Onkologai kuria planą, kaip krūties vėžį aptikti kuo anksčiau

Nacionalinio vėžio instituto (NVI ) prevencinių programų koordinatorė, gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė savo darbe derina dvi užduotis – gydo vėžiu sergančius pacientus ir ieško prastų sergamumo rodiklių priežasčių. Ką daryti, kad žmonės išgirstų kuo ankstesnę ligos diagnozę? Kaip juos paskatinti dalyvauti prevencinėse programose? Šie ir panašūs klausimai kelti kone metus trukusioje atrankinės krūties vėžio patikros programos analizėje. Įvertinus jos rezultatus, prieita prie kelių konkrečių pasiūlymų.

„Mano dėdė mirė nuo šlapimo pūslės vėžio. Visiškai sutrikus pilvo ir dubens organų veiklai, atsidūrė greitosios pagalbos ligoninėje, buvo operuotas ir nustatyta, jog serga išplitusiu vėžiu. Apie jį varginusius simptomus niekam nepasakojo, niekur nesikreipė, nesigydė…  Mirė praėjus porai savaičių po diagnozės. Tai buvo visiškai netikėta – labai inteligentiškas, išsilavinęs vilnietis ir taip nesirūpino savo sveikata… Svarsčiau tuomet – kodėl žmonės taip priima savo ligą? Gal tai didelė baimė? Baimė nežinios, skausmo? Sunku pasakyti.

Visiškai neseniai turėjome pacientę – keturiasdešimtmetę moterį iš Vilniaus. Ji augino šeštoką sūnų, tačiau jau kurį laiką nebegalėjo juo rūpintis dėl išplitusio krūties vėžio. Pacientė vėlgi niekam neprasitarė apie savo ligą. Giminės moterį atvežė į mūsų įstaigą kelios dienos prieš mirtį, kuomet krūtis buvo visiškai išopėjusi, vėžys išplitęs visame organizme, moteris duso nuo skysčių plaučiuose, kentėjo didžiulius skausmus, pati nebegalėjo judėti, atvežta vežimėlyje. Labai norėtųsi, kad žmonės nebijotų kreiptis į medikus, neignoruotų savo ligos. Norėčiau, kad tokių atvejų daugiau nebebūtų. Žinoma, turbūt neišvengsime ypač agresyvių vėžio formų, kurias sunku suvaldyti netgi taikant visas įmanomas priemones, tačiau tokie uždelsti atvejai patys skaudžiausi“, – atviravo gydytoja.

„Atsižvelgdami į sergamumą krūties vėžiu Lietuvoje bei tarptautines rekomendacijas, siūlome pradėti profilaktinę mamografinę patikrą nuo 45 ir tęsti bent iki 75 metų amžiaus“, –  sako dr. R. Briedienė. NVI nuotr.

Siūlo ankstinti programos dalyvių amžių ir centralizuotai kviesti tikrintis

Europos Sąjungos (ES) rekomendacijos, kaip turėtų vykti krūties vėžio patikros programa, pasirodė 2006 m. Daugelis Europos šalių jomis vadovaujasi, jose programos veiksmingos. Tačiau, dr. R. Briedienės teigimu, Lietuvoje tik pernai  pradėta kalbėti apie centralizuotą patikrą.

„Išanalizavę situaciją Lietuvoje, kitų šalių patirtį bei ES rekomendacijas, kaip užtikrinti efektyvią prevencinių programų veiklą, išsiaiškinome pagrindines kliūtis, kodėl atrankinės mamografinės patikros programos (AMPP) Lietuvoje neefektyvios. Pateikėme pasiūlymus ir schemas, kaip tai pakeisti“, – sakė gydytoja.

Pasak pašnekovės, pagrindinės problemos:

• nesukurta centralizuota kvietimų sistema, moterims nepatogu registruotis tyrimams – jos turėtų gauti asmeninį kvietimą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kur ir kada atvykti pasitikrinti; tam neturėtų būti reikalingas šeimos gydytojo siuntimas;
• ydinga tolimesnė tyrimo tvarka, radus pakitimų mamogramoje: dabar moterys pačios kreipiasi į gydymo įstaigas. Norint gauti siuntimą, reikalingi papildomi vizitai ar registracija pas šeimos gydytojus. Taip gaištamas brangus laikas iki bus nustatyta diagnozė ir pradėtas gydymas. Užfiksavus neaiškius pokyčius mamogramose, moteris turėtų per savaitę gauti asmeninį kvietimą atvykti papildomų tyrimų. Kvietime turėtų būti pateikta informacija, kur ir kada apsilankyti. Taip būtų supaprastinta registracijos tvarka, sumažintas šeimos gydytojų darbo krūvis, o svarbiausia – moterys nepatirtų tiek streso negalėdamos prisiskambinti, kad užsiregistruotų, ar ilgai laukdamos tyrimų;
• dėl nesukurto patikros registro nekaupiami visi reikalingi duomenys ir neatliekama išsami epidemiologinės situacijos analizės, tad nėra galimybių objektyviai įvertinti programą;
• nėra visuotinio vaizdų archyvo, todėl neįmanoma periodiškai įvertinti navikų, audituoti radiologų darbo kokybės. Kartais programoje dalyvaujančios moterys atvyksta konsultuotis į NVI, tačiau neatsiveža jau atliktos mamografijos vaizdų, medikai jų nemato elektroninėse sistemose. Tuomet yra du keliai – arba kartoti tyrimus (papildomos lėšos, spinduliuotė, kt.), arba moteriai keliauti atgal ir krūtų rentgenogramas atsivežti į naują konsultaciją. Tai labai nepatogu tiek gydytojams, tiek pacientei.

Dr. R. Briedienės teigimu, yra  ir kitų problemų, kurias reikia spręsti: tai ir nuolatinis specialistų mokymas; svarbių programas koordinuojančių centrų, kurie valdytų programos eigą ir užtikrintų jos efektyvų funkcionavimą, steigimas; kokybiška darbo įranga visose dalyvaujančiose gydymo įstaigose; kruopštus duomenų rinkimas.

Labai norėtųsi, kad žmonės nebijotų kreiptis į medikus, neignoruotų savo ligos.

„Dar vienas svarbus mūsų siūlomas pakeitimas – praplėsti prevenciškai tikrinamų moterų amžiaus grupes. Atsižvelgdami į sergamumą krūties vėžiu Lietuvoje bei tarptautines rekomendacijas, siūlome pradėti profilaktinę mamografinę patikrą nuo 45 ir tęsti bent iki 75 metų amžiaus. Šiuo metu pagal prevencinę programą tikrinamos 50–69 metų moterys“, – priminė pašnekovė.

Paslaugų prieinamumas, gydytojų kompetencija

„32 proc. visų naujų krūties vėžio atvejų diagnozuojami pažengusios III ar IV stadijos. Tai ne tik skaičiai, procentai, bet tikri gyvenimai. Nepavyksta išeiti iš NVI ir, lengva ranka užvėrus duris, pamiršti išgirstų istorijų. Kartais tai labai prislegia. Dabar labai paprasta susisiekti su žmonėmis per socialinius tinklus, tad iš tiesų kai kurie pacientai yra  „draugai“ socialiniuose tinkluose, tad ir verkiu kartu su jais, ir džiaugiuosi“, – pasakojo pašnekovė.

R. Briediene. NVI-nuotr.

Gydytoja radiologė atvira – jos manymu, yra didžiulė spraga tarp sparčiai į priekį žengiančios medicinos, kartu su ja koja kojon einančių mokslininkų bei klinicistų, ir kabinetuose dirbančių valdininkų, kurie negali būti visų sričių žinovai, tačiau dalyvauja priimant svarbius sprendimus. Tik pastaraisiais metais sprendžiant įvairius klausimus pradėti kviesti toje srityje dirbantys specialistai, deja, dar dažnai biurokratija paskandina net ir gerus valdininkų norus.

„Kultūriniai skirtumai taip pat nėra paskutinėje vietoje. Tik prieš kelerius metus  pasidarė madinga sportuoti, sveikai maitintis, rūpintis tiek savo sveikata, tiek aplinka. Tikriausiai tai mūsų istorinis palikimas – reikėjo laiko, kad vertybe taptų ne „blatas“ ligoninėje, o siekis sveikai gyventi ir mažiau sirgti“, – svarstė dr. R. Briedienė.

Klausti, kas ir kiek atsakingas už konkretaus žmogaus sveikatą, būtų netikslinga, nes pasitaiko labai įvairių situacijų. Sveikai gyvenusi, bet krūties vėžiu susirgusi 28 metų moteris visada užduos klausimą: „Kodėl aš? Juk viską dariau gerai?“

„Liga gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, negalima dėl to kaltinti susirgusiojo. Tačiau kiekvieno atsakomybė – rūpintis sveikata ir naudotis visomis prevencijos galimybėmis. Ko gero, čia reikia vadovautis sąžiningumo principu – kiekvienas žmogus siekia elgtis teisingai, o valstybė bei gydytojai stengiasi padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtų žmogui susirgus, t. y. užtikrintų paslaugų prieinamumą, kompetentingų gydytojų konsultacijas“, – pabrėžė pašnekovė, pripažįstanti, kad jai dažnai darbe tenka kalbėti ne apie prevenciją, o nuraminti ir padrąsinti pacientę, sužinojusią vėžio diagnozę.

Giedrė Petkevičė