Skausmas lyg gaisras: užgesinti lengviau, kol neįsiliepsnojo

Dieną ir naktį. Apie jį negali užmiršti nė akimirkai. Negali nieko daryti. Negali užmigti, nors nuovargis verčia iš kojų. Skausmas – dažnas onkologine liga sergančio žmogaus palydovas. Tačiau skausmą galima ir būtina sutramdyti.

„Ligonis neturi jausti skausmo, devyniais iš dešimties atvejų pavyksta padėti“, – tvirtina Nacionalinio vėžio instituto Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja paliatyviosios terapijos gydytoja Janina Buterlevičiūtė.

Skausmo priežasčių – daugybė

Vos išgirdęs onkologinės ligos diagnozę, žmogus pirmiausiai išsigąsta skausmo. Nors ligos pradžioje skausmą jaučia mažiau nei pusė pacientų, ligai išplitus, skausmas kamuoja jau net 80 proc. iš jų.

Onkologinis skausmas gali būti ūminis ar lėtinis, o jo priežastis dažnai ne viena: pats navikas, jo spindulinis gydymas ar chemoterapija, kitos gretutinės ligos. Todėl ir skausmo malšinimas nėra paprastas reikalas. Kuo ilgiau skausmas tęsiasi, tuo žmogaus psichika darosi jautresnė ir skausmą suvaldyti sunkiau.

„Būtina įvertinti visas aplinkybes. Kokiomis dar ligomis žmogus serga ir kokie vaistai jam paskirti, ar gyvenime rūkė, vartojo alkoholį, kokios jo fizinės ypatybės, amžius, svoris“, – vardija gydytoja J. Buterlevičiūtė.

„Nė vienas žmogus neturi kentėti skausmo“, – įsitikinusi paliatyviosios terapijos gydytoja J. Buterlevičiūtė. NVI nuotr.

Vertina skausmą, o ne kantrybę

Norint sėkmingai gydyti skausmą, būtina įvertinti jo stiprumą. Tam naudojamos įvairios skalės, išreikštos balais, žodžiais ar veido išraiškomis. Pastarosios dažniausiai rodomos vaikams, kuriems sunku pasakyti, kokį skausmą jie jaučia: silpną, vidutinį, stiprų ar labai stiprų, kuomet skalės paveikslėlyje rodoma veidu riedanti ašara.

Medikai pastebi, kad iš tiesų skiriasi ligonių pakantumas skausmui – vieni atsparesni, kiti jautresni. „Dauguma stengiasi būti kantrūs, todėl primename, kad matuojame skausmo lygį, o ne kantrybę, todėl ši informacija labai svarbi skiriant medikamentus, nes dažniausiai vienos tabletės neužtenka“, – sako J. Buterlevičiūtė.

Kaip skausmas matuojamas lygiais, taip ir jo gydymas skirstomas etapais. Į skausmo specialistų rankas patekę pacientai dažniausiai jau būna išgyvenę vadinamąjį pirmąjį etapą, kai nuo skausmo gelbėjosi nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais. Taip pat jie būna išbandę ir tokias skausmo malšinimo priemones, kaip fizioterapija, psichoterapija, liaudiškos priemonės ir kt. Tačiau onkologinius skausmus kenčiantys pacientai be vaistų jau nebeišsiverčia, todėl antrajame etape skausmui malšinti skiriama ir opioidinių preparatų.

Opioidinius vaistus gaubia mitai

Skausmo specialistė pastebėjo, kad neretai onkologiniai ligoniai vengia pradėti vartoti opioidinius analgetikus, nes bijo prie jų priprasti. Tai neretai būna ir mediko kaltė, kad jis neranda laiko ar galimybių išaiškinti apie šių vaistų poveikį, nes žmonės būna prisiklausę gąsdinančių mitų. Kai kada medikai arba vaistininkai sužadina nerimą opioidinius preparatus pavadindami narkotikais.

Pacientai, kuriems pavyksta suvaldyti savo skausmą, tarsi atgyja.

„Žinoma, opioidinių preparatų neskiriame pačią pirmąją gydymo dieną, taip pat neskiriame keleto vaistų iš karto, nes jei pasireikštų koks nors nepageidaujamas šalutinis poveikis, nežinotume, kuris jį sukėlė. Stengiamės žmogui išaiškinti, kaip veikia viena ar kita vaistų grupė, nes dažniausiai vienos grupės medikamentų nepakanka. Reikia ir papildomų, pavyzdžiui, raumenis atpalaiduojančių, prieštraukulinių ir kt.“, – aiškina J. Buterlevičiūtė.

Vaistų negalima „sutaupyti“

Ar vaistus nuo skausmo galima „sutaupyti“? Jei dieną dar galiu kentėti, gal naktį skaudės labiau, tuomet ir išgersiu?

Anot gydytojos, skausmas lyg gaisras: jį reikia malšinti, kol nėra įsiliepsnojęs. Kai skausmas išauga, vienos tabletės skausmui numalšinti dažniausiai neužtenka. Tad paskirtų vaistų negalima taupyti. Juos reikia vartoti nustatytomis dozėmis ir laiku. Antraip, reikės kur kas daugiau vaistų ir ilgesnio laiko skausmui įveikti.

Būna, kad pacientai atidėlioja išgerti vaistą vien dėl galimo šalutinio jo poveikio. Gydantys skausmą medikamentai kartais gali sukelti pykinimą, mieguistumą, ypač gydymo pradžioje. Tačiau dažniausiai nuskausminamųjų poveikis būna vien teigiamas. Pacientai, kuriems pavyksta suvaldyti savo skausmą, tarsi atgyja. Net išbando naujas veiklas. Pavyzdžiui, vienas pacientas pradėjo pinti nuostabius krepšius, kitas piešti. Ne vienas rašo dienoraštį, kuria eiles.

„Kai žmogus kenčia skausmą, tampa irzlus ir pavargęs, nes skausmas sekina. Pacientui nesinori bendrauti, neberūpi, kaip jis atrodo. Vaistai nuo skausmo grąžina gyvenimo džiaugsmą. Tuomet ir mums malonu matyti rezultatą“, – pasakoja gydytoja.

Ji priminė, kad nė vienas žmogus neturi kentėti skausmo. Padėti gali šeimos gydytojas, jei atvejis sudėtingas – reikėtų kreiptis į skausmo specialistus. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, gavus siuntimą iš savo šeimos gydytojo, yra galimybė namuose nemokamai gauti paliatyviosios pagalbos tarnybos konsultaciją. Ji skirta tiems pacientams, kurie dėl ligos išplitimo patys negali atvykti į gydymo centrus.

Tačiau svarbūs ne tik medikai ir vaistai. Ypač didelę reikšmę turi ir artimųjų meilė bei rūpestis.

Beata Bernadišienė