Onkologai pataria, kaip pasiruošti pirmajai konsultacijai: teks padaryti namų darbus

Išgirdus įtarimus dėl onkologinės ligos ar neguodžiančią diagnozę, klausimų būna daugiau nei atsakymų. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojai – genetikė, krūtų chirurgė, radioterapeutė, chemoterapeutė ir psichiatrė – pataria, kokius namų darbus atlikti iki pirmosios konsultacijos, kad ši būtų kuo efektyvesnė, kelianti mažiau nerimo ir taupanti laiką.

Prieš vizitą pas genetiką reikia pabendrauti su giminaičiais

Genetinis tyrimas dėl polinkio sirgti krūties ir (ar) kiaušidžių vėžiu nediagnozuoja šių onkologinių susirgimų, bet leidžia nustatyti jų riziką. Kaip pabrėžia gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė, jis padeda parinkti tinkamas profilaktines ir stebėsenos priemones, sudaryti specialų sveikatos priežiūros planą, siekiant užkirsti kelią onkologinei ligai. Vėžiu susirgusių moterų gydytojams šis tyrimas leidžia parinkti tinkamą gydymo taktiką.

„Genetinis tyrimas dėl polinkio sirgti krūties vėžiu padeda parinkti tinkamas profilaktines priemones siekiant užkirsti kelią onkologinei ligai arba leidžia parinkti tinkamą gydymo taktiką“, – sako gydytoja genetikė O. Liaugaudienė. NVI nuotr.

Svarbu žinoti, kad genetinius tyrimus gali paskirti tik gydytojas genetikas, įvertinęs pacientės ir jos šeimos, t. y. pirmos eilės (tėvų, brolių, seserų, vaikų) ir antros eilės (dėdžių, tetų, senelių) giminaičių, ligos istorijas. Todėl, atvykstant į genetiko konsultaciją, būtina turėti:

1. Jei Jums diagnozuota onkologinė liga – išrašą, kuriame ji aprašyta (ligos išplitimas, stadija, o svarbiausia – patologinio tyrimo išvada (biopsijos arba pooperacinio naviko tyrimo rezultatas). Išrašo turėti nebūtina, jei pas gydytoją genetiką lankysitės toje pačioje įstaigoje, kur ir gydotės onkologinę ligą (t. y. turite šioje įstaigoje ligos kortelę su visa reikalinga informacija apie Jums diagnozuotą ligą);
2. Informaciją apie Jūsų giminaičių onkologines ligas, svarbiausia – pirmos eilės. BŪTINA žinoti, kokio organo vėžiu ir kokio amžiaus būdamas susirgo Jūsų artimasis. Idealu būtų atsinešti šią informaciją patvirtinantį išrašą, tačiau suprantama, kad retas turi tokių dokumentų, ypač jei liga buvo diagnozuota seniai;
3. Jei Jūs atvykstate konsultuotis pas gydytoją genetiką dėl to, kad Jūsų giminaičiui buvo nustatytas genetinis variantas („geno mutacija“), padidinantis riziką susirgti onkologine liga, BŪTINA turėti šio žmogaus genetiko konsultacijos išrašą, kuriame įvardintas konkretus nustatytas genetinis variantas. Paprastai genetinio varianto pavadinimas būna sudarytas iš raidžių ir skaičių, pavyzdžiui: BRCA1 geno c.4035delA patogeninis variantas. Šis išrašas gydytojui genetikui suteiks informaciją apie tai, koks ir kurioje vietoje yra pakitęs Jūsų giminaičio genas. Be šių duomenų specialistas negalės Jums paskirti genetinio tyrimo.
4. Liaugaudienė akcentuoja, jog genetiniai tyrimai visų pirmą atliekami sergančiam šeimos nariui. Šiuo metu vis daugiau moterų sužino, kad galima atlikti genetinius tyrimus dėl padidėjusios rizikos sirgti krūties ar kiaušidžių vėžiu, jei šeimoje buvo sergančių šiomis ligomis, ypač ankstyvame amžiuje. Dažnai pasidaryti šiuos tyrimus nusprendžia jaunos sveikos moterys, kurių mamos susirgo krūties vėžiu iki 50 metų. Jos kreipiasi į šeimos gydytoją arba ginekologą, prašydamos išrašyti siuntimą pas gydytoją genetiką. Atvykusioms į konsultaciją moterims tenka pasakyti, kad genetinis tyrimas pirmiausia turi būti atliktas jų sergančioms mamoms, nes didesnė tikimybė nustatyti genetinį pokytį sergančiam žmogui. Būtent onkologiniai ligoniai atitinka LR sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą genetinių tyrimų indikacijų sąrašą ir jiems šiuos tyrimus apmoka Teritorinės ligonių kasos (išimtis – kai sergančio šeimos nario ištirti neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, asmuo yra miręs). Jeigu onkologiniam pacientui nustatomas genetinis pokytis („geno mutacija“), tuomet genetiniai tyrimai gali būti daromi visiems šeimos nariams, nepriklausomai nuo to, serga jie, ar ne. Taigi, jei krūties vėžiu suserga moteris iki 50 metų, į gydytojo genetiko konsultaciją visų pirma turi atvykti ji pati, o ne krūties vėžiu neserganti jos dukra arba sesuo.

„Genetinis tyrimas atliekamas iš veninio kraujo. Prieš tyrimą galima valgyti, gerti – tai neturi įtakos jo rezultatams. Paprastai tyrimas dėl paveldimo polinkio susirgti krūties ir (ar) kiaušidžių vėžiu pradedamas nuo dažniausiai Lietuvoje nustatomų BRCA1 ir BRCA2 genų genetinių variantų. Jis atliekamas per 1–2 savaites. Neradus dažniausiai pasitaikančių variantų, paprastai skiriamas genų panelės tyrimas, kuriuo galima nustatyti visos genų sekos pokyčius. Genų panelės tyrimas priklauso brangiųjų tyrimų grupei, jo rezultato tenka palaukti ilgiau – mažiausiai keletą mėnesių“, – informavo NVI gydytoja genetikė.

Pacientams, kurie atitinka SAM nustatytas indikacijas, genetinius tyrimus apmoka Teritorinės ligonių kasos.

Pas gydytoją onkologą chemoterapeutą – ne viena

Gyd. onkologė chemoterapeutė dr. Lina Daukantienė supranta, jog pirmas vizitas pas gydytoją onkologą chemoterapeutą gali kelti baimę, nerimą, įtampą, todėl labai svarbu tinkamai pasiruošti konsultacijai.

„Jei įmanoma, į pirmąją konsultaciją rekomenduojama atvykti su artimu žmogumi, kuriuo pasitikima“, – pataria dr. L. Daukantienė. NVI nuotr.

„Jei įmanoma, į pirmąją konsultaciją rekomenduojama atvykti su artimu žmogumi, kuriuo pasitikima, – jis ne tik parems ir palaikys emociškai, bet ir padės prisiminti svarbią informaciją, įsiminti gydytojo rekomendacijas“, – pabrėžė dr. L. Daukantienė.

Pirmosios onkologo chemoterapeuto konsultacijos tikslas – supažindinti pacientą su diagnoze, numatomu gydymu, galimomis gydymo alternatyvomis, sudaryti gydymo planą, informuoti, kaip elgtis pasikeitus sveikatos būklei, pasireiškus nepageidaujamiems gydymo reiškiniams, paaiškinti apie ligos raidą. Gydymas per pirmąją konsultaciją paprastai nepradedamas, nebent būtų neatidėliotina būtinybė. Gydymo pradžia suderinama su pacientu, paaiškinama, ar tai vyks ligoninėje, ar ambulatoriškai dienos stacionare.

Vykstant į pirmąją konsultaciją rekomenduojama iš anksto užsirašyti visus iškilusius klausimus. Taip pat patariama užsirašyti visus simptomus, kad nepamirštumėte jų paminėti. Visa Jūsų pateikta informacija bus labai reikšminga gydytojui vertinant diagnozę.

Iš anksto pasiruoškite atsakyti į specialisto klausimus apie Jums atliktus tyrimus, persirgtas ar esamas ligas, alergijas vaistams ar kitoms medžiagoms. Būtina pateikti informaciją apie vartojamus maisto papildus ar žolinius preparatus, vaistus, jų dozes – tai labai svarbu parenkant priešvėžinį medikamentinį gydymą ir vertinant galimas sąveikas su Jūsų jau vartojamais medikamentais.

Dr. L. Daukantienė taip pat primena, kad į konsultaciją reikia atsinešti visus namuose turimus dokumentus apie savo sveikatą: išrašus iš gydymo įstaigų, atliktų tyrimų duomenis ir išvadas. Patartina juos išdėstyti aplanke chronologine tvarka, kad gydytojas galėtų skirti daugiau laiko Jums, o ne dokumentų analizei. Jei diagnozė buvo nustatyta kitoje gydymo įstaigoje, pageidautina turėti į CD ar USB laikmeną įrašytus atliktų radiologinių tyrimų vaizdus, biopsijos ar operacijos metu pašalinto naviko pat. histologinius preparatus (stikliukus, parafininius blokus).

Per konsultaciją gydytojas Jus apžiūrės, įvertins dabartinę sveikatos būklę. Taip pat gali paskirti papildomų tyrimų prieš numatomą sisteminį medikamentinį priešvėžinį gydymą.

„Nebijokite klausti gydytojo, įsitikinkite, kad viską supratote, prireikus paprašykite pakartoti. Medikas pasirengęs Jums padėti, svarbu, jog gerai suprastumėte savo ligą ir aktyviai dalyvautumėte gydymo procese“, – argumentavo gyd. onkologė chemoterapeutė.

NVI Chemoterapijos skyriuje su dienos stacionaru besigydantiems žmonėms informacija pateikiama ne tik žodžiu: jiems įteikiami ir Paciento dienynai, kuriuose glaustai išdėstomos būtiniausios žinios, patarimai, nurodomi gydytojų ir kiti svarbūs kontaktai, pažymimos kito vizito bei numatomų tyrimų datos.

Rekomenduojami klausimai gydytojui per pirmąją konsultaciją:

• Kokia yra mano ligos diagnozė ir kaip greitai reikia pradėti gydymą?
• Koks gydymas man bus taikomas, kokios yra kitos gydymo galimybės, alternatyvos?
• Ar galiu dalyvauti klinikiniame tyrime?
• Kiek užtruks gydymo procesas, kaip dažnai turėsiu atvykti dėl tyrimų, procedūrų?
• Kokie tikėtini gydymo rezultatai?
• Kokie gali būti nepageidaujami gydymo reiškiniai, kur kreiptis jiems atsiradus?
• Kaip gydymas gali paveikti kasdienį mano gyvenimą? Ar galėsiu dirbti, užsiimti įprasta veikla?
• Ar gydymas turės įtakos vaisingumui? Jei taip, ar yra galimybės jį išsaugoti?
• Ar man reikalinga onkogenetiko konsultacija?
• Ką daryti, jei gydymo metu pajusiu naujų simptomų, pasikeis savijauta?
• Kas dar galėtų man pagelbėti gydymosi procese, kur kreiptis, jei reikalingos psichologo, socialinio darbuotojo, kitų specialistų konsultacijos?
• Kam galėčiau paskambinti, jei iškiltų klausimų, kai būsiu namuose?

Krūties chirurgo konsultacijoje – daug naujos informacijos

Krūtų chirurgė Daiva Gudavičienė prieš konsultaciją pataria pasidomėti operacijų tipais.

Krūtų chirurgė D. Gudavičienė  prieš planuojant operacinį gydymą pataria pasikonsultuoti su chirurgu,  pasiteirauti apie galimą operacijos apimtį, užduoti kitus rūpimus klausimus. Asmeninio archyvo nuotr.

„Labai pageidautina pasikonsultuoti su chirurgu prieš planuojant operacinį gydymą. Tuomet pacientė gali užduoti klausimus apie galimą operacijos apimtį, aptarti kitus chirurginio gydymo variantus, jų privalumus ir pavojus, rekonstrukcijos klausimus, metodus. Svarbu, kad moteris pati suformuluotų savo norus, poreikius, taip pat įsiklausytų ir išgirstų, ką ir kodėl siūlo, pataria specialistai“, – kalbėjo D. Gudavičienė.

Medikai skatina pacientes sudėtingais atvejais sužinoti kelių specialistų nuomones, prireikus organizuojami konsiliumai, išplėstiniai aptarimai. Jei planuojamos jungtinės operacijos su plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojais, išankstinė konsultacija būtina, pageidautina – kiek galima anksčiau. Jei operacija planuojama po chemoterapijos, susitikite su chirurgu iš anksto – pasiteirausite apie galimus variantus, be to, turėsite pakankamai laiko susipažinti su informacija, viską apsvarstyti, pasitarti su artimaisiais, apsispręsti. Planuojant tokias operacijas, iš anksto suderinama operacijos data, surenkama reikiamos kvalifikacijos chirurgų brigada, planuojamas operacinės laikas, užsakomi implantai, ekspanderiai, tinkleliai.

„Jei gydymas pradedamas nuo chemoterapijos, svarbu krūtyje pažymėti naviką, punktuotus limfmazgius. Vis dažniau po chemoterapijos navikiniai pakitimai visiškai išnyksta, tad po to operuojant reikia pašalinti audinius, kurie buvo pažeisti iki chemoterapijos. Jei navikiniai pakitimai nebuvo žymėti prieš chemoterapiją, gali būti sudėtinga juos identifikuoti, atsiranda klaidos, netikslumo tikimybė, o onkologijoje tai labai nepageidautina“, – pabrėžė krūtų chirurgė.

Jei pacientė serga sunkiomis gretutinėmis ligomis, gali tekti pasiruošti operacijai, pavyzdžiui,  pakoreguoti cukraligės ir kardiovaskulinių ligų rodiklius, sureguliuoti arterinį kraujospūdį.

Jeigu pacientė vartoja netiesioginio veikimo antikoaguliantus, bent savaitę prieš operaciją šie vaistai turi būti nutraukti ir paskirti mažos molekulinės masės heparinai (MMMH). Taip pat likus savaitei iki operacijos būtina nutraukti antiagregantų vartojimą (aspirinas, klopidogrelis), ir, jei reikia, skirti MMMH.

Jei planuojama rekonstrukcinė operacija, kategoriškai svarbu mesti rūkyti. Rūkymas veikia smulkiąsias kraujagysles ir gali sukelti persodinto mikrochirurginio lopo, išsaugoto spenelio ir areolės kraujotakos sutrikimus ir praradimą.

Savaitę prieš operaciją pacientė turi savo poliklinikoje pasidaryti reikalingus tyrimus: bendrą kraujo tyrimą, koaguliogramą, kraujo biocheminį tyrimą, elektrokardiogramą. Jei moteris serga rimtomis gretutinėmis ligomis, reikalingas išsamus šeimos gydytojo išrašas apie gretutinius susirgimus, psichikos sutrikimus, vartojamus vaistus, alergijas ir galimybę operuoti taikant bendrą nejautrą. Taip pat būtina atsivežti visus vartojamus vaistus. Jei pacientė sunkiai atsirenka ir atsimena medikamentus, reikia jų sąrašo – kokie vaistai, kiek kartų per dieną ir kelintą valandą vartojami.

Per karantiną atvykstant operuotis svarbu turėti ne seniau nei 48 val. iki hospitalizacijos atliktą COVID-19 testą.

Rekomenduojama pasiimti asmeninius higienos reikmenis, patogių drabužių, šlepetes. Užsagstomus, laisvesnius marškinėlius bus lengviau nusirengti einant į perrišimus. Jei krūtys didesnės, o operacija tausojanti, pravers keletas tamsesnių laisvesnių liemenėlių. Drabužius gali ištepti operacinėje naudojamas dezinfektantas, todėl geriau nesirinkti baltų ir labai šviesių apdarų, balto apatinio trikotažo.

Pažastys paprastai depiliuojamos ligoninėje, operacijos išvakarėse.

Pravartu susirašyti klausimus, kuriuos norite užduoti gydytojui. Suderinkite susitikimo laiką, kad specialistas viską galėtų ramiai paaiškinti, atsakyti į Jūsų klausimus.

Guldamasi į ligoninę, turėkite vandens, galbūt bus maloniau turėti savo puodelį, valgymo įrankius.

„Pravartu susirašyti klausimus, kuriuos norite užduoti gydytojui. Suderinkite susitikimo laiką, kad specialistas viską galėtų ramiai paaiškinti, atsakyti į Jūsų klausimus. Drąsiai klausinėkite, nebijokite pasikartoti, nes daug kas užsimiršta, ne viską pavyksta iš pirmo karto suprasti. Aiškiai suformuluokite, ko norėtumėte, ko tikitės, kas Jums svarbu, su kuo kategoriškai nesutinkate. Pasistenkite išgirsti argumentus, kodėl Jums siūloma tokia operacija, kokie galimi plano pasikeitimai. Po jos galite pasiteirauti operavusio gydytojo, kaip sekėsi, kokie gauti atsakymai, jei kas nors buvo tiriama operacijos metu skubos tvarka histologiškai (kraštai, sarginiai limfmazgiai). Chirurgas Jums turi paaiškinti, kokia padaryta operacija, kas rasta. Kai jau gaunamas – maždaug dešimt dienų po operacijos – galutinis histologijos atsakymas – koks jis. Kartu su operavusiu gydytoju jį aptarkite, išsiaiškinkite“, – pasakojo D. Gudavičienė.

Kaip elgtis, norint sumažinti spindulinio gydymo padarinius?

Spindulinė terapija – neatsiejama sėkmingo krūties vėžio gydymo dalis. Didžioji dalis pacientų apie šį gydymo metodą išgirsta tik susidūrę su onkologine liga, todėl natūralu, jog iškyla galybė klausimų. Gydytoja onkologė radioterapeutė Šarūnė Liukpetrytė-Kuosienė apžvelgė dažniausiai užduodamus, kuriuos išgirsta per pirmąjį susitikimą.

„Spindulinio gydymo metu netapsite radioaktyvūs, todėl drąsiai galite bendrauti su aplinkiniais“, – ramina onkologė radioterapeutė Š. Liukpetrytė-Kuosienė. NVI nuotr.

Koks tai gydymo metodas? Kuo jis pagrįstas?

Spindulinė terapija – tai lokalus piktybinių navikų gydymo metodas didelės energijos jonizuojančiąja spinduliuote, siekiant sunaikinti vėžines ląsteles ir kuo mažiau pakenkti sveikiems aplinkiniams audiniams. Veikiant jonizuojančiajai spinduliuotei, vėžinės ląstelės pakinta: jos pažeidžiamos arba sunaikinamos.

Kiekvienos krūties vėžiu sergančios pacientės gydymo taktiką Nacionaliniame vėžio institute aptaria daugiadisciplinė komanda. Po krūtį tausojančių operacijų pacientėms visada siūloma taikyti spindulinę terapiją, nes tai sumažina ligos atsinaujinimo tikimybę. Vienoms moterims švitinama tik krūtis, daliai – ir tos srities limfmazgiai. Po atliktos mastektomijos spindulinė terapija taikoma esant didelei atsinaujinimo rizikai.

Kiek laiko užtrunka spindulinė terapija?

Spindulinė terapija skiriama po operacinio ir sisteminio medikamentinio gydymo, jei toks buvo skirtas. Išorinės spindulinės terapijos frakcionavimo režimų yra įvairių, gydymo trukmė gali varijuoti nuo 3 iki 6 savaičių.

Kada negalima taikyti spindulinės terapijos?

Jei moteris serga jungiamojo audinio ligomis, laukiasi, jei buvo anksčiau taikyta tos pačios srities spindulinė terapija, jeigu junta uždarų patalpų baimę ir nebus galima užtikrinti, kad ramiai išgulės per spindulinę terapiją.

Kaip pacientė gali jaustis? Kokie šalutiniai reiškiniai gali būti?

Nors spindulinės terapijos taikinys – vėžio ląstelės, ji gali paveikti ir greta naviko esančius sveikus audinius ir sukelti nepageidaujamą poveikį. Dažniausiai pasitaikančios ankstyvos spindulinės reakcijos, taikant spindulinę terapiją krūties vėžiu sergančiai pacientei, gali būti švitinamos odos srities ir gleivinių uždegimas (jei kartu taikoma spindulinė terapija sritiniams limfmazgiams). Tai –odos paraudimas, paburkimas, niežulys, skausmas, krūties patinimas. Kartais pakyla kūno temperatūra, gali susiformuoti serozinio skysčio pripildytų pūslelių. Esant mukozitui – skausmingas rijimas, perštėjimas. Per spindulinę terapiją gali būti jaučiamas nuovargis, todėl vertėtų ilgiau nei įprasta pailsėti.

Vėlyvosios spindulinės reakcijos: randėjimas, odos pigmentacijos pokyčiai, kraujagyslių tinklo išsiplėtimas (teleangiektazijos), rankos tinimas. Taip pat – pneumonitas, kardiovaskulinės srities pakitimai. (NVI taikomos naujausios spindulinės terapijos metodikos, apimančios kvėpavimo kontrolę, leidžia sumažinti šių komplikacijų riziką).

Kaip elgtis, ką pati pacientė gali padaryti norėdama sumažinti spindulinių reakcijų poveikį?

Kiekvienos pacientės jautrumas jonizuojančiajai spinduliuotei yra individualus. Dažniausiai pastebimos odos reakcijos į spindulinį gydymą. Tinkama jos priežiūra šias reakcijas sumažina (oda turi būti švari, prausti gydomą odos plotą reikia švelniai, naudoti neutralų PH turinčias priemones, vengti labai karšto ar labai šalto vandens).

Du kartus per dieną drėkinkite odą emoliantais (jų negalima tepti prieš spindulinės terapijos procedūrą). Negalima      naudoti            odą dirginančios kosmetikos  ir parfumerijos gaminių (alkoholio turinčių losjonų ir kvepalų). Taip pat reikia saugoti odą nuo įbrėžimų ir mechaninių pažeidimų.

Dėvėkite nevaržančius, natūralių pluoštų drabužius, kurie nedirgina odos. Nešiokite gerai pritaikytą apatinį trikotažą. Jis turi netrinti, nespausti, gerai prilaikyti krūtis.

Jei atsiranda išreikštų odos spindulinės reakcijų, kreipkitės į Jus gydantį onkologą radioterapeutą. Šis paskirs reikalingą gydymą, atsižvelgdamas į spindulinio dermatito stiprumą. Dažniausiai skiriamas dekspantenolis. Kai pažeidimai stipresni, gali reikėti poliuretano tvarsčių.

Kitos dažniau pastebimos spindulinės reakcijos:

Mukozitas – rekomenduojama gerai sukramtyti maistą, nevalgyti labai karštų ar šaltų, aštrių patiekalų, kad nedirgintų gleivinės. Gerti pakankamai skysčių. Jei vargina gastroezofaginis refliuksas, paskirti medikamentinį gydymą. Esant ryškiam uždegimui skiriamas nuskausminamasis gydymas. Baigus spindulinę terapiją mukozito reiškiniai praeina.

Rankos tinimas – dažniausiai pasitaiko pacientėms, kurioms pašalinti pažasties limfmazgiai. Skiriamas reabilitacinis gydymas.

Gydytoja onkologė radioterapeutė Š. Liukpetrytė-Kuosienė pabrėžia, kad spindulinio gydymo metu labai svarbi visavertė mityba, optimalus skysčių balansas, fizinis aktyvumas, tausojantis darbo ir poilsio režimas, emocinė sveikata. Per spindulinę terapiją nerekomenduojama vartoti antioksidantų, dėl vitaminų ir kitų papildų reikia pasitarti su Jus gydančiu onkologu radioterapeutu.

Spindulinio gydymo metu netapsite radioaktyvūs, todėl drąsiai galite bendrauti su aplinkiniais.

Per spindulinę terapiją nepatariama būti saulėje, maudytis karštoje vonioje, saunoje, trinti, masažuoti, skusti, tepti spiritu, kvepalais, dezodorantu ar kitomis aštriomis kosmetikos priemonėmis švitinamos srities odą.

„Svarbiausia – nebijoti jums rūpimais klausimais kreiptis į onkologą radioterapeutą patarimo“, – pabrėžė NVI specialistė.

Onkopsichologo kabinete sprendžiamos įvairios bėdos

Prieš atvykdamas į psichologo, psichoterapeuto ar psichiatro konsultaciją, onkologinis pacientas turėtų jai iš anksto šiek tiek pasiruošti. Svarbu apgalvoti ar pasižymėti, kokius klausimus norėtų aptarti su specialistu. Taip pat patartina užsirašyti svarbią informaciją: kokius vaistus vartoja, kuriuos tyrimus atliko, pas kokius gydytojus ar psichikos sveikatos specialistus lankėsi, pateikti gydymosi ligoninėje išrašus (jei tokių yra) ir pan. Tai sutaupys laiko, nes per konsultaciją medikui nereikės papildomai gaišti laiko, užduoti klausimų, be to, pacientui gali būti sunku viską prisiminti.

Kaip pastebi gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė, pirmos konsultacijos būna labai įvairios. Tai priklauso nuo asmenybės, ligos stadijos, prognozės ir kt.

Pasak gydytojos psichiatrės dr. Giedrės Bulotienės, svarbiausia problema, atvedusi į konsultaciją, yra nuolatinis nerimas. NVI nuotr.

„Vėžio liga turi daug veidų. Galbūt svarbiausia problema, atvedusi į konsultaciją, yra nuolatinis nerimas. Turėkime galvoje, kad paprastai pacientas ateina tada, kai atsiduria kritinėje situacijoje, kai jau nebegali pats tvarkytis, todėl retai kada gali pats suformuluoti savo problemą, paaiškinti, dėl ko atvyko. Neretai kreipiamasi dėl depresijos“, – pabrėžia dr. G. Bulotienė.

Giedrė Petkevičė