Onkologinė liga ir fizinis aktyvumas: kaip sau padėti gydantis?

Onkologinė liga ir jos gydymas skirtingus žmones paveikia nevienodai. Vieni pacientai jaučiasi pakankamai gerai ir, kol gydosi, gyvena įprastą gyvenimą. Tačiau daug pacientų jaučia bendrą silpnumą, nuovargį, todėl ir įvairius darbus atlieka lėčiau. Anot Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Jolantos Paškevičienės, gydantis onkologinę ligą labai svarbu pakankamai laiko skirti poilsiui ir dirbti tiek, kiek galite. Tačiau pagal galimybes derėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo, kurio nauda gydantis įrodyta moksliškai. Apie tai plačiau – interviu.

Gydytoja, kuo pacientui naudingas fizinis aktyvumas?

Moksliškai įrodyta, kad fizinis aktyvumas padeda išlaikyti arba pagerina asmens fizines galimybes, pagerina koordinaciją, sumažina griuvimo ir kaulų lūžių riziką, apsaugo raumenis nuo nusilpimo, sumažina širdies ligų, osteoporozės riziką, gerina kraujo apytaką ir mažina kraujo krešulių riziką, sumažina pykinimą, šleikštulį, nuovargį, koreguoja kūno svorio pokyčius, pagerina bendrą savijautą.

„Fizinis aktyvumas yra saugus savijautos gerinimo būdas visais vėžio gydymo etapais“, – sako fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja J. Paškevičienė. Edmundo Paukštės nuotr.

Ar fizinis aktyvumas sumažina onkologinės ligos gydymo sukeltus šalutinius reiškinius?

Kalbant apie onkologinės ligos gydymą, fizinio aktyvumo nauda ir saugumu neabejojama. Vis daugiau dėmesio skiriama mankštai kaip puikiai priemonei valdyti ligos ar gydymo sukeltus šalutinius reiškinius. Rekomenduojamas net ir mažiausias fizinis aktyvumas, tačiau kas geriausia konkrečiam žmogui, reikia spręsti individualiai. Įprastinis fizinis aktyvumas – 3–4 valandos per savaitę tvarkantis namus, darbuojantis darže ar sode sumažina su liga ar gydymu susijusį nuovargį, gali pagerinti apetitą ir nuotaiką.

Tikriausiai, naudinga ir pasivaikščioti?

Mažo intensyvumo fizinis aktyvumas (tuomet, kai sunku toleruoti didelį intensyvumą arba nerekomenduojama dėl kraujo ląstelių pokyčių) irgi yra gerai. Pirmiausia, pradėkite kasdien daugiau vaikščioti keisdami ėjimo tempą. Tyrimuose pastebėta, kad žmonėms, kasdien skiriantiems dėmesio net ir nedidelio intensyvumo fiziniam krūviui, sumažėja širdies ir kvėpavimo funkcijos sutrikimų rizika, pacientai mažiau skundžiasi pykinimu ir vėmimu, jaučia mažesnį poreikį vaistams nuo skausmo, palyginti su fiziškai pasyviais žmonėmis.

O kaip dėl intensyvesnio fizinio krūvio, pavyzdžiui, treniruotės sporto salėje?

Vidutinio ir didelio intensyvumo fizinis aktyvumas gerina širdies, kraujotakos ir kvėpavimo funkcijas, mažina pykinimą ar vėmimą, pacientui rečiau pasireiškia skausminis sindromas. Taip pat svarbu, kad stiprinama raumenų ir kaulų sistema, pusiausvyra, aktyvinama kraujotaka, gerėja visų organizmo sistemų veikla, mažėja lėtinio nuovargio pojūtis. Tačiau prieš pradedant aktyviai sportuoti, būtina pasitarti su specialistu, kuris įvertins ligos diagnozę, taikomą gydymą, jo šalutinius reiškinius ir patars, kokiu intensyvumu geriausia treniruotis.

Depositphotos nuotr.

Ar fizinis aktyvumas rekomenduojamas visais vėžio gydymo etapais?

Taip. Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas yra saugus savijautos gerinimo būdas visais vėžio gydymo etapais.

Ar sportas padeda psichologinei savijautai?

Žinoma: fizinis aktyvumas sumažina nervingumo ir depresijos tikimybę, leidžia laisviau bendrauti, socializuotis, pagerina gyvenimo kokybę, mažina priklausomybę nuo kitų žmonių pagalbos kasdienėje veikloje ir buityje, suteikia daugiau pasitikėjimo savimi. Užsiimant fizine veikla, išnyksta tokie reiškiniai kaip nemiga ar įkyrios mintys.

Ar yra konkrečių rekomendacijų, kiek laiko per savaitę pacientas turėtų skirti fiziniam aktyvumui?

Rekomenduojama dvi su puse valandos per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo aerobiniu fiziniu aktyvumu, t. y. veiklos pulso intervalai – 140–168 kartų per minutę, nejaučiant dusulio ar oro trūkumo. Geriausia – vakariniai vidutinio intensyvumo pasivaikščiojimai. Jei krūvis pakankamas, tačiau nėra per didelis, žmogus vėliau turėtų pajusti nuovargį. Taip pat labai svarbus miego režimas – tai yra natūralus slopinimo procesas, kurio metu žmogus turi ilsėtis ir atstatyti jėgas. NVI reabilitacijos komandos specialistai visada pasiruošę pagelbėti, jei kyla klausimų dėl fizinio aktyvumo, reikiamo krūvio ar pratimų komplekso, kuris sudaromas individualiai.

Ačiū už pokalbį.

Ieva Motiejūnaitė,
Nacionalinis vėžio institutas