Meditacija – inkaras, kurio laikausi

Taip apie meditaciją sako Auksė Brasaitė, jau 20 metų vedanti jogos, meditacijos užsiėmimus. Žinoma, ir pokalbis su ja sukosi apie meditaciją – kas tai yra ir kaip ji gali padėti onkologinėmis ligomis sergantiems žmonėms šiuo sunkiu gyvenimo etapu.

Baimė, nerimas, įtampa, nežinomybė – labai dažni onkologinės ligos palydovai. Kartais psichologai sergančioms moterims rekomenduoja išbandyti meditaciją. Ar ji iš tiesų gali pagelbėti?

 Pradėkime nuo to, ką vadiname meditacija. Tai yra sąmoningas dėmesys tam, kas vyksta šiuo metu, dabar. Kūno pojūčiai, galbūt fizinis skausmas, kylančios emocijos (nerimas, baimė, liūdesys), kintantis kvėpavimas – visa tai yra dabar. Tai vyksta su manimi. Meditacija yra šių dalykų suvokimas, atpažinimas, pastebėjimas. Kai jaučiame baimę, širdis ima plakti greičiau, padažnėja kvėpavimas, kūne vyksta akivaizdūs pokyčiai. Sėdu medituoti ir stebiu tuos pokyčius, stebiu tarsi filmą, bet nesikišu į jį, nenoriu jo kaip nors paveikti. Ir tuomet atsitinka stebuklas – vien taip stebint kvėpavimas rimsta, širdies ritmas išsilygina, baimė atslūgsta. Tad neabejotinai meditacija gali padėti nusiraminti.

Kaip meditacija „veikia“? Kokią naudą ji gali duoti?

Medituojant atsiranda įgūdis stebėti, o tada paaiškėja, kad visi mūsų patiriami dalykai (kūno pojūčiai, kvėpavimas, mintys, jausmai) nuolat keičiasi. Jokia emocija neužsibus visą laiką! Nors kai ją patiriame, tą sekundę, gali atrodyti, kad ji tęsis amžinai, kad niekada nesibaigs, tačiau faktas – viskas pasikeičia. Meditacija padeda lengviau ir greičiau atpažinti kintančias būsenas, nesitapatinti su jomis ir iš jų išeiti. Pats suvokimas, jog viskas keičiasi, labai atpalaiduoja ir leidžia lengviau ištverti sunkias akimirkas. Kartu medituodami atrandame tą savo dalį, kuri viską stebi, suvokia ir yra neutrali, tyra, į nieką neįsivelia. Atsiranda vidinio „stebėtojo“ pozicija. Kuo ilgiau joje būname, tuo labiau nurimstame.

Auksė Brasaitė._Nijolės Karpavičienės nuotr.

Ar meditacija tiesiog padeda kuriam laikui nusiraminti, užsimiršti? Kaip ilgai ji veikia?

Meditacija padeda nurimti, bet ne užsimiršti. Sakyčiau, net atvirkščiai – meditacija gali padėti aiškiau pamatyti situaciją, galbūt net padiktuoti vienokius ar kitokius sprendimus. Tai anaiptol nereiškia pabėgti nuo gyvenimo, kaip kartais žmonės įsivaizduoja. Meditacija leidžia „apžiūrėti“ savo gyvenimą tarsi pro didinamąjį stiklą, pamatyti, kaip elgiamės, ką jaučiame, ko išties norime, ko nemėgstame ir pan. Ji padeda išvysti ir suvokti pačius paprasčiausius dalykus: valgau ne tai, kas man skanu, bendrauju ne su tais žmonėmis, kurie tikrai džiugina širdį… Kad neskambėtų labai sudėtingai, dažnai sakau, jog meditacija yra tiesiog sąžiningas pašnekesys su savimi.

Meditacijos poveikis yra ir momentinis, vienkartinis, kai galiu čia pat nusiraminti ir atsipalaiduoti, tačiau daug svarbesnis yra ilgalaikis rezultatas, kai reakcijos į aplinką pasidaro ne tokios ūmios ir skaudžios, kai koreguojasi matymo kampas.

Suvokimas, jog viskas keičiasi, labai atpalaiduoja ir leidžia lengviau ištverti sunkias akimirkas.

Ar kiekvienas gali medituoti? Ar yra tokių žmonių, kuriems meditacija nepadeda arba kurie negali, neišmoksta medituoti?

Medituoti gali visi, be jokių išimčių. Jei meditacija nepadeda – galbūt reikia ilgesnio laiko, gal įgūdis dar nesusiformavo. Gal reikia daugiau pastangų, savidisciplinos. Viską lemia – kaip ir kasdieniame gyvenime – mūsų interesas, motyvacija. Jeigu jie yra – viskas pasiekiama, jeigu nėra – viskas tampa kliūtimi.

Ar gali meditacija pakenkti, turėti neigiamos įtakos gydymo rezultatams?

Tas meditacijos būdas, apie kurį čia pasakoju, neturėtų pakenkti. Iš ilgametės savo patirties galėčiau teigti, kad ji yra tik naudinga.

Ar galima išmokti medituoti savarankiškai, ar būtina kreiptis į tai darančius specialistus?

Kai yra stipri motyvacija, galima išmokti ir pačiam. Juo labiau kad meditacija yra prigimties dalykas, visi ją esame patyrę, pavyzdžiui, kai sėdime prie jūros, stebime gražų saulėlydį ir nuo to grožio kažkas viduje persijungia, staiga labai natūraliai kyla noras užsimerkti ir tarsi užrakinti tą grožį savyje… Užsimerkiame, ir ištinka malonumas tiesiog būti. Net neabejoju, kad visi turi tokios patirties. Kai paragaujame to iš vidaus kylančio gerumo, jo norisi daugiau, ir taip pradedame medituoti.

Meditacija yra tiesiog sąžiningas pašnekesys su savimi.

O su mokytoju, su vedliu visi procesai vyksta greičiau, lengviau, nesvarbu, ar mokaisi  groti fortepijonu, ar medituoti…

Geriau medituoti vienam ar jungtis į grupę? Kokie vieno ir kito varianto privalumai bei minusai?

Su grupe viskas vyksta lengviau, kaip ir gyvenime. Vienas lapus grėbiu ar su talkininkais – skirtumas akivaizdus. Tačiau jei žmogus individualistas, mėgsta būti vienas, tuomet ir medituoti norėsis vienumoje. Reikėtų nuoširdžiai sau atsakyti – ar gerai jaučiuosi tarp kitų žmonių, ar vis dėlto geriau būti vienam?

Aš patarčiau iš pradžių mokytis su grupe, nes iš jos sulauksite palaikymo, žmonės dalinasi panašiomis patirtimis ir pastebėjimais, o kai jau būsite pakankamai įgudęs, galite medituoti savarankiškai.

Prasidėjus pandemijai, meditacijos grupes ėmiau vesti per nuotolį. Iš pradžių buvo daug abejonių, tačiau paaiškėjo, kad daugeliui žmonių toks formatas labai tiko ir patiko – sėdi patogiai namų aplinkoje, pats sau vienas, tačiau ir su grupe.

Jei žmogus nori pradėti medituoti namuose vienas, savarankiškai – ar yra kažkokių bendrų patarimų, ką reikėtų daryti?

Pirmiausia reikėtų pasiruošti patogią vietą – ant grindų, ant sofos, ant lovos – bet kur, kur galite patogiai įsitaisyti, atremti nugarą. Kojų padėtis nesvarbi, svarbu, kad kurį laiką galėtumėte išbūti nesimuistydami, nekeisdami padėties. Prieš meditaciją labai rekomenduočiau bent pusvalandį ką nors aktyviai paveikti: pasivaikščioti, padirbėti lauke, pabėgioti, padaryti jogos ar mankštos pratimų, kad išsijudintų visas kūnas, pradėtų smarkiau dirbti širdis, suaktyvėtų kvėpavimas. Po mankštos reikėtų patogiai atsisėsti, užsimerkti ir stebėti širdies plakimą, pojūčius kūne (skausmą, karštį, šaltį, įtampą, sukaustymą ir kt.), paskui imti stebėti savo kvėpavimą – jo gilumą, intervalus…

Nieko nereikia reguliuoti, nereikia jokių vidinių manipuliacijų – tik stebėkite, kaip stebėtumėte pro langą ant šakos tupinčią varną. Dažniausiai pradedantiesiems rekomenduoju skaičiuoti savo natūralius iškvėpimus nuo 1 iki 10. Suskaičiuoti ratą ir vėl pradėti nuo vieno. Jeigu skaičiavimo viduryje dėmesys pabėga, užsisvajojate, vėl pradėkite nuo vieno. Vėl ir vėl. Iš pradžių bus labai sunku, po kurio laiko pastebėsite, kad jau lengviau išlaikyti dėmesį, protas rimsta, ateina palengvėjimas. Po meditacijos iš lėto atmerkite akis, pajauskite visą kūną, aplinką ir pamažu atsistokite. Gerai būtų neskubėti, turėti laiko arbatos puodeliui.

Ar galima medituojant sau pakenkti, jei kažkas bus daroma netinkamai? Kokios dažniausios klaidos?

Pakenkti sau tikrai nepavyks. Blogiausia, kas gali atsitikti, – tiesiog pirma laiko baigsis kantrybė ir mesite šį užsiėmimą. Klaidų yra įvairių. Pirmiausia, nereikia dėti daug pastangų, nes meditacija nėra darbas, o atsipalaidavimas. Todėl visuomet pradėkite nuo kūno atpalaidavimo. Kita būtina sąlyga – kūno nejudrumas. Trečia – nereikia orientuotis tik į rezultatą, mėgaukitės procesu. Tai ne tas variantas: dabar sukąsiu dantis, atsėdėsiu, ir pabaigoje bus gerai. Ne, atsisėdu ir be lūkesčių stebiu, kas vyksta. Be konflikto, be pastangų, be skubėjimo, be nekantrumo. Tai yra pagrindiniai raktai. Jeigu jų nepaisysite, jie virs klaidomis, kurios išmuš norą medituoti. Dar svarbu suvokti, kad nėra tokio dalyko, kaip „turi būti“. Kiekvienas esame unikalus, tad nėra visiems vienodų taisyklių.

Kaip dažnai reikia medituoti, kad meditacija duotų realią naudą? Po kurio laiko galima laukti teigiamų rezultatų?

Pradžioje, kad susiformuotų tos neuronų jungtys, būtų idealu rasti bent pusvalandį kasdien. Rekomenduojama medituoti maždaug tuo pačiu metu, geriausias laikas – ryte (kuo anksčiau, jei esate vyturys) arba vakare, su saulėlydžiu. Beje, įdomu pastebėti, kad saulei tekant ir leidžiantis pati gamta nuščiūva, nurimsta vėjas, tarsi gamta panyra į meditaciją.

Kai kalbame apie tęstinumą, rezultatus turėtumėte pastebėti po 40 dienų.

Ar meditacija gali būti naudinga tik sergančiai moteriai, ar galėtų padėti ir jos artimiesiems, kuriems išgirsta diagnozė – taip pat didžiulis nerimas, stresas?

Žinoma, meditacija gali padėti ir artimiesiems. Kaip plinta nerimas, kaip užsikrečiame liūdesiu, taip galime pasidalinti ir ramybe, vidine šviesa bei išmintimi. Pastarieji dalykai neabejotinai įgyjami medituojant.

Trumpai apie Auksę

Esu meditacijos praktikė jau beveik 25 metus. Ilgai vedžiau jogos, meditacijos užsiėmimus Lietuvoje ir už jos ribų, dirbau su specifinių poreikių grupėmis: pedagogais, nuteistaisiais, nuo priklausomybių kenčiančiais asmenimis.

Pastaruosius septynetą metų vedu grupines meditacijas ir Tylos bei meditacijos stovyklas, kai gyvename sodyboje, laikomės tylos, daug medituojame ir atrandame visą gėrį ir grožį savyje. Kaip ir visi žmonės, turėjau visokių patirčių, ir labai skaudžių, tarp kurių – ir artimųjų mirtys nuo onkologinės ligos. Meditacija visada buvo tas inkaras, kurio laikiausi, kuris padėjo psichologiškai gyti, sveikti ir džiaugtis šiuo nuostabiu gyvenimu.

Norintys dalyvauti Auksės vedamose meditacijose arba Tylos stovyklose, susisiekti gali: FB Meditacijos Namai arba el. paštu: meditacijos.namai@gmail.com

Vaida Samuolytė