Biblioterapija ir kūrybinis-terapinis rašymas

Kaip tai vyksta ir kuo gali būti naudinga onkologine liga sergantiems?

Išsivaduoti nuo sunkių, kamuojančių minčių, sergant onkologine liga, gali padėti ir knygos bei rašymas. Daugelis žino, kad įdomi knyga įtraukia, priverčia pamiršti kasdienius rūpesčius ir pasinerti į įdomų bei spalvingą gyvenimą. Tačiau, pasirodo, knygos, skaitymas gali padėti daug labiau. Apie tai kalbamės su dr. Daiva Janavičiene ir Rasa Derenčiene, Lietuvos biblioterapijos asociacijos narėmis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojomis, Skaitytojų klubo vadovėmis.

Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kas yra toji biblioterapija ir kaip ji gali padėti onkologine liga sergančioms moterims?

Daiva. Biblioterapija – tai universalus, kūrybiškumą skatinantis metodas, kai pagalbą asmeniui teikiame pasitelkdami tekstą. Teorijoje įvardintos kelios biblioterapijos rūšys. Klinikine biblioterapija siekiama gydyti, dažniausiai ją taiko psichoterapeutai, klinikiniai psichologai. Reabilitacijos biblioterapija norime nukreipti ligonio mintis nuo sunkų išgyvenimų. Asmenybės vystymo arba edukacinė biblioterapija skirta visiems, norintiems giliau pažinti save ir pasaulį per skaitymą ir pokalbius apie literatūros kūrinius.

Pasyvioji biblioterapija – tai skaitymo rekomendacijos, tikint, kad skaitydamas asmuo tekste atras reikiamą pagalbą – paguodą, dvasios pakylėjimą, naujų įžvalgų apie savo gyvenimą. Sąveikos biblioterapijoje ne tik skaitome, bet ir kalbame apie mūsų santykį su tekstu. Taikantys šią biblioterapijos rūšį pabrėžia, kad svarbu nuoširdžiai aptarti, kaip žmogus supranta kūrinį, nes tai padeda geriau pažinti save. Sąveikos biblioterapija vyksta grupėje (arba dviese) kalbantis, tai moko išreikšti savo mintis, išgirsti kitus, argumentuoti savo nuomonę, plačiau pamatyti gyvenimą, sustoti ir susimąstyti apie mums reikšmingas detales ir t.t.

Kam galima taikyti biblioterapiją? Ar ji gali visiems padėti?

Daiva. Biblioterapija skirta patiriantiems skaitymo džiaugsmą, todėl pirmiausia ji tinka ištikimiems knygų bičiuliams. Anot britų tyrėjos Lizos Brewster, knygų skaitymas daugeliui yra jėga, keičianti mintis ir gydanti širdį. Neuromokslininko A. Jacobs tyrimais įrodyta, kad kai skaitydami išgyvename emocijas, jausmus, smegenyse susidaro naujos jungtys. Diskutuodami apie kartu perskaitytą tekstą, mes pamatome platesnes perspektyvas, išgirstame nuomonių įvairovę, pajaučiame daugiau galimybių gyventi pilnavertį gyvenimą su liga. Tuo paremtas pagalbos skaitymu procesas.

Dr. D. Janavičienė: „Reabilitacijos biblioterapija norime nukreipti ligonio mintis nuo sunkų išgyvenimų“. Sevilės Charsikovos nuotr.

Tai Jūs kviestumėte biblioterapija susidomėjusias žurnalo skaitytojas ieškoti bendraminčių ar ateiti į Jūsų vedamus grupinius užsiėmimus? Ar tuo galima užsiimti ir individualiai?

Daiva. Yra mokslininkų, biblioterapiją įvardinančių autoterapijos priemone. Skaitydami rekomenduotas knygas, žmonės randa jiems naudingos informacijos ir tai padeda geriau jaustis. Kita vertus, jau minėtos L. Brewster atliktas kontrolinių grupių tyrimas rodo, kad geresni sveikatos rezultatai pasiekti grupėje, kurios dalyviai ne tik skaitė gydytojų rekomenduotas knygas, bet ir aptarė jų turinį tam tikslui organizuotuose grupiniuose susitikimuose. Tyrėja daro išvadą, kad susitikimų metu ligoniai galbūt geriau įsisavina informaciją, labiau įsigilina į ją. O gal sveikatos pagerėjimui turėjo įtakos grupėje vykstanti socializacija, tarpusavio palaikymui nukreipta komunikacija? – svarsto mokslininkė.

Tariantis dėl interviu Jūs užsiminėte, kad geriau pasijausti gali padėti ne tik skaitymas, bet ir rašymas. Gal galėtumėte plačiau apie tai papasakoti?

Rasa. Biblioterapija labai susijusi su rašymu. Skaitome tai, ką kažkas parašė. Rašymas yra vienas iš biblioterapijos metodų savo asmenybei atskleisti ir pažinti, tai gali būti puikus savistabos, saviugdos ir saviraiškos būdas. Rašydami galime įprasminti sau svarbius įvykius, pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies, pamatyti naujų galimybių. Kartais pasiseka įvardyti, kas mumyse miglota ir neaišku, kas mus gąsdina. Įvardinus baimes, jos greičiau išsisklaido. Anot psichoterapeutų, rašydami esame atviresni. Rašant lengviau išsakyti tiesą apie tai, kas esame, kaip jaučiamės, ką patiriame. Tam puikiai pasitarnauja dienoraščio rašymas. Tyrimai rodo, kad jis gerina nuotaiką, savijautą, mažina stresą, padeda veiksmingiau spręsti problemas. Nelengvais gyvenimo laikotarpiais rašymas gali būti gera priemonė tiesiog atsipalaiduoti. Tereikia paimti rašiklį, popieriaus ir užrašyti, kaip šiandien matau pasaulį – kokie jausmai, išgyvenimai kyla čia ir dabar. Išsirašius visada palengvėja, atsiranda daugiau aiškumo.

Derenčienė: „Tyrimai rodo, kad dienoraščio rašymas gerina nuotaiką, savijautą, mažina stresą, padeda veiksmingiau spręsti problemas“. Rūtos Lazauskaitės nuotr.

Tas pats klausimas kaip ir apie skaitymą – visgi geriau taikyti šį metodą individualiai, t. y. rašyti ramiai užsidarius namuose, ar visgi geriau ieškoti bendraminčių, eiti į grupinius užsiėmimus?

Rasa. Pastebėjau, kad grupinių rašymo užsiėmimų metu žmonės labai noriai dalijasi tuo, ką parašė. Mes visi slapta norime „būti perskaityti“ – suprasti ir priimti. Grupėje tai dažnai vyksta, čia ir yra grupinio užsiėmimo privalumas. Kartu atlikdami kūrybines užduotis, dalydamiesi spontaniška kūryba, dalyviai randa palaikymą iš aplinkos ir patys gali jį kitiems suteikti. Regis, ir tekstai grupėje parašomi kitokie, nes jie skirti skaityti, todėl labiau redaguojami, gludinami, pasitelkiama daugiau kūrybiškumo. Taigi rašymas ir skaitymas grupėje įkvepia, motyvuoja kurti ir atsiskleisti, leidžia išgyventi bendrumo jausmą, pasidžiaugti kūryba. Tai suteikia vidinės stiprybės.

Ačiū už pokalbį!

Apie pašnekoves

Jos abi šiuo metu dirba Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, yra Skaitytojų klubo su biblioterapijos elementais vedėjos. Klubo nariais gali būti visi bibliotekos skaitytojai. Laikomasi biblioterapijos principo: užsiėmimo metu pakalbinti kiekvieną, visiems suteikti galimybę išsakyti savo mintis apie kūrinį ir apie kitų grupės narių pastebėjimus.

Iki karantino Rasa organizavo ir vedė kūrybinio – terapinio rašymo kūrybines dirbtuves. Daiva turi patirties, organizuojant biblioterapijos paslaugas onkologiniams ligoniams bei jų artimiesiems. Likimas jas suvedė su Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja dr. Birute Brasiūniene. Tikimasi kartu parengti projektą ir taikyti biblioterapiją NVI pacientams.

Keletas rekomendacijų skaitymui

1. Algirdas Kumža. „Rasa. Po angelo sparnu“. Aprašyta tikrai Lietuvoje vykusi viltinga istorija. Po diagnozuotos ketvirtos stadijos onkologinės ligos Rasai pavyko neįtikėtinai spalvingai pragyventi septynis metus. Kūrinyje daug vilties, ieškojimo, veržimosi į aktyvų gyvenimą. Čia yra ir nevilties, baimės, pykčio bei kitų neigiamų emocijų, su kuriomis Rasai pavyko susitvarkyti.
2. John O’Donohue „Anam ċara: keltų pasaulio dvasinė išmintis” ir „Amžinybės atbalsiai: tikrųjų Namų ilgesys.“ Nuoširdūs airių kunigo ir filosofo apmąstymai apie vertybes, mūsų pasirinkimus, gebėjimą išsivaduoti iš vidinių problemų. Poetinis tekstas, sielą pakylėjančios mintys daugeliui padeda vaduotis iš melo ir įkyrių minčių, nuraminti protą ir atrasti save.
3. Fredrik Bachman, F. „Gyveno kartą Uvė“ bei „Močiutė perduoda linkėjimų ir atsiprašo“ To paties autoriaus romanai, kuriuose pagrindinis herojus pagyvenę vyras (Uvė) ir septynmetė mergaitė Elsa. Pirmasis pasakojimas apie gebėjimą prisitaikyti prie kintančio gyvenimo. Su humoru atspindintis šiuolaikines problemas romanas įtraukia nuoširdumu, pozityviu nusiteikimu. Antrasis kūrinys – tai pasakojimas apie visą gyvenimą gydytojos karjerai atidavusią močiutę, kuri gyvenimo skolą atiduoda patyčias patiriančiai mažametei anūkei. Gyvenimo pamokos perteikiamos ne pamokslaujant.
4. Axel Munthe „Knyga apie San Mikelę“. Švedų gydytojo Kaprio saloje daugiau nei prieš šimtmetį parašyti memuarai aktualūs ir šiandien. Knygoje kalbama apie gydytojo ir paciento ryšį, apie paprastų žmonių buitį, jų rūpesčius ir džiaugsmus, apie mums duotą gyvenimo laiką.
5. John Kabat-Zinn „Meditacija kasdieniame gyvenime“ . Įkvepianti knyga apie meditaciją, parašyta su didele meile, atjauta ir dalyko išmanymu. JAV gyvenantis medicinos profesorius, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikos kūrėjas moko, kaip į savo gyvenimą pritraukti daugiau džiugesio ir ramybės.
6. Christophe Andre „Vidinis gyvenimas“. Prancūzų psichiatro ir psichoterapeuto 40 trumpų tekstų – pamąstymų knyga, siūlanti atkreipti dėmesį į neabejotinai vertą puoselėti dalyką – mūsų vidinį gyvenimą. Knygoje rasite atsakymus bei daug įkvepiančių citatų iš autoriui svarbių kūrėjų tekstų, kurios galbūt nukreips naujiems atradimams.

Parengė Vaida Samuolytė