NVI atliktas tyrimas parodė, kad nuo COVID-19 galima skiepyti ir aktyviai gydant onkologinę ligą

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atliktas klinikinis tyrimas leidžia formuoti naują požiūrį į onkologinių pacientų profilaktinę vakcinaciją paneigiant iki šiol vyravusią dogmą, kad aktyvaus gydymo metu skiepytis nerekomenduojama. Tyrimo rezultatai rodo, kad nors aktyviai gydomo ir remisijos stadijoje esančio paciento imuninė sistema į vakciną reaguoja šiek tiek skirtingai, abiem atvejais susidaro reikšmingas imunitetas. Plačiau apie tyrimą – interviu su NVI onkoimunologu dr. Mariumi Strioga ir NVI gydytoja chemoterapeute dr. Edita Baltruškevičiene.

Nacionalinis vėžio institutas 2021 metų pradžioje priėmė iššūkį ne tik atlikti savo darbuotojų vakcinaciją, bet ir būti pirmose gretose vakcinuojant vėžiu sergančius pacientus.

Ar onkologinius pacientus nuo COVID-19 galima skiepyti, kai jie gydomi chemoterapija ar spinduline terapija?

Dr. E. Baltruškevičienė: Vykdydami biožymenų tyrimą „Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų vakcinos nuo SARS-CoV-2 imuninio atsako tvarumo tyrimas“, ištyrėme 547 pacientų kraują praėjus 3–5 mėnesiams ir 6–9 mėnesiams po antros vakcinos dozės. Tyrimo metu nustatyta, kad praėjus 3–5 mėnesiams po pilnos vakcinacijos vidutinė antikūnų titro reikšmė siekė 139,6 BAU/ml, reikšmės svyravo nuo 0,159 iki 9290,6 BAU/ml. Taigi, mažiausiai ir daugiausiai antikūnų turinčių pacientų rodikliai skiriasi dešimtis tūkstančių kartų.

„Mažas antikūnų titro lygmuo po 3–5 mėnesių chemoterapija gydomiems pacientams parodė, kad juos būtų naudinga revakcinuoti anksčiau“, – pastebi dr. E. Baltruškevičienė.

Dr. M. Strioga: Ištyrus NVI šiuo metu gydomų pacientų ir remisiją patiriančių pacientų antikūnų nuo COVID-19 titrą, paaiškėjo, kad po vakcinacijos jų organizme sužadinamas antikūnų atsakas prieš SARS-CoV-2 S baltymą. Tiesa, aktyviai gydomų pacientų organizme antikūnų titrai susidaro mažesni, ypač gydantis chemoterapija. Todėl darome išvadą, kad galima skiepyti onkologinius pacientus jiems aktyviai gydantis chemoterapija ir spinduline terapija ir sukurti imuninį atsaką prieš COVID-19 infekciją. Kaip ir bendroje populiacijoje, onkologiniams pacientams antikūnų titras su laiku mažėja.

Onkologiniai pacientai, norintys skiepytis nuo COVID-19, neturėtų atidėti vakcinacijos.

Dr. E. Baltruškevičienė: Antras antikūnų tyrimas pacientams buvo atliktas praėjus 6–9 mėnesiams po antros vakcinos, didžioji dalis pacientų dar nebuvo gavę trečios. Pacientų, kuriems per tą laikotarpį nebuvo diagnozuota COVID-19 infekcija ir nepaskiepytų trečia vakcinos doze, vidutinė antikūnų titro reikšmė siekė 70,2 BAU/ml ir buvo daug mažesnė nei pirmojo kraujo ėminio metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad antikūnų titro lygmuo mažėja ilgėjant laikui po vakcinacijos, ir patvirtino revakcinacijos poreikį imunosupresiniams pacientams. Mažas antikūnų titro lygmuo po 3–5 mėnesių chemoterapija gydomiems pacientams parodė, kad juos būtų naudinga revakcinuoti anksčiau.

Ar galima teigti, kad šio tyrimo rezultatai paneigė tam tikras anksčiau vyravusias dogmas apie onkologinių pacientų vakcinaciją?

Dr. M. Strioga: Iki šiol manyta, kad aktyviai nuo vėžio gydomus pacientus galima skiepyti  nebent gripo vakcina, o dėl kitų – nuo pneumokokinės infekcijos, erkinio encefalito –  palaukti, kol bus baigtas chemoterapijos kursas. Atlikę šį tyrimą galime teigti, kad onkologiniai pacientai, norintys skiepytis nuo COVID-19, neturėtų atidėti vakcinacijos. Kažkada onkologijoje vyravo kita dogma – kad chemoterapija ir imunoterapija yra du nesuderinami dalykai, nes esą chemoterapija slopina imuninį atsaką ir imunoterapija tampa neveiksminga. Vėliau paaiškėjo, kad šie gydymo metodai vienas kitą papildo ir, gydant onkologinį pacientą jais abiem, galima pasiekti dar stipresnį organizmo imuninį atsaką. Galbūt šis NVI tyrimas taip pat padės keisti nusistovėjusias stereotipines dogmas.

„Todėl darome išvadą, kad galima skiepyti onkologinius pacientus jiems aktyviai gydantis chemoterapija ir spinduline terapija ir sukurti imuninį atsaką prieš COVID-19 infekciją“, – komentuoja tyrimo rezultatus dr. M. Strioga.

Ar pastebėta, kad aktyviai besigydantiems onkologiniams pacientams pasireiškė stipresnių vakcinos šalutinių poveikių nei sveikiems žmonėms?

Dr. M. Strioga: To nepastebėjome. Galbūt kai kurie imunoterapija gydomi žmonės gali jausti ryškesnių vakcinos nuo COVID-19 šalutinių poveikių, nes imunoterapija aktyvina organizmo imuninį atsaką, vakcina tokiu atveju veikia agresyviau, paprastai kalbant, „nuimami imuninės sistemos stabdžiai“.

Aktyvus prieš naviką nukreiptas gydymas gali turėti neigiamos įtakos antikūnų titro susidarymui, tačiau visiškai jo neužslopina.

Kokią riziką sulaukti mirtinų COVID-19 ligos sukeltų komplikacijų turi nepasiskiepiję onkologiniai pacientai?

Dr. M. Strioga: Dalis tyrimų rodo, kad onkologinių pacientų rizika numirti nuo COVID-19 yra kelis kartus didesnė. Didesnis mirtingumas, kai imunoterapija taikoma kartu su chemoterapija. Gydant tik imunoterapija mirtingumo rizika nėra didesnė. Didesnio mirtingumo rizikos veiksnys yra ir atokiai išplitusi onkologinė liga bei onkohematologiniai susirgimai.

Depositphotos nuotr.

Ar sergantieji vėlyvųjų stadijų vėžiu juto stipresnius šalutinius poveikius nei tie pacientai, kuriems diagnozuotos ankstyvosios stadijos?

Dr. M. Strioga: Pastebėta, kad vėžio stadija neturi įtakos vakcinos šalutinių poveikių stiprumui, jie onkologiniam pacientui pasireiškia taip pat kaip ir vėžiu nesergančiam žmogui. Atvirkščiai – aktyviai gydomam onkologiniam pacientui vakcinos šalutiniai poveikiai gali būti netgi silpnesni, nes taikoma chemoterapija gali prislopinti imuninę organizmo reakciją.

Ieva Motiejūnaitė
Nacionalinis vėžio institutas

Edmundo Paukštės nuotr.