Vėžio kontrolė per COVID-19 pandemiją: sistemos griūtis ar nauja pradžia?

Europoje gyvena apie dešimtadalis pasaulio populiacijos, tačiau būtent Europoje diagnozuojama ketvirtadalis pasaulio vėžio atvejų ir penktadalis pasaulio mirčių nuo vėžio. Ir šis skaičius nuolatos didėja – per du dešimtmečius padidėjo 1 mln. ir siekia apie 3 mln. kasmet. Nuolat girdint bauginančią COVID-19 ligos statistiką, atrodo, pasaulis pamiršo kitas negandas, tarp jų ir vėžį. Bet taip nėra. Šiais metais, minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pristatė Europos ketverių metų kovos su vėžiu programą ir paskelbė, kad jai numatyta 4 mlrd. eurų.

Ankstesnis Europos vėžio kontrolės planas buvo parengtas dar 1990 metais, tad gerokai paseno. Tenka pripažinti, kad kovos su vėžiu programa buvo inicijuota iki pandemijos ir entuziastingai palaikyta visų Europos Sąjungos (ES) šalių. Tačiau pandemija apsunkino programos rengimą, atitraukė lėšas, bet tuo pačiu tik patvirtino, kad vėžys nepavaldus pandemijoms. Tai liga, nuo kurios kasmet pasaulyje miršta apie 10 mln., o šią diagnozę išgirsta apie 20 mln. žmonių. Tai liga, kasmet atimanti daugybės žmonių darbingo kokybiško gyvenimo metus, liga, kurios gydymas reikalauja paciento kantrybės ir ryžto kovoti, specialisto žinių ir atkaklumo, o visuomenės – supratingumo ir solidariai donuojamų valstybės biudžeto lėšų.

„Akivaizdu, kad onkologinių paslaugų sektorius reikalauja esminių permainų“, – įsitikinusi prof. S. Jarmalaitė. NVI nuotr.

Pandemija tik dar kartą išryškino, kad vėžio diagnostika ir gydymas negali sustoti dėl infekcinių ligų sukelto karantino, net jei ši infekcija pasaulyje plinta grėsmingai žaibiškai ir verčia skelbti iki tol nematyto masto kovos priemones. Mokslo literatūra vis dažniau primena, kad atidėtos paslaugos vėžiu sergantiems pacientams, apribotos prevencijos programos pasauliui gresia nauja – vėžio – pandemija.

Atidėtos paslaugos vėžiu sergantiems pacientams, apribotos prevencijos programos pasauliui gresia nauja – vėžio – pandemija.

Štai Jungtinės Karalystės specialistai informavo, kad per 2020 metus šalyje krūties vėžio diagnozę išgirdo 28 proc. mažiau, o gydymą pradėjo 16 proc. mažiau pacienčių. JK apimtimis – tai apie 100 tūkst. moterų. Tikėtina, kad tiek moterų serga krūties vėžiu, bet dėl karantino suvaržymų negalėjo išsitirti ir pradėti laiku gydytis. Jos atvyks pas gydytoją, bet, tikėtina, kad jau sirgdamos pažengusiu vėžiu, nes ši liga reikalauja skubaus gydymo, medicininių intervencijų.

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad karantino pradžioje iš 163 pasaulio šalių net 122 apribojo ar visiškai sustabdė vėžio diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimą. Europoje tokių šalių buvo trečdalis. Lietuvoje krūties vėžio prevencijos programoje pernai dalyvavo trečdaliu mažiau moterų. Tad tikėtina, kad rizikingi (galimai piktybiniai ar piktybiniai) pokyčiai nebuvo nustatyti apie 300 moterų.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) pernai krūties vėžio diagnozę išgirdo ir chirurginį gydymą pradėjo 6 proc. mažiau moterų (lyginant su 2019 m.), ir šis procentas sumažėjo ankstyvų stadijų vėžio grupėje. Moterys atvyks kiek vėliau, bet liga jau nebus pirmos stadijos. Lietuvoje krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas, sudarantis beveik penktadalį visų diagnozuojamų navikų ir 15 proc. visų mirčių nuo vėžio. Mūsų šalyje susirgus krūties vėžiu penkerių metų išgyvenamumo rodiklis nuo 2000 iki 2015 m. metų padidėjo beveik 10 proc., bet vis tiek yra vienas prasčiausių Europoje. Lietuvoje ir iki pandemijos net trečdalis visų naujų krūties vėžio atvejų buvo diagnozuojami pažengusių stadijų, o tai reiškia prastas prognozes dėl išgyvenamumo. Akivaizdu, kad onkologinių paslaugų sektorius reikalauja esminių permainų.

Depositphotos nuotr.

Europos kovos su vėžiu planas – viltis išgelbėti 3 mln. gyvybių daugiau

Tai kas gi tas Europos kovos su vėžiu planas ir kaip jis pakeis sergančiųjų vėžiu rytojų? Šis planas apima keturias pagrindines vėžio kontrolės sritis: prevenciją, ankstyvąją diagnostiką, gydymą ir geresnę gyvenimo kokybę. Be to, daug dėmesio plane skirta gilinti onkologijos mokslo žinias. Ši plano dalis skirta ne tik mokslininkams, bet ir visuomenei šviesti, onkologiniam raštingumui gerinti.

Žvilgtelėkime į kiekvieną programos dalį. Vėžio prevencija – tai žalingų veiksnių, kancerogenų apribojimas, sveika gyvensena, fizinis aktyvumas. Šį kartą Europa kyla į rimtą kovą su žalingais įpročiais, ketindama sukurti ateities Europą be tabako. Ši programos dalis vadinasi „karta be tabako“. Tikimasi išauginti naują kartą, kuriai tabako rūkymas, alkoholio vartojimas, kiti žalingi įpročiai atrodys nepatrauklūs. Ir jau šiandien turime pradėti mokyti jaunąją kartą geru pavyzdžiu. Vėžio prevencija – tai ir aktyvi apsauga nuo vėžio riziką didinančių virusų. Europa artimiausiu metu tikisi labai padidinti jaunimo vakcinavimo nuo žmogaus papilomos viruso apimtis. Žinant, kad apie 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti prevencinėmis priemonėmis – verta stengtis.

Ankstyvoji vėžio diagnostika – tai visų pirma sėkmingai veikiančios vėžio prevencijos programos. Mūsų šalyje veikia net keturios vėžio profilaktikos programos, skirtos aptikti ankstyvą krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžį. Šalis kasmet skiria daugiau nei 10 mln. eurų šioms prevencinėms programoms vykdyti, bet, deja, jose dalyvauja mažiau nei pusė visų tikslinės amžiaus grupės gyventojų. Neramina ir tai, kad šios prevencinės programos buvo sustabdytos per karantiną, o dabar labai sunkiai įsibėgėja, nes sumažėjo vizitų pas šeimos gydytoją. Kitų šalių pavyzdys rodo, kad prevencinės programos vyksta sėkmingiau, kai apsilankyti kviečia ir registruoja prevencinių programų centrai. Ir dar svarbiau, kad visuomenė pati įvertintų šių programų svarbą ir aktyviai dalyvautų. Tam Europa kurs Vėžio žinių centrą, kuris suprantamai aiškins vėžio prevencijos ir profilaktikos svarbą.

Lietuvoje su vėžio diagnoze gyvena 110 tūkst. žmonių ir net trečdalis jų išgyvena 10 metų ir ilgiau.

Kalbant apie kokybišką vėžio diagnozavimą ir gydymą, visų pirma, tenka kalbėti apie pinigus. Lietuva sveikatos paslaugoms skiria gerokai mažesnę BVP dalį nei kitos Europos šalys. Vienam gyventojui sveikatos paslaugoms tenkanti suma 2018 m. buvo kiek daugiau nei 1,5 tūkst. eurų, o onkologinėms paslaugoms nuo šios dalies teko kiek daugiau nei 100 eurų. Visi žino, kad vėžio diagnostika ir gydymas reikalauja brangios įrangos, vaistų, gausaus specialistų būrio, todėl tokio finansavimo nepakanka. Kovos su vėžiu plane ES numato, kad kiekvienoje šalyje turės atsirasti bent vienas Vėžio kompetencijos centras, kur bus sutelkta ne tik geriausia įranga ir specialistai, bet ir vykdomi onkologijos mokslo tyrimai, ruošiami būsimi onkologai. Tokie centrai Europoje sudarys tinklą, keisis informacija, o pacientai paslaugas galės gauti ne tik savo šalyje, bet ir bendroje Europos erdvėje.

Kadangi vėžį gydome vis geriau, pacientai su šia diagnoze gyvena vis ilgiau. Štai Lietuvoje su vėžio diagnoze gyvena 110 tūkst. žmonių ir net trečdalis jų išgyvena 10 metų ir ilgiau. ES vėžio planas numato priemones, kaip gerinti sergančiųjų vėžiu gyvenimo kokybę bei ketina sukurti skaitmeninį vėžio centrą, kur pacientai galėtų donuoti savo ligos klinikinę istoriją ir taip suformuoti neįkainojamą klinikinių duomenų bazę – svarbią ir mokslui, ir strateginių onkologijos sprendimų priėmimui.

Kova su vėžiu po 2030 metų

Europos kovos su vėžiu planas skirtas artimiausiems 2021-2025 metams, bet daugiau pastangų reikalaujančios veiklos planuojamos iki 2030 metų. Per šį laikotarpį tikimasi ne tik sukurti tvarią Europos onkologinių paslaugų sistemą, iš esmės pagerinti šių paslaugų teikimo kokybę ir prieinamumą, bet svarbiausia – papildomai nuo vėžio išgelbėti 3 mln. gyvybių. Tad kur tos realaus proveržio onkologijoje galimybės?

Vis dažniau kalbama, kad vėžio diagnostika ir gydymas turėtų būti individualus kiekvienu atveju. Ar tai realu? COVID-19 pandemija parodė, kad visas pasaulis esant reikalui gali įsidiegti genetinio testavimo technologijas. Genetiniai testai puikiai tinka ir vis plačiau taikomi ankstyvai vėžio diagnostikai, jie jau ir šiandien plačiai naudojami onkologijoje, skiriant inovatyvius vaistus nuo vėžio. Vaistų prieš onkologines ligas paletėje daugės ne tik taikininių vaistų, priešvėžinį imunitetą aktyvinančių preparatų, bet ir inovatyvių vėžio vakcinų.

Daugelis „BioNTech“ ir „Moderna“ pavadinimus išgirdo COVID-19 pandemijos metu, bet onkologai šias inovatyvias kompanijas jau žinojo. Tai pirmieji vėžio vakcinų gamintojai, pradėję šio ateities priešvėžinio gydymo metodo klinikinius tyrimus. Šių kompanijų mokslininkai surinko navikams būdingų antigenų kokteilį ir jį „supakavo“, pateikė inovatyviose RNR vakcinose. Paskiepijus tokia vakcina vėžiu sergantį pacientą, imuninės sistemos ląstelės aktyvuojasi ir nusitaiko į navikinį darinį.

Klinikiniuose tyrimuose personalizuoti RNR „kokteiliai“ buvo sėkmingai taikyti melanomai gydyti. Pacientai su išplitusia progresuojančia melanoma puikiai reagavo į šį gydymą, o dalies pacientų iki tol nepagydomi navikai visai sunyko. Tai brangi, sudėtinga, bet ypač veiksminga vėžio gydymo strategija. Tikiuosi, kad šios kompanijos pradės masinę vėžio vakcinų gamybą ir aktyvius klinikinius tyrimus. Na, o Europos kovos su vėžiu planas pasirūpins, kad šis inovatyvus vėžio gydymas būtų prieinamas kiekvienam ES gyventojui, kuriam tokios vakcinos prireiks. Ir tai tikrai ne vienintelė magiška kulka prieš vėžį – bendromis mokslininkų ir klinicistų pastangomis pasiruošta kovai.

Prof. Sonata Jarmalaitė,
Nacionalinio vėžio instituto vadovė