Pokalbis su trichologe: kaip padėti sau, kai diagnozė tampa matoma

Gedėti, ilgėtis dėl vėžio ligos slenkančių plaukų yra normalu. Pirma, dėl šio pokyčio diagnozė tampa matoma visiems, o tam reikia pasiruošti. Antra, plaukai tarsi žymi gyvenimą iki ligos, sveikąjį „aš“, jaunystę ir gyvybiškumą, tad psichologiškai su tuo atsisveikinti labai sunku. Tačiau, mokantis išjausti ir paleisti emocijas, svarbu suprasti, kaip vėžio gydymas veikia kūną, plaukus, galvos odą ir ką kiekvienas galime padaryti, kad šiuos procesus sulėtintume, sušvelnintume, o kai kurių net ir išvengtume. Apie tai – pokalbis su gydytoja dermatovenerologe trichologe Aušrine Ramanauskaite.

Onkologai pabrėžia, kad plaukų slinkimas – laikina chemoterapijos pasekmė, kiekvieną pacientą veikianti skirtingai, visgi kai kurie net linkę atsisakyti gydymo, kad tik netektų veidrodyje išvysti plikos galvos. Kokias tokios baimės priežastis įžvelgiate jūs, gydytoja?

Plaukų netekimas – tai tarsi vizualus „ženklas“ aplinkai, jog žmogus susirgo onkologine liga.

Taip, tai nėra gyvybei pavojingas šalutinis chemoterapijos poveikis, tačiau tikrai ne mažiau svarbus jautriai paciento psichologinei būsenai.

Tiek vyrai, tiek moterys, kuriems diagnozuotas vėžys, dažniausiai bijo plaukų netekimo kaip vieno iš šalutinių chemoterapijos poveikių. Ypač jeigu pacientas nenori viešai atskleisti savo diagnozės, nes ji tarsi tampa matoma.

Plaukai – mūsų identiteto dalis. Tai vaisingumo, jaunystės, grožio ir sveikatos simbolis. Chemoterapija gali pažeisti ne tik galvos, bet ir antakių, blakstienų, kūno plaukų augimą ir sukelti visišką plikumą.

Gydytoja dermatovenerologė trichologė Aušrinė Ramanauskaitė paaiškina: gydytojai dermatologai, besigilinantys į plaukų ir skalpo ligas, vadinami trichologais.

Kaip priešvėžinis gydymas veikia paciento plaukus? Kodėl plaukai išslenka ne visiems ir kada tikėtis vėl išvysti pažįstamą vaizdą veidrodyje?

Ne patys onkologiniai procesai, o vaistai, skirti greitam naviko ląstelių dauginimuisi stabdyti, t. y. chemoterapija, dažniau sukelia plaukų slinkimą ir plikimą. Deja, šie vaistai, stabdydami naviko augimą ar metastazių plitimą, stabdo ir kitų greitai besidauginančių kūno ląstelių gyvybinius procesus. Būtent tokios yra plauko folikulo ląstelės.

Skirtingi vaistai ir skirtingos vaistų dozės gali dažniau ar rečiau sukelti lengvą plaukų slinkimą, o kartais ir visišką plikumą. Gerai, kad dažniausiai tai laikina problema ir plauko augimo ciklai atsikuria – plaukai atauga. Tai gali užtrukti 3–6 mėnesius nuo chemoterapijos pabaigos. Tiesa, plaukai gali laikinai būti kitos tekstūros ar net atspalvio.

O kaip chemoterapija veikia galvos odą? Ar gydymo metu skalpui reikia papildomos priežiūros?

Viso kūno, taip pat ir skalpo oda, dažnai išsausėja, ima niežėti ir pleiskanoti, skalpas pasidaro jautrus. Neretai jį beria spuogeliais ir pūlinėliais. Plaukais neapsaugotas skalpas tampa labiau pažeidžiamas – gali būti šalčiau, saulė gali nusvilinti odą, todėl būtina ją drėkinti ir saugoti nuo tiesioginių spindulių. Galvos apdangalai gali padėti apsisaugoti, taip pat „maskuoti“ ir suteikti daugiau pasitikėjimo.

Modernioji medicina siūlo daugybę būdų plaukų slinkimo problemoms spręsti, pradedant šaldančiais šalmais onkologinėse įstaigose, baigiant papildomomis procedūromis, tokiomis kaip trombocitais papildytos plazmos (PRP) terapija, mezoterapija. Ar visiems jos tinka? Kada geriausias metas jas pradėti?

Vykstant chemoterapijos kursams – infuzijoms – glaudžiai prigludęs galvos apdangalas, pripildytas atšaldyto skysčio, vėsina ir lėtina skalpo kraujotaką. Tai vadinamieji šaldantys šalmai ar kepurės (skalpo hipotermija). Tokiu būdu chemoterapiniai vaistai mažiau veikia plauko folikulą. Didžiajai daugumai šis būdas yra veiksmingas, tačiau pacientai skundžiasi šalimu ir galvos skausmais gydymo metu.

Po chemoterapijos greičiau ataugti plaukams padeda minoksidilis. Trombocitais papildyta kraujo plazma naudojama pažeistiems audiniams atkurti ir gydant plikimą ar slinkimą. Po chemoterapijos PRP terapija gali būti pasirinktas gydymas, jei pacientui plaukai neatauga ilgesnį laiką, ataugo silpnesni ir retesni plaukai.

Kitas variantas – mezoterapija. Tai vitaminų, peptidų ir antioksidantų kokteilių mikroinjekcijos odos gylyje. Tai galimas plaukų augimą skatinantis gydymas po chemoterapijos.

Daug pinigų išleidžiama ir kosmetinėms priemonėms – kaukėms, šampūnams, kremams, vitaminams. Kiek jie veiksmingi?

Jie išties gali būti veiksmingi mažinant šalutinius gydymo poveikius ir padėti greičiau atsistatyti. Visgi pasiūla tikrai didelė, todėl geriausia būtų atvykti pas gydytoją dermatologą pasitarti, ką naudoti, kad sau nepakenktumėte. Jei vizitas dar negreitai ar negalite atvykti, tuomet saugiau būtų rinktis natūralesnes ir tausojančias priemones – tiek švelnius šampūnus, tiek atkuriamąsias kaukes, skalpo losjonus ar tepamuosius gelius, skatinančius plaukų augimą. Pavyzdžiui, veganiški prancūzų serumai „Lazartigue“ su biomimetiniais peptidais ir „Neutrazen“ augalinis kompleksas ramina skalpą, neriebina, priemonėse nėra alkoholio ir jos skatina plaukų augimą.

Esate ne tik dermatovenerologė, bet ir trichologė. Kaip susidomėjote šia sritimi?

Trichologija yra mokslas apie plaukus. Tai – dermatologijos dalis, nes plaukai yra odos priklausiniai. Gydytojai dermatologai, besigilinantys į plaukų ir skalpo ligas, vadinami trichologais.

Šia sritimi susidomėjau pajutusi tokios specializacijos poreikį Lietuvoje. Kai baigiau dermatologijos studijas, Lietuvoje buvo vos keli gydytojai, besidomintys trichologija. Tai gerokai per mažai mūsų šaliai, nes beveik kiekvienas žmogus vieną dieną gali pajausti skalpo niežulį, pastebėti pleiskanų, padidėjusį plaukų slinkimą ar net aptikti plikimo plotų. Ir amžius – nuo vaikų iki senjorų, vyrų ir moterų.

Tai sparčiai tobulėjanti ir populiarėjanti dermatologijos šaka. Vaistai, injekcijos, lazeriai, tyrimai, transplantacijos – turime didelį pagalbos arsenalą, tad, pajutus poreikį ir iškilus klausimams, drąsiai kreipkitės į trichologus. Jeigu kalbame apie plaukų ataugimo spartinimą, dėl pagalbinio gydymo geriausia kreiptis po chemoterapijos kurso.

Ačiū už pokalbį.

Giedrė Petkevičė