Išsamiai ir paprastai apie seromą

Rašau apie tai, ką kasdien dirbu jau penkerius metus. Talkinimas gydytojams punktuojant seromas – viena mano pareigų. Stengiausi atsakyti į tuos klausimus, kuriuos užduoda mūsų pacientės. Galbūt tai aktualu ir Jums. Šiame straipsnyje aptarsime tik vieną pooperacinę komplikaciją – pooperacinėje ložėje besikaupiantį skystį – seromą. Šis reiškinys toks dažnas, kad jį siūloma vadinti ne komplikacija, o pašaliniu operacijos efektu.

Kurioje vietoje kaupiasi seroma?

Seroma kaupiasi po oda toje vietoje, kur buvo pašalinta krūtis. Serozinio skysčio sankaupa dažnai atsiranda ir tada, kai pašalinta ne visa krūtis, o tik jos kvadrantas ar sektorius, – tame plotelyje, iš kurio rezekuota krūties audinio (rezekcija – operacija, per kurią pašalinama ligos pažeista organo dalis). Seroma gali kauptis ir pažasties srityje, ypač – kai pašalinta daug pažasties limfmazgių. Po krūties atkūrimo implantais serozinis skystis renkasi retai. Kai atliekama rekonstrukcija savais audiniais, serozinio skysčio gali susitelkti ir atkurtoje krūtyje, ir toje vietoje, iš kurios paimtas pasukamasis audinių lopas – po oda pilve ar nugaroje. Po nepiktybinių krūties darinių šalinimo skystis retai kaupiasi.

Koks tai skystis?

 Serozinis skystis teka į žaizdą, skatindamas jos sugijimą. Tai eksudatas (uždegiminės kilmės skystis kūno ertmėse arba audiniuose), kurio sudėtyje yra baltymų, chemokinų, citokitų – medžiagų, turinčių įtakos žaizdų gijimui ir audinių persitvarkymo procesams, taip pat skatinančių ar blokuojančių augimą. Atlikus tyrimus, kurių metu lyginama seroma po piktybinio ir gerybinio auglių pašalinimo, aptikti nedideli seromos sudėties skirtumai.

Kaip gydoma seroma?

 Seroma pašalinama drenuojant arba punktuojant. Po krūties auglio operacijos moteris atsibunda jau su drenu (vamzdeliu skysčiams ištekėti), kurį chirurgas įdeda baigdamas operuoti. Gali būti palikti ir du drenai – krūties srities ir pažasties duobei drenuoti (arba vietai, iš kurios paimtas pasukamasis audinių lopas, drenuoti).

„Man išties patinka, kad po operacijos pacientės apsilanko pas mus. Ypač naudingi pirmieji vizitai“, – sako bendrosios praktikos slaugytoja J. Bičkaitienė. Algirdo Kubaičio nuotr.

Kaip elgtis su drenais?

 Kol pacientė gydoma stacionare, dreno priežiūra užsiima slaugytoja, vadovaujama operavusio gydytojo. Jei iš žaizdos išsiskiria nedaug skysčio, antrą trečią pooperacinę parą drenas ištraukiamas.  Jeigu serozinio skysčio renkasi gausiai, pacientė į namus gali būti išleidžiama su drenu. Tuomet ji, arba jos artimieji turi išmokti prižiūrėti dreną.

Prižiūrint dreną namuose reikia:

• saugoti, kad drenas nebūtų tempiamas, nes tai gali sukelti diskomfortą ir padidinti riziką, jog jis savaime iškris;
• patikrinti, ar dreno skysčio surinkimo rezervuaras yra suspaustas (esant aktyvaus drenavimo sistemai), nes tik jame susidaręs vakuumas traukia skystį iš žaizdos;
• stebėti rezervuare esantį skystį – jis turi būti skaidrus, o spalva gali svyruoti nuo tamsiai rausvos iki šviesiai gelsvos;
• kasdien stebėti tvarsčius aplink dreno įkišimo sritį (kad nebūtų permirkę);
• kiekvieną dieną tuo pačiu metu išpilti skystį iš dreno rezervuaro, užrašyti jo kiekį specialioje medicininėje formoje.

Informuoti savo gydytoją ar slaugytoją, jei:

• skystis teka aplink dreną;
• rezervuaras nebesusispaudžia – pažeistas, nesusiformuoja vakuumas;
• rezervuare esantis skystis staiga pakeičia spalvą (tampa drumstas, raudonas, balkšvas, pilkšvas ir kt.) arba pasikeičia jo kvapas (tampa labai aštrus, dvokiantis);
• atsiranda stiprus skausmas pooperacinės žaizdos srityje, matomas odos paraudimas, patinimas ar sukietėjimas žaizdos srityje;
• oda aplink dreno įdėjimo vietą parausta, tampa skausminga;
• drenas nebefunkcionuoja – nebeteka skystis;
• drenas iškrinta.

Įkištas drenas – atviri vartai žaizdos infekcijai. Todėl, net ir gausiai kaupiantis seromai, jis ilgai nelaikomas. Kartais pacientės labai bijo dreno ištraukimo – neva tai skausminga procedūra. Drenas išimamas nupjovus vos vieną jį prie odos fiksuojantį siūlą. Paprastai pacientės per šią procedūrą nieko net nepajaučia.

Kas ta punkcija?

  Seroma, kuri kaupiasi ir pašalinus audinių drenus, gydoma kartotinomis aspiracinėmis punkcijomis. Adata įduriama po oda ir švirkštu ištraukiamas ten susikaupęs skystis. Aspiracinę punkciją pacientės gerai toleruoja dėl odos nejautros, kuri atsiranda pažeidus smulkius nervus per poodžio atidalinimo operaciją. Taigi seromos punktavimo procedūra nėra skausminga, tačiau ji gali būti itin nemaloni adatų bijančioms pacientėms.

Ar būtina susikaupusią seromą nupunktuoti?

Nors seroma nėra pavojinga gyvybei ir paprastai neskausminga, susikaupęs skystis ilgina žaizdos gijimo laiką, didina limfedemos (rankos tinimo) riziką, sukelia nepatogumų dėl dažnų vizitų pas gydytoją. Ilgai besitęsiant seromai, gali tekti atidėti spindulinę terapiją (gausus skysčio kiekis gali išsklaidyti spindulius).

Nepašalinus skysčio sankaupų, gali kilti komplikacijų, įskaitant:

• odos lopo nekrozę;
• žaizdos siūlės išsiskyrimą;
• žaizdos infekciją.

Kaip ilgai kaupiasi seroma?

Tai labai individualu. Įprastai dėl seromos kaupimosi po operacijos apsilankyti tenka keletą kartų. Seroma gali visai nesikaupti, ir tai taip pat normalu. Būna, kad ji telkiasi net keletą mėnesių. Nedidelės seromos gali būti paliekamos. Ilgai besirenkat seromai, po oda susiformuoja kapsulė, trukdanti skysčiui rezorbuotis į aplinkinius audinius. Jei skysčiai gausiai renkasi ilgą laiką, gali būti atlikta operacija, kurios metu kapsulė suardoma.

Kas skatina gausų seromos kaupimąsi?

Atlikta įvairių studijų, siekiant išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia gausią seromą. Prognozuoti, kad seroma kaupsis gausiau ir ilgiau, galima, kai didelė operacijos apimtis – pašalinta visa krūtis, išpjauti visi pažasties limfmazgiai; kai pirmas tris pooperacines paras per drenus skiriasi didelis serozinio skysčio kiekis. Taip pat žinoma, kad seroma labiau kaupiasi didesnį kūno masės indeksą turinčioms pacientėms. Jos gausumui įtakos gali turėti anatomiškai tankesnis limfagyslių tinklas. Nustatyta, kad seromos kiekį gali lemti įvairūs operacijos technikos niuansai ir tai, kaip seroma gydoma pirmomis paromis.

Kaip elgtis, kad skysčiai greičiau nustotų rinktis?

Operuota sritis spaudžiama ir mažinamas jos mobilumas. Nupunktavus seromą, krūtinės ląsta subintuojama elastiniu tvarsčiu, kad nesusidarytų laisvų ertmių jai kauptis, be to – taip geriau susiglaudžia ir sparčiau gyja audiniai. Kai pašalinta ne visa krūtis, gali būti užklijuojamas spaudžiamasis tvarstis, taip pat būtina dėvėti krūtis apspaudžiančią ir gerai prilaikančią liemenėlę. Liemenėlės nedėvint, ypač esant didelėms krūtims, išsitempia operuota sritis, trukdoma jai gyti, judant vidinės žaizdos sienelės trinasi viena į kitą skatindamos gausesnį serozinio skysčio išsiskyrimą.

Po operacijos ne tik prižiūrime žaizdą, bet  ir atsakome į galybę klausimų.

Norėdamos, kad išsiskirtų mažiau serozinio skysčio, jokiu būdu neribokite išgeriamų skysčių kiekio – jis turi atitikti natūralius jūsų poreikius! Tai šioje situacijoje nepadės.

Judėjimas – pasivaikščiojimas, lengvi fiziniai pratimai pagerina bendrą kraujotaką, audinių mitybą, kartu netiesiogiai skatina geriau gyti žaizdas. Netinka veikla, susijusi su kratymusi, šokinėjimu, pernelyg aktyviais judesiais. Lengvos buitinės veiklos po operacijos nereikėtų vengti. Susilaikyti patariama nuo veiklos, kuri vargintų ar spaustų operuotos pusės ranką.

Kada galėsiu maudytis?

Jei nėra dreno, žaizdai gyjant įprastai, jau 7–8-ą parą po operacijos galima nusiimti tvarsčius ir maudytis po dušu, netrinant susiuvimo vietos. Ilgai laikomi drenai asmens higieną labai apsunkina. Su drenais maudytis neleidžiama. Po dušu nusiprausti galima antrą parą po drenų pašalinimo. Jei iš dreno įdėjimo vietos skiriasi sekretas, patariama išsimaudžius vėl ją užklijuoti tvarsčiu.

Užsitęsus pooperaciniam periodui, dėl ilgai besikaupiančių skysčių moterys pavargsta, jas apima neviltis. Jos išvargsta nuo dažnų vizitų į ambulatoriją, ypač jei reikia važinėti iš kito miesto, prašyti artimųjų pagalbos atvykstant. „Dabar toks mano darbas“, – bando ilgą gijimą įprasminti pacientės. „Man pas jus labai patinka, todėl nenustoju lankytis“, – dažnai juokauja moterys.

Kuo dar naudingi apsilankymai ligoninėje po operacijos?

Man išties patinka, kad po operacijos pacientės apsilanko pas mus. Ypač naudingi pirmieji vizitai. Pirmą kartą atėjusios moterys būna arba labai pakylėtos, arba labai įsitempusios. Su džiugiai nusiteikusiomis pacientėmis kartu pasidžiaugiame, kad operacija jau praeityje, kad sklandžiai praėjo, nieko neskauda. Pasiteiraujam, ar aiški tolimesnė gydymo eiga, kada kreiptis į chemoterapeutą, radioterapeutą. Įtampa dažniausiai išduoda nerimą, baimę. Bijoma nemalonių pojūčių, kuriuos gali tekti patirti perrišimo metu. Dauguma bauginasi savo operuotos kūno vietos, net fiziškai ją perdėtai saugo: tai išduoda sustirusi, pritraukta, net nutirpusi operuotos pusės ranka.

Svarbūs tiek fiziniai, tiek psichologiniai aspektai. Svarbu, kaip moteris priima krūties netektį. Tai laikas, kai galima pasiūlyti psichologo pagalbą. Net ir tos, kurios linkusios savarankiškai įveikti psichologinius iššūkius, su palengvėjimu priima mintį, jog gedėti netektos krūties – natūralu. Po operacijos moterys turi daugybę klausimų, į kuriuos galime atsakyti, perspėti dėl galimų vėlesnių komplikacijų, patarti, kaip užbėgti joms už akių. Galime paaiškinti, kurių pojūčių nereikėtų sureikšminti, o į kuriuos naujus požymius verta atkreipti dėmesį.

Po operacijos ne tik prižiūrime žaizdą. Pacientėms primename, kad namuose nepamirštų atlikti pratimų, pastebime, kada naudinga reabilitologo, psichologo, psichoterapeuto konsultacija, suteikiame kad ir labai nedidelę, bet tuo metu ypač reikalingą paramą ir atsakome į galybę klausimų.

Šio straipsnio neapsunkinau informacijos šaltiniais, bet pagal šią nuorodą galite juos rasti: https://sm-hs.eu/lt/pooperacines-seromos-ir-zaizdu-prieziura-po-kruties-operaciju-2/

Jurgita Bičkaitienė,
Klaipėdos universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja