Sąmoningumo praktikos sergant onkologine liga padeda įveikti nerimą ir stresą

Tiek išgirdus vėžio diagnozę, tiek jau gydantis būtina atrasti būdų, kurie padėtų subalansuoti psichologinę būseną, įveikti natūraliai kilusį nerimą ir įtampą. Mokslo jau įrodyta, kad geras nusiteikimas – vienas iš sėkmingo sveikimo veiksnių. Paprastomis ir visiems prieinamomis savipagalbos priemonėmis pasidalijo „Žmogaus psichologijos instituto“ įkūrėjas gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas.

Tai, kad onkologinės ligos diagnozė daugumą žmonių paveikia psichologiškai neigiamai, yra nulemta istorinių aplinkybių, įsitikinęs specialistas. Prieš keletą dešimtmečių vėžys dažniausiai reiškė gana greitą ir skausmingą mirtį. Tačiau medicinos pažanga šioje srityje yra milžiniška ir šiandien, susirgus tam tikrų lokalizacijų vėžiu, yra ne tik didelė tikimybė išgyventi penkerius metus, bet ir kur kas ilgiau. Paskaičiuota, kad tikėtina gyvenimo trukmė susirgus vidutiniškai sutrumpėja tik apie 10 metų. Panašiai gyvenimo trukmę sutrumpina rūkymas, tačiau žmonės renkasi šį įprotį, nekreipdami į tai dėmesio.

Šiuo metu drąsiai galima teigti, kad onkologinė liga nereiškia nuosprendžio. Nei nuosprendžio greitai numirti, nei nuosprendžio neišvengiamai kentėti. Egzistuoja daugybė efektyvių vėžio gydymo metodų.

„Psichologinės žmonių reakcijos į nustatytą onkologinės ligos diagnozę dažnai pereina penkis etapus – neigimą, pyktį, derybas, depresiją ir priėmimą. Pradžioje būna sunku priimti diagnozę, todėl žmogus linkęs ją neigti. Kai realybę neigti tampa sunku, atsiranda pyktis ir jokios vertės nekuriantys klausimai „Kodėl tai man?“. Senkant psichologinėms jėgoms ir sumažėjus pykčiui, žmogus gali tarsi pradėti derėtis su likimu ir svarstyti, ką jis gali paaukoti, kad viskas būtų taip, kaip buvę, ir kokiomis aplinkybėmis tai galėtų įvykti. Situacijai progresuojant gali prasidėti nusivylimas ir depresija, dar labiau pabloginantys sergančiojo būseną. Ir tik dalis žmonių pasiekia svarbiausią ir brandžiausią savo psichologinės reakcijos į ligą etapą – priėmimą. Priėmimas nereiškia pasidavimo. Priešingai, susitaikęs su liga ir mirties neišvengiamumu ateityje (ji tikrai ištiks mus visus, tik niekas nežinome – kada), žmogus nukreipia visus savo išteklius (mintis, emocijas ir elgesį) į dabartį ir esamą gyvenimą. Jis neeikvoja savo psichologinių ir fizinių išteklių kovai su neišvengiamumu, o telkia jėgas ten, kur tai sukuria vertę. Tai gali būti ir įvairių reikalų sutvarkymas, ir prasmingų darbų atlikimas, ir santykiai su artimaisiais, ir kuo šviesesnė psichologine prasme kasdienybė“, – vardija pašnekovas.

„Mintys paveikia emocijas, elgesį, net kūno pojūčius ir taip lemia mūsų savijautą bei būseną“, – sako gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas.

Pradėkite nuo požiūrio

Šiuolaikinė psichoterapija yra sukūrusi dvi moksliškai pagrįstas, tokiais atvejais labai padedančias metodikas: kognityvinę ir elgesio terapiją (KET) bei įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktiką. Įsisąmoninimo praktikos išlavina mokėjimą ir įgūdžius stabtelėti sudėtingose situacijose, įsisąmoninti savo mintis, emocijas ir elgesį, o tada po išminties pauzės pasirinkti, kaip elgtis. Pasak J. Neverausko, jos moko atsisakyti automatizmu ir instinktais grįsto elgesio, pasitelkti išmintį ir, įvertinus situaciją iš visų pusių, pasirinkti iš kuo daugiau variantų. Mūsų gyvenimo istorija yra mūsų pasirinkimų istorija. Mes visada turime daugiau pasirinkimų, negu mums atrodo. Net tais atvejais kai, mūsų nuomone, pasirinkimo neturime, iš tikrųjų jų gali būti net ne vienas.

Kognityvinė ir elgesio terapija yra skirta minčių, emocijų ir elgesio perdirbimui. Ji remiasi prielaida, kad ne išoriniai įvykiai lemia mūsų gyvenimą, o mūsų reakcija į juos. Skirtingų žmonių reakcija į tą patį įvykį priklauso nuo jų minčių. Mintys paveikia emocijas, elgesį, net kūno pojūčius ir taip lemia mūsų savijautą bei būseną. Jeigu norime keisti gyvenimą, iš pradžių turėtume keisti mintis, reaguodami į gyvenimo įvykius.

„Ten, kur vieni mato problemas, kiti mato galimybes. Ten, kur vieni mato trūkumus, kiti mato privalumus. Čia sau padėti galima tikrai daug. Yra daug savipagalbos kognityvine ir elgesio terapija besiremiančių knygų. Visų pirma galėčiau rekomenduoti Davido Burnso „Geros nuotaikos vadovą“. Jame išsamiai ir praktiškai pateikti būdai, kaip susitvarkyti su depresinėmis būsenomis, būdingomis ir sergant onkologinėmis ligomis“, – pataria psichoterapeutas.

Šiuolaikinio mokslo siūlomos rekomendacijos:

• Nekaltinkime nei savęs, nei savo ligos. Tai tik eikvoja mūsų jėgas ir negerina gyvenimo bei jo kokybės.
• Supraskime ir leiskime sau išreikšti savo jausmus. Tai labai svarbu psichologinei gerovei.
• Ieškokime teigiamų gyvenimo aspektų. Jų yra daug. Jeigu ieškosime, juos rasime.
• Nepasiduokime vienatvei ir vienišumui. Būkime socialiai ir fiziškai aktyvūs, kiek tik galime.
• Neapsimeskime esantys geros nuotaikos, jeigu tokios nesame. Mokykime artimus žmones išklausyti mus ir padėti mums įvairiausiais būdais, taip pat ir tiesiog buvimu šalia.
• Kalbėkime apie savo ligą tik tada, kai norime ir kiek norime. Neverskime savęs daryti to, ko nenorime, ir dėl to blogai jaustis.
• Ieškokime gyvenimo džiaugsmų paprastuose dalykuose. Jie ten ir slypi.

Dr. Julius Neverauskas

Kaip atrasti džiaugsmo šaltinį

Pašnekovo teigimu, džiaugsmo šaltiniai tiek nesergant, tiek sergant bet kokia liga yra tie patys. Juk tikrai pažįstame labai nelaimingų ir piktų žmonių, kurie yra fiziškai visiškai sveiki, ir laimingų žmonių, sergančių net sunkiomis ligomis. Svarbiausias patarimas – nukreipti dėmesį į dabartį ir gėrį kuriančias akimirkas joje. Džiuginantis pokalbis su artimais žmonėmis, žvilgsnis į debesis, saulės spinduliai ar gaivinantis lietus būnant gamtoje, malonus kvapas, skanus užkandis, šypsena nepažįstamajam ir daugybė kitų paprastų dalykų padaro mūsų gyvenimą laimingesnį.

Laimė kuriama mažais gabaliukais. Nereikia labai didelių stimulų, kad būtume laimingi. Laimė yra ne vienkartinis aktas, o procesas, kurį kuriame mes patys.

Kaip susidoroti su fiziniu skausmu

Fizinis skausmas ir nuovargis yra du labiausiai gyvenimo kokybę prastinantys dalykai. Visų pirma, jeigu patiriame fizinį skausmą, ieškokime kvalifikuotos medikų pagalbos. Šiuo metu egzistuoja daugybė efektyvių skausmo malšinimo metodų. Kita vertus, daug kuo sau galime padėti patys. Skausmą sustiprina negatyvios mintys ir emocijos. Fizinė ir emocinė įtampa, įsitraukimas į skausmo ratą labai pablogina sergančio žmogaus savijautą.

„Įsisąmoninimo praktikos moko, kad kentėjimas yra skausmas, padaugintas iš mūsų reakcijos į jį. Gyvenime skausmo išvengti neįmanoma, tačiau galima išmokti iki minimumo sumažinti savo reakciją į jį ir nekentėti dėl to, kad skauda. Svarbu nesusitapatinti su savo skausmu. Teiginys „tai tik mano skausmas, o ne aš“ galėtų tapti skausmą patiriančių žmonių kredo“, – pataria pašnekovas.

Jeigu dėl chemoterapijos išopėjo burna, todėl sunku valgyti, J. Neverauskas siūlo pritaikyti vieną iš mindfulness praktikų – įsisąmonintą valgymą. Pradėkime valgyti labai dėmesingai. Įsižiūrėkime ir įsisąmoninkime pasirinkto maisto vaizdą, jo faktūrą, kvapą, skonį, pojūčius burnoje ir kūno reakcijas į jį. Mokykimės suprasti savo fiziologinio ir psichologinio alkio jausmus. Lavinkime šiuos įgūdžius ir jie padės užmegzti geresnį santykį ne tik su maistu, bet ir su savo kūnu.

Patarimai, kaip įveikti nuovargį ir energijos trūkumą

• Miego ir poilsio režimas. Visavertis miegas ir jėgas atstatantis poilsis yra būtini norint sustiprėti.
• Reguliarus, organizmo poreikius atitinkantis fizinis aktyvumas. Tikriausiai nėra tokios būsenos, kai būtų negalima ir nereikėtų mankštintis. Šiuolaikinė medicina rekomenduoja mankštą net gulint ligoninėje po operacijos.
• Atsipalaidavimo pratybos ir meditacija. Tai stabilizuoja nervų sistemą, sustiprina psichologinę ir net fizinę būseną, suteikia jėgų ir energijos. Daug praktinių pavyzdžių galite rasti „Žmogaus instituto“ „Youtube“ kanale.
• Sureguliuota mityba. Onkologinėmis ligomis sergantys asmenys turi ypatingą dėmesį skirti subalansuotai mitybai, užtikrinančiai visų reikalingų maisto medžiagų patekimą į organizmą ir jų įsisavinimą.
• Specialiai kuriamos teigiamos, šviesios patirtys. Tikslingai darykite tai, kas džiugina, malonu ir gerina mūsų nuotaiką. Pozityvios emocijos gali labai sumažinti nuovargį ir pakelti nuotaiką.
• Kūno praktikos. Kartais daug padėti gali specialus masažas, vonios ar net švelnūs lietimai. Nepamirškime ir intymaus gyvenimo. Jis ne tik psichologiškai, bet ir biologiškai mobilizuoja mūsų organizmo išteklius, be to, pagerina santykius su mylimu žmogumi. O tai juk grįžtamuoju ryšiu teigiamai veikia patį sergantįjį.
• Įsisąmoninta atjauta sau. Nustokime kritikuoti save ir gyvenimą. Atjauta – tai ne užuojauta. Tai mokėjimas išbūti su skausmu nepereinant į savigailą ir savęs baudimą. Būkime sau kantrūs, švelnūs ir geranoriški.
• Visa kita, kas padeda jaustis geriau. Smalsiai tyrinėkime įvairias galimybes pagerinti savo gyvenimą. Ieškokime naujų dalykų ir alternatyvų. Taip atrasime dar mums nežinomų dalykų, galinčių padėti gyventi geriau.

Inga Saukienė
Asmeninio albumo nuotr.