Nėštumas ir krūties vėžys – suderinama

Istorijos, panašios į Ilmos, Julijos, Indrės, nestebina Editos Juodžbalienės, LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytojos onkologės chemoterapeutės. Priešingai, iš savo patirties ji gali papasakoti ne vieną panašią. Ir gydytojos Facebook’o paskyroje vis pasirodo kelerių metų mažylio ar net keliolikos sulaukusios merginos nuotraukos – tai vis vaikai, kurių mamos apie užsimezgusią naują gyvybę sužinojo sirgdamos krūties vėžiu. Ir rezultatas – suvaldyta ar visai įveikta onkologinė liga, sėkmingas gimdymas. Laimingos mamos ir jų atžalos iki šiol jaučiasi dėkingos gydytojai E. Juodžbalienei, kuriai sėkmingai pavyko išsaugoti dvi gyvybes.

„Tikslaus skaičiaus negaliu pasakyti, bet tikrai buvo nemažai moterų, kurios gydymo metu laukėsi. Krūties vėžiu suserga vis jaunesnės moterys, turėjau ir vos dvidešimt dvejų metų pacientę, tad onkologinė liga ir nėštumas – jau nėra jokia retenybė“, – konstatuoja faktą E. Juodžbalienė.

Gydomi du pacientai – ir mama, ir kūdikis

„Vėžys – nėra indikacija nutraukti nėštumą“, – įsitikinusi gydytoja.

Pasak pašnekovės, diagnozavus krūties vėžį, kūdikio besilaukiančią pacientę konsultuoja, prižiūri visa medikų komanda: ir onkologas, ir ginekologas, ir neonatologas.

„Jei nustatoma pradinės stadijos liga, jei galima naviką operuoti – tada viskas aišku, daroma operacija. Jeigu liga jau pažengusi, operuoti per vėlu, o laukti, kol gims kūdikis – nėra laiko, tada nėščiajai skiriama chemoterapija. Tiesa, pirmu nėštumo trimestru ji netaikoma, palaukiama, kol susiformuoja vaisiaus organai, kad nebūtų anomalijų“, – pasakoja E. Juodžbalienė apie nėščiųjų gydymo subtilybes.

„Vėžys – nėra indikacija nutraukti nėštumą“, – įsitikinusi gydytoja onkologė chemoterapeutė E. Juodžbalienė. Asmeninio albumo nuotr.

Ir čia pat užtikrina – visi kūdikiai, drauge su mama gavę chemoterapiją, gimė sveiki. Dar viena gera žinia – kiek pašnekovei teko susidurti, visos besilaukiančios moterys labai gerai toleruoja chemoterapiją, nepasitaiko jokių komplikacijų. Likus maždaug keturioms savaitėms iki gimdymo, nėščiajai nebeskiriamas gydymas chemoterapija.

Sužinojusios, kad bus skiriama chemoterapija, moterys labai sunerimsta, jaudinasi dėl savęs, dėl kūdikio. Bet visas jas galiu drąsiai nuraminti, kad gerai toleruos „chemiją“, atsakas bus geresnis nei kitų. Kiek iki šiol buvo tokių atvejų, pacientės nei pykinimu skundėsi po chemoterapijos, nei kraujo rodikliai pablogėjo. Medžiagų apykaita greitesnė nėštumo metu, tad besilaukiančioms saugiai skiriu „chemiją“, –  ramina jau ne vieną tokią pacientę gydžiusi medikė.

Žinoma, nėščios onkologinės pacientės gydymas šiek tiek skiriasi nuo tradicinio. Besilaukiančiai moteriai negalima atlikti sudėtingų, radiologinių tyrimų, taikyti spindulinės ir hormonų terapijos. Tad jei ligos stadija pažengusi, laukiama, kol moteris pagimdys, ir jau tada bus galima pulti vėžį visomis įmanomomis priemonėmis.

„Nėra vieno recepto, kurį galėtume taikyti visoms onkologine liga sergančioms nėščiosioms, kiekvienas atvejis unikalus. Kai priimi sprendimus, turi įvertinti, kad čia jau yra du pacientai: ir mama, ir kūdikis“, – situacijos iššūkius komentavo pašnekovė, kaip besilaukiančias moteris gydanti onkologė jau žinoma visoje Lietuvoje.

Nėra vieno recepto, kurį galėtume taikyti visoms onkologine liga sergančioms nėščiosioms, kiekvienas atvejis unikalus.

Todėl tokią pacientę ir stebi visa gydytojų komanda, vertinama ligos stadija, vėžio agresyvumas, kūdikio būklė. Kai ginekologas konstatuoja, kad vaisius jau subrendęs, skatinamas gimdymas. O po jo medikai imasi intensyviai gydyti mamą. Buvo atvejų, kai tą pačią ar kitą dieną po gimdymo pacientė pervežama į operacinę, kur atliekama krūties operacija. Po gimdymo jau galima atlikti radiologinius tyrimus, ir gydytojų konsiliumas sprendžia, kaip toliau gydyti onkologinę ligonę. Jei toliau tęsiama chemoterapija, mama negali pati maitinti kūdikio.

Tačiau tikslas būna pasiektas – gimė sveikas kūdikis, ir dabar mama gali atsidėti savo gydymui, rūpintis savo sveikata. Juk jai dar reikės ir užauginti mažylį.

Skaudi delsimo kaina

Tiesa, situacijų būna įvairių, nes vėžys – labai klastinga liga, ir ne visos istorijos yra su laiminga pabaiga.  Gydytojos praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai, nustačius pažengusį, ypač agresyvų krūties vėžį, nėščiosios, dažniausiai jau auginančios vaikus, visgi apsispręsdavo nutraukti nėštumą ir intensyviai gydytis.

„Tokiu atveju kviečiamas gydytojų konsiliumas, dalyvauja pacientė, dar kažkas iš artimųjų, kad galėtų padėti moteriai apsispręsti. Tačiau gydytojai niekada nesako, kad būtina nutraukti nėštumą. Išklausiusi tyrimų rezultatų, galimų prognozių, įvertinusi visus „už“ ir „prieš“, nėščioji pati priima sprendimą“, – apie sunkias situacijas pasakoja gydytoja.

Bet turbūt ne jos būna pačios sunkiausios. Medikams būna labai apmaudu, kai, prisiklausiusios niekuo nepagrįstų patarimų, sergančios moterys priima klaidingus sprendimus, už kuriuos tenka sumokėti pačią didžiausią kainą.

E. Juodžbalienė prisimena vieną pirmųjų savo besilaukiančių pacienčių – 22-ejų metų moterį, kurią šeimos gydytoja ilgai atkalbinėjo kreiptis į onkologus, esą, chemoterapija pakenks kūdikiui. Pradėjus gydymą navikas sumažėjo, bet daug laiko jau buvo prarasta. Pacientė viena pirmųjų Lietuvoje gydyta biologine terapija. Ji padėjo laimėti dar pusantrų gyvenimo metų, bet jaunos mamytės išgydyti, deja, nebepavyko.

Depositphotos nuotr.

Buvo gydytojos praktikoje ir daugiau pacienčių, kurios pradėjusios gydytis staiga kažkur dingdavo ir nebetęsdavo gydymo, po to vėl pasirodydavo. Sergant onkologine liga kartais kiekviena diena būna labai svarbi, tad tikrai nereikia rizikuoti prarasti brangų laiką.

Ar nėštumas gali išprovokuoti onkologinę ligą?

Prisiklausius tokių istorijų, kyla klausimas – gal nėštumas turi įtakos vėžiui atsirasti, progresuoti?

„Mokslo darbai  teigia, kad tie devyni mėnesiai dažniausiai neturi lemiamos reikšmės vėžio vystymuisi. Didelė tikimybė, kad vėžys formavosi jau seniau, ir galiausiai užaugo toks, kad jau buvo galima jį pastebėti, ir tai nutiko kaip tik nėštumo metu. Dažnai jis aptinkamas ne iš karto, nes, kaip aš sakau, moterų dėmesys būna sutelktas į pilvą, o krūtis pasitikrinti pamirštama“, – apie nėštumui įpusėjus aptiktą vėžį pasakojo E. Juodžbalienė.

Sergant onkologine liga kartais kiekviena diena būna labai svarbi, tad tikrai nereikia rizikuoti prarasti brangų laiką.

Naudodamasi proga medikė primena – moterims būtina reguliariai tikrintis krūtis, nes tai padėtų išvengti pažengusios stadijos vėžio. Ir nesvarbu, kiek moteriai metų – kaip matyti iš papasakotų istorijų, vėžys nesirenka savo aukų pagal amžių. Prieš planuojant pastoti taip pat vertėtų apsilankyti pas mamologą ar bent pas šeimos gydytoją, pasidaryti krūtų ultragarsą – toks vizitas gali padėti išvengti skaudžių situacijų.

Persirgta onkologinė liga nesutrukdo tapti mama

Dar viena skaudi tema, siejama su krūties vėžiu, – persirgus ja, gali nebepasisekti susilaukti vaikų. Pašnekovė skuba išsklaidyti ir šias baimes – jos tikrai nėra 100 proc. teisingos. Ne viena moteris, sėkmingai įveikusi vėžį, tapo mama.

„Patariama pirmus dvejus metus po krūties vėžio neplanuoti nėštumo, nes liga dar gali sugrįžti. Taip pat pastoti nepavyks, jei pacientė gydoma hormonais arba jei neatsistato nuslopintos kiaušidžių funkcijos“, – vardijo sudėtingas ligos pasekmes pašnekovė.

Didžiulę patirtį sukaupusi gydytoja pasiūlo ir pavyzdžių tokiai situacijai iliustruoti. Jauna, sėkmingai su onkologine liga besigrumianti moteris labai norėjo tapti mama, tad atsisakė gerti paskirtus hormonų preparatus. Kūdikio ji sėkmingai susilaukė, bet mažylis netrukus liko našlaitis.

„Visada reikia labai atsakingai pasverti savo sprendimus, ypač, kai jie susiję su sveikata“, – liūdnai konstatuoja E. Juodžbalienė.

Visa laimė – tokių istorijų per gydytojos darbo metus palyginti nedaug. Daug daugiau – sėkmingų, su sveikomis ir laimingomis mamomis, sparčiai augančiomis jų atžalomis, siunčiančiomis gydytojai sveikinimus ir iš Lietuvos, ir iš užsienio šalių.

Vaida Samuolytė