Alternatyvios priemonės, padedančios gyventi su liga

Daugeliui išgirdus žodį „alternatyvios priemonės“ prieš akis iškyla šamanas ar sukrypusioje pamiškės trobelėje įsikūrusi žolininkė, užkalbėjimais bei žolelėmis žadanti įveikti vėžį. Tačiau šis straipsnis ne apie tai, o apie kur kas paprastesnius ir kasdienius dalykus, pavyzdžiui: baseiną, pirtį, masažą, galinčius palengvinti gyvenimą su liga. Imtis šios temos paskatino LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė.

Darbe medikė nuolat girdi klausimus: „ar gali onkologinis pacientas lankytis pirtyje, baseine, maudytis vonioje, daryti masažą?“; „kokie alternatyvios medicinos metodai gali sustiprinti vėžiu sergančius pacientus, apsaugoti nuo ligos atsinaujinimo?“ Siekdama padėti savo pacientams (ir ne tik jiems) gydytoja skaito paskaitas, remdamasi ne tik įrodymais pagrįstos tradicinės medicinos, bet ir kineziterapijos, masažo, ajurvedos ir kitomis per daugelį metų sukauptomis sveikatinimo žiniomis. Vienoje iš šių paskaitų išdėstytais patarimais gydytoja dalijasi ir su „Rožinio gyvenimo“ skaitytojais.

Pagrindiniai principai: ką valgai, kiek judi, apie ką galvoji

„Kai susergi, turi keisti gyvenimo būdą, kad vėžinėms ląstelėms būtų kuo blogiau, o sveikosioms – kuo geriau“, – pataria pašnekovė.

Tie patarimai iš pirmo žvilgsnio skamba labai nesudėtingai ir gali būti apibūdinami, kaip holistinis požiūris į savo kūną: stebėti, ką ir kaip valgai, optimaliai judėti, atkreipti dėmesį į mintis, kurios tave valdo.

Apie mitybą sergant vėžiu rašoma ir kalbama labai daug. Svarbiausia, kad ji būtų pilnavertė. Pašnekovė siūlo rūpintis ne tik tuo, ką valgome, bet ir kaip tas maistas virškinamas. „Kas nesuvirškinama, kažkur atidedama, – primena E. Juodžbalienė. – Žarnų sienelių pralaidumas, žarnyno mikroflora – visa tai svarbu ir turi „gerai veikti“, kad organizmas įsisavintų reikalingas medžiagas bei pašalintų tas, kurių nereikia“.

„Kai susergi, turi keisti gyvenimo būdą, kad vėžinėms ląstelėms būtų kuo blogiau, o sveikosioms – kuo geriau“, – pataria gydytoja onkologė chemoterapeutė E. Juodžbalienė. Kauno klinikų (M. Žičiaus) nuotr.

Norint visiškai atsisakyti kažkurių produktų ar medžiagų, derėtų nepamiršti, kad lazda dažniausiai turi du galus. Pavyzdžiui, gliukozė kaupiasi navikuose. Visiškai jos nebevartoti? Bet daug gliukozės reikia ir smegenims. Taip, rafinuotas cukrus yra blogai, bet gliukozės galima gauti ir su vaisiais. Dar svarbu – iš gliukozės gautą energiją „išjudėti“.

Galvojant apie sveikesnę mitybą, pašnekovė pataria atkreipti dėmesį į polifenolius, saugančius mus nuo ligų.

„Polifenoliai yra puikūs antioksidantai, jie pasižymi priešuždegiminiu, priešnavikiniu poveikiu, mažina angiogenezę, saugo odą nuo kenksmingo ultravioletinio poveikio“, – vardino naudingąsias polifenolių savybes pašnekovė ir patarė juos kuo dažniau prisiminti, taip pat ir gydantis chemoterapija.

Kai kalbama apie visavertę mitybą, reikėtų nepamiršti ir vandens – rekomenduojama jo paros norma – 30 ml vienam svorio kilogramui.

Kad sportas naudingas visiems – ir sveikiems, ir jau susirgusiems – taip pat daug kalbėta ir rašyta. Dar kartą trumpai galima priminti jo privalumus: geresnė kraujotaka, organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, stiprėja raumenys, „prasivalo“ galva. Mokslo tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas 12-21 proc. sumažina krūties vėžio riziką, o mirtingumą nuo šios ligos net 38 proc.

Kiek organizmui naudingas sportas, beveik tiek pat yra žalingas stresas, ypač lėtinis, nes patiriant jį, išsiskiria dideli kortizolio kiekiai, kurie mažina imunitetą, didina lėtinius uždegimus, žarnyno pralaidumą. Dažnai vėžio atsiradimas siejamas su ilgalaikiu streso hormonų poveikiu. Kaip sau padėti?

Depositphotos nuotr.

„Esu čia ir dabar“, „jei negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį į ją“, – primena E. Juodžbalienė lyg ir žinomas, bet dažnai pamirštamas tiesas, kuriomis derėtų vadovautis. – Pagalvokite apie šį momentą, įsiklausykite į save. Stenkitės laikytis dienos režimo (rekomenduojama eiti miegoti nuo 22 val., tuo pačiu laiku, kambarys turėtų būti tamsus, išvėdintas), užsiimti mėgstama veikla, pasivaikščioti gryname ore. Daugeliui moterų stresą padeda sumažinti joga, meditacija, aromaterapija”.

Miško dovanos ir jūros SPA

Sveikatai ir nuotakai pagerinti labai dažnai nereikia jokių ypatingų priemonių, tiesiog užtenka pasinaudoti tuo, ką turime šalia. Dažnai nemokamai. Viena iš tokių galimybių – pasivaikščiojimas miške. Mūsų laimei, Lietuva – išties žalias kraštas, o gyvenant bet kuriame mieste, nėra sudėtinga netoliese rasti parką ar mišką.

„Pakelkime akis, pažvelkime į medžių viršūnes. Giliai įkvėpkime. Pasivaikščiokime. Organizmas aprūpinamas deguonimi, dezinfekuojasi plaučiai, kvėpavimo takai. Vaikštant dirba raumenys, sąnariai. O kur dar garsų terapija“, – ragino dažniau pasivaikščioti miške pašnekovė.

Jei dar prisiminsime uogas, jų žiedus ar lapelius, tiksiančius ir arbatai, o dar grybai – miškas tikras sveikatos lobynas.

Nelabai jam savo sveikatinimo galiomis nusileidžia jūra, anot pašnekovės – natūralus SPA.

„Saulė aprūpina vitaminu D, mažinančiu nerimą, stiprinančiu imunitetą. Ėjimas basomis per smėlį – puiki refleksoterapija, grūdinimasis. Ritmiškas jūros ošimas ramina, tvarko širdies ritmą. Pasinėrimas į vandenį – kontrastinis efektas, druska gydo žaizdas, keratozes. Ėjimas basomis, per smėlį, prieš vėją – puiki mankšta“, – vardijo buvimo pajūryje privalumus gydytoja onkologė chemoterapeutė.

Depositphotos nuotr.

Ji patartų jūra mėgautis nuo pat ryto, dažniau ateiti pasidžiaugti saulėtekiu, o ne saulėlydžiu, griežtai vengti ypač kaitrių vidudienio saulės spindulių, ilgo gulėjimo paplūdimyje.

Mėgavimasis vandens procedūromis – rekomenduojamas

Gydytojos E. Juodžbalienės teigimu, iš savo onkologinių pacientų ji dažnai išgirsta klausimų, ar galima jiems maudytis atviruose bei uždaruose vandens telkiniuose? Jos atsakymas dažniausiai būna „taip“ – tikrai rekomenduojame įbristi į jūros bangas, pasinerti į vėsų ežero vandenį. Idealus variantas – mankšta vandenyje – aktyvūs judesiai, dirba visos raumenų grupės, saugu. Žinoma, šių malonumų reikėtų atsisakyti, jei yra neužgijusių pjūvių, atvirų vietų, žaizdų, onkoginekologinių problemų.

Medikė pataria šiltuoju metų laiku pirmenybę labiau teikti atviriems vandens telkiniams nei baseinams. Pastarieji sudaro puikią galimybę aktyviai judėti, tačiau juose esantis chloras tikrai nėra naudingas sveikatai. Povandeniniai masažai, masažinės vonios taip pat padeda, nes tai puikus limfodrenažas. Tačiau dėl higienos geriau reikėtų rinktis individualius vandens masažus, o ne sėdėjimą bendroje sūkurinėje vonioje.

Žmogus yra gamtos dalis, viskas jame susiję, tad liga negydoma kažkaip atskirai.

Lygiai taip pat galima maudytis ir namų vonioje, tiesa, medikai nerekomenduoja užsibūti joje labai ilgai – užtenka 15-20 minučių. Į vandenį galima įberti druskų, įpilti augalų nuovirų. Tik čia galioja ta pati taisyklė, kaip ir dėl vandens telkinių – jei yra atvirų žaizdų, neužgijusių pjūvių – vandens procedūras reikėtų atidėti.

Sergantieji onkologinėmis ligomis gali kaitintis ir pirtyje, tik gydytoja E. Juodžbalienė primena – geriau rinktis ne sausą, o drėgno garo pirtį, kurios temperatūra apie +50 laipsnių. Užeiti galima du ar tris kartus, vieno tokio užėjimo trukmė – 5-20 minučių. Sergantiesiems tinka ir infraraudonųjų spindulių pirtis, kurioje temperatūra siekia +40-60 laipsnių. Ji teigiamai veikia odos kapiliarus, periferinę cirkuliaciją, todėl padidėja deguonies suvartojimas, minkštėja jungiamasis audinys, skystėja sąnarių skystis. Ši pirtis netinka esant limfedemai, kraujo krešėjimo sutrikimams, jei odoje yra metastazių, žaizdų.

Onkologiniams pacientams geriau pasijusti padeda ir masažas. Pasak gydytojos E. Juodžbalienės, mitas, kad masažas skatina vėžio plitimą. Priešingai, jis gali padėti, kai kamuoja skausmas, pykinimas, depresija, stresas. Žinoma, masažo reikėtų vengti, jei yra metastazių odoje, atvirų žaizdų, jei padidėję limfmazgiai ar didelė trombų venose rizika. Jei bijomasi dėl metastazių kauluose, galima masažuoti rankas, kojas – jose metastazių nebūna.

Manualinis masažas atpalaiduoja raumenų įtampą, mažina depresijos požymius. Rekomenduojama 30 minučių masažas du kartus per savaitę, siekiant maksimalaus efekto, procedūras reikėtų tęsti 5 savaites, viso – dešimt masažų. Jei negalima atlikti manualinio masažo, galima išmėginti taškinį.

„Netradicinė medicina sėkmingai gali papildyti tradicinį gydymą, padėti palaikyti geresnę gyvenimo kokybę. Pagrindinė žinutė, kurią norėčiau perduoti visoms žurnalo skaitytojoms – žmogus yra gamtos dalis, viskas jame susiję, tad liga negydoma kažkaip atskirai“, – ragino peržvelgti savo gyvenimo būdą gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė.

Vaida Samuolytė