Ką daryti, kai veidrodžio atvaizdas nebeteikia džiaugsmo?

Didžiausias mūsų organas – oda – yra pats išmaniausias sveikatos veidrodis, kurio neužmaskuosi jokia pudra. Itin ryškius pėdsakus veide gali palikti onkologinė liga ir jos gydymas, tačiau, kaip pabrėžia dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė, daugelis gąsdinančių pokyčių yra laikini, o šiuo metu visas jėgas geriau skirti pagrindiniam tikslui – įveikti vėžį.

Keičiasi odos jautrumo slenkstis, drėgmės pusiausvyra

Nusilpus imunitetui oda pirmiausia dehidratuoja, tampa labai aikštinga, gali prasidėti rimtos alerginės reakcijos. Gydytoja A. Dumbliauskienė džiaugiasi, kad daugėja pacientų, kurie konsultacijas su dr. Google iškeičia į gyvus pokalbius su specialistais. Nemažai klausimų kyla ir onkologiniams pacientams, kuriuos greta naujos informacijos lavinos, neretai agresyvaus gydymo, dar ima gąsdinti odos pokyčiai.

Kaip pabrėžia pašnekovė, kai kurie chemoterapijai taikomi vaistai sukelia kūno odos ir nagų pakitimus. Jie laikini, visiškai baigus chemoterapiją laipsniškai praeina. Veikiant chemoterapijai kūno oda tampa sausa, šerpetojanti, gali šiek tiek pakisti jos spalva, atsirasti bėrimų. Chemoterapijos metu ir keli mėnesiai po jos kūno oda gali būti jautresnė saulės poveikiui (tad priemonės su fotoapsauga yra būtinos!). Odą veikia ir spindulinis gydymas.

„Pagrindiniai onkologinių pacientų skundai dermatologo kabinete – sausa, jautri oda. Žmonės pasakoja nebesuprantantys savo odos – iki ligos buvusi riebi, dabar ji pleiskanoja, tampa sunku parinkti priemones, nebetinka senosios. Būna, kad oda, atrodytų, sureaguoja net į paprastą vandenį. „Dulka“ blauzdos, odą niežti“, – vardijo gydytoja. Tokiais atvejais A. Dumbliauskienė pirmiausia pacientus nuramina – kol visi organizmo resursai nukreipti į kovą su liga, pasikeičia individualus odos jautrumo barjeras. Daugelis dirgiklių, į kuriuos anksčiau pavykdavo nereaguoti, tampa problema. Ir tai yra normalu

„Pavykus išspręsti estetinę problemą, pagerėja ne tik išvaizda, bet ir emocinė būklė“, – įsitikinusi dermatovenerologė A. Dumbliauskienė. Mato Gancevičiaus nuotr.

Normalu ir tai, kad po ilgesnio pabuvimo duše odą tempia, ji lengviau parausta (ir tai nėra alergija vandeniui), o anksčiau naudotos įvairios rūgštinės ar šveitimo priemonės dabar kelia diskomfortą. Įprastinės kosmetikos krepšelį šiuo metu galima atidėti į šalį ir pamažu susirinkti naujas priemones, tinkančias būtent šiam gyvenimo etapui.

„Mus visus dengia apsauginis – hidrolipidinis – sluoksnis. Kai jis suplonėja, oda tampa atviresnė dirgikliams, greičiau netenka vandens ir labiau sausėja. Tad reikia kuo mažiau „apvaginėti“ šį sluoksnį, o po to – grąžinti tai, ką nuplovėme, nuvalėme. Tiesa, patarimas vengti agresyvių priemonių nebūtinai reiškia perėjimą prie ekologiškos, natūralios kosmetikos. Aš nesu didelė pastarųjų gerbėja, nes tikiu laboratorijose naudojama gamtos galia. Ir nesvarbu, kokiu keliu eisime – visiškai gamtos ar mokslininkų sukurtu – tikslas išlieka sustiprinti odos imunitetą, jos apsaugą“, – pabrėžė specialistė.

Nuo Kleopatros iki XXI a. laboratorijų

Daugelis panacėja laiko odos tepimą aliejais – bet nors aliejus yra riebalai, odos jis nedrėkina. Aliejus tik suformuoja plėvelę, kuri įkalina odos drėgmę. Tad kad ir kokia natūrali priemonė būtų, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ji tikrai spręs būtent jūsų odos iššūkius.

„Oda padėkos, kai pasirinksime priemones, kuriose yra ne tik drėgmę užrakinančių riebalų, bet ir medžiagų, kurios ją sukuria. Aš asmeniškai mėgstu inovatyvias, gudrias priemones, kurios sustiprina mūsų odos florą – kosmetiką su probiotikais. Pavyzdžiui, SVR BIOTIC linija skatina odos gebėjimą atsinaujinti. Sudėtyje esantys probiotikai reguliuoja mikrobiotą, stabilizuotas vitaminas C stabdo odos senėjimą, suaktyvina metabolizmą, o žemos molekulinės masės hialuronas stiprina epidermio lipidinį barjerą, intensyviai ir ilgai drėkina“, – aiškino gydytoja.

Daugėja pacientų, kurie konsultacijas su dr. Google iškeičia į gyvus pokalbius su specialistais.

Probiotikai, arba gerosios bakterijos, gyvena žmogaus odos paviršiuje ir sukuria apsauginį šydą nuo nepalankaus aplinkos poveikio. Kai šių bakterijų pusiausvyra tinkama, oda sugeba apsisaugoti nuo kenksmingų veiksnių.

„Kiekvienas mūsų kasdien su savimi nešiojamės iki pustrečio kilogramo įvairiausių mikroorganizmų – virusų, bakterijų, grybų. Tik 10–15 proc. jų yra blogi, tad mūsų tikslas – padėti odai išlaikyti tinkamą šių mikrooganizmų pusiausvyrą. Kai organizmui sunku, imuniteto ištekliai nukreipti kautis su (onkologine) liga, labai sveikintina padėti odai sustiprinti apsauginį sluoksnį“, – kalbėjo pašnekovė.

Probiotikus odai naudojo ir Kleopatra, maudydamasi pieno voniose, tačiau šiuolaikinei kosmetikos pramonei pavyko dar daugiau – sukurti tokius gudrius produktus, kurių sudėtis draugiška odai, kurie gerina odos mikroklimatą ir sustiprina odos ląstelių struktūras.

„Nesvarbu, ar odą išvagojusios raukšlelės, ar išbėrę spuogeliai – žmogus natūraliai nori būti gražus ir mylėti veidrodyje matomą atvaizdą. Pavykus išspręsti estetinę problemą, pagerėja ne tik išvaizda, bet ir emocinė būklė, dingsta nereikalingas rūpestis „o kaip aš atrodau?“ Auga pasitikėjimas savimi, energija gali būti nukreipta tikrosioms problemoms spręsti. Aš esu už visas įmanomas XXI a. priemones, padedančias žmogui jaustis gražiau ir geriau“ , – atvirai dėstė gydytoja dermatovenerologė.

Giedrė Petkevičė