako Aušra. – Be to, esu įpratusi kiekvieną darbą, kurį pradedu, pabaigti iki galo. Kai susirgau, mano mažiesiems vaikams buvo 3 ir 5 metai. Turėjau tikslą – gyventi ir juos užauginti. Visada sakau moterims – nebijokite tikrintis, eikite pas medikus, bet jeigu vieną dieną ateis liga, nepraraskite vilties, tikėjimo ir kovokite. Ligą tikrai galima nugalėti, ypač jei ji diagnozuojama ankstyvos stadijos.“

Moteris neslepia savo ligos istorijos – nuo diagnozės sukelto streso, chirurginės operacijos, aštuonių medikamentinio gydymo kursų, spindulinės terapijos, onkologinės ir psichologinės reabilitacijos iki krūties atstatymo. Susirgo būdama 39 metų, stiprus skausmas krūtyje pažadino naktį vyriausios dukros vestuvių išvakarėse. „Žinojau, jog skausmas nėra vėžio požymis, tačiau bloga nuojauta neapgavo – buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, nustatyta ne ankstyvų stadijų vėžio diagnozė, ruošiausi operacijai, – prisimena pašnekovė. – Dabar galiu atvirai pasakyti, jog buvo ir kitų požymių, į kuriuos nekreipdavau dėmesio. Pavyzdžiui, spenelio įsitraukimas. Man kūdikystėje dėl pieno liaukų uždegimo buvo atlikta abiejų krūtų operacija, todėl visada galvojau, kad spenelio įsitraukimas yra pasekmė kūdikystės ligos. Žinoma – reikėjo būti budresnei…“

Ankstyva ligos diagnozė – laimingas bilietas gyventi toliau.

Ar sunku išgirsti diagnozę? Taip. Ar sunkus krūties vėžio gydymas? Taip, be abejo. „Tai klausimai, iškylantys kiekvienai moteriai, kuri sukaustyta baimės neina tikrintis, nes bijo išgirsti diagnozę, o apie kiekvieną gydymo etapą prikurta įvairiausių legendų, – pasakoja Aušra. – Šiandien pacientei būtina žinoti, jog kalbėtis ir tartis ji turi su gydytojais, o ne palatos kaimynėmis, kad jos liga nėra tokia pati, kaip kitos moters, ir gydymas taikomas jai individualiai.“

Aušra įsitikinusi, kad labai vertinga psichologo pagalba. „Susirgus būtina žinoti, kas tavęs laukia, koks ligos pobūdis, kokie šansai laimėti kovą prieš vėžį. Šeimos, artimųjų supratimas – bet ne gailestis – nepaprastai svarbu. Dar svarbiau – visuomenės požiūris.  Esu dėkinga savo šeimai, bendradarbiams, kurie mane palaikė, taip pat – visiems mane gydžiusiems medikams,“ – pasakoja A. Bružienė.

Aušra labai dėkinga gydytojai onkologei chemoterapeutei Monikai Drobnienei.

Visuomeninė veikla – padėka gydytojams

Sulaukusi pasiūlymo įsitraukti į Nacionalinės krūties ligų asociacijos veiklą Aušra ilgai nesvarstė. „Kaip atrodo krūties vėžys, žinau ne teoriškai, o praktiškai. Praėjus beveik 7 metams galiu dalytis savo patirtimi su moterimis, tik pradedančiomis kovą su krūties vėžiu. Joms palaikymas ir atviras pokalbis būna neįkainojamos vertės. Aš pati asociacijoje sutikau moterų, kurios prieš 20 metų susibūrė ir įsteigė nacionalinę asociaciją. Mano veikla joje yra mano padėka gydytojams ir mano vidinis įsipareigojimas – jeigu galiu, privalau padėti kitoms surasti sėkmingą kelią į išgyvenimą,“ – įsitikinusi Aušra.

Džiugu, jog asociacijos veiklą palaiko ne tik Nacionalinio vėžio instituto, kur Aušra gydėsi, medikai bei vadovai, Kauno klinikų onkologai, bet ir sveikatos politikai, tokios žinomos asmenybės kaip Irena Degutienė. Praėjusiais metais maloniai nustebino broliai pranciškonai Benediktas ir Juozapas, pasiūlę drauge organizuoti naktinį Šv. Magdalenos bėgimą Klaipėdoje.

„Gyvename tarsi išplėstinės multidisciplininės komisijos posėdyje, kuriame dalyvauja ne tik specialistai bei pacientai, bet ir daug žmonių, kurie tyliai išradingai padeda, palaiko, leidžia  mums pasijusti moterimis, kurios yra tokios pačios kaip buvo, padeda mums visa jėga atsigręžti į gyvenimą,“ – šypsosi Aušra Bružienė.

Dėmesys metastazavusiam krūties vėžiui

Nacionalinė krūties ligų asociacija atstovauja Lietuvą Europos krūties vėžio koalicijos EUROPA DONNA veikloje. Milane vykusioje konferencijoje, skirtoje specialiai moterims, sergančioms metastazavusiu krūties vėžiu, buvo dalijamasi naujausia informacija apie gydymo strategijas.

Prof. Olivija Pagani, Pietų Šveicarijos Krūtų centro direktorė, pabrėžė, jog mūsų pacientės gyvena labai daug metų ir todėl labai svarbu, kad jos gyventų kokybiškai. „Kai skiriamas individualizuotas gydymas, būtinas multidisciplininis aptarimas dalyvaujant geram patologui, nes turime žinoti, ar veikia vaistas. Pacienčių amžius jau nebėra pagrindinis kriterijus skiriant gydymą, jaunos moterys turi būti gydomos kaip menopauzinio amžiaus pacientės“, –aiškino prof. O. Pagani.

Bendroje Nacionalinės krūtų ligų asociacijos ir Lietuvos senologijos konferencijoje: NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Valerijus Ostapenko, politikė Irena Degutienė ir Aušra Bružienė.

„Krūties vėžys – tai ir psichosocialinė liga, – teigė Luzia Travado, Psichoonkologijos klinikinio centro Champalimaud Lisabonoje vadovė. – Šiandien psichosocialinis gydymas yra integruota sudėtinio krūties vėžio gydymo dalis. 45 proc. pacienčių priima diagnozę palyginti ramiai, o 45 proc. patiria distresą. Moteris jaučiasi tarsi uždaryta dėžėje, iš kurios nėra išėjimo. Jai reikalinga paguoda, supratimas, palaikymas. Ypač jaunų moterų partneriai privalo būti greta, dalyvauti kartu psichosocialinėse grupėse.“

Per diskusijas buvo dalijamasi patirtimi dėl socialinio draudimo ir finansinių bei teisinių klausimų, grįžimo į darbą, paramos grupių veiklos ir psichologinių paslaugų prieinamumo. „Mums, nedidelių šalių moterims, būtina dalyvauti Europos renginiuose, – sako A. Bružienė. – Įdomu pasidalyti gerąja patirtimi, išgirsti, kad su tokiomis pačiomis problemomis susiduria ir kitų šalių moterys. Didelį įspūdį paliko pacientės iš Didžiosios Britanijos pasakojimas apie tai, su kokiomis psichologinėmis problemomis susidūrė ji savo šalyje. Apstulbino aplinkinių neigiama reakcija į susirgusią moterį: nusisuko draugai, ji liko viena su savo liga…“

Pasak A. Bružienės, kitų šalių socialinė rūpyba yra daug geresnė nei Lietuvoje. „Olandija seniai garsėja valstybės dėmesiu savo piliečiams, ne išimtis ir onkologine liga susirgę žmonės, – psakoja A. Bružienė. – Įsimintinas moters iš Ispanijos pasakojimas apie darbo sutartyje įrašytą punktą, kuris susirgus onkologine liga garantuoja 2 metus 100 proc. darbo užmokestį. Žmogus gali ramiai gydytis, nereikia po keturių mėnesių trukusio nedarbingumo pažymos grįžti vienai dienai į darbą, o po to pratęsti nedarbingumo pažymą…“

Apie Nacionalinę krūties ligų asociaciją

Įkurta 1999 m. moterų, sergančių krūties ligomis, organizacijų atstovų susitarimu, jų bendriems ekonominiams, teisiniams, ir informaciniams interesams tenkinti. Įkūrimą moraliai ir finansiškai parėmė Tarptautinės pagalbos neįgaliems asmenims asociacijos Švedijos organizacija.

Asociacija vienija 8 moterų, sergančių krūties bei kitomis onkologinėmis ligomis, organizacijas visoje Lietuvoje.

Nuo 2002 m. – Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narė. Asociacija yra Europos krūties vėžio koalicijos Europa Donna narė.

2015 m. aktyviai dalyvavo Europos Parlamente priimant deklaraciją „Dėl kovos su krūties vėžiu Europos Sąjungoje“

2014 m. pirmą kartą VI Baltijos šalių onkologų kongrese NKLA organizavo pacientų sesiją.

Nuo 2017 m. vykdomas projektas „Ir gyvenimas tęsiasi“ – susitikimai–pokalbiai su nedidelių Lietuvos meistelių moterimis.

2019 m. minėdama savo dvidešimtmetį NKLA metinę konferenciją organizavo drauge su Lietuvos senologijos draugija.

Juventa Sartatavičienė