Radiologiniai tyrimai: kaip jiems pasiruošti ir ką vertėtų žinoti pacientui?

Radiologiniai tyrimai reikalingi nustatyti onkologinei ligai ar patikslinti jos diagnozę. Kiekvienas tyrimas turi savo specifiką, be to, pasiruošimas tokiam tyrimui priklauso ir nuo to, kokia kūno sritis tiriama. Taigi, prieš atvykstant tirtis, dažnam pacientui kyla pačių įvairiausių klausimų. Kaip pasiruošti radiologiniams tyrimams, atsako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojai radiologai.

Radiologiniai tyrimai: kas tai?

Pirmieji klausimai pacientams neretai iškyla dar prieš atvykstant į NVI – kai kurie radiologinius tyrimus painioja su spinduline terapija ir mano, kad jiems paskirtas ne radiologinis tyrimas, o spindulinės terapijos seansas.

„Radiologiniai tyrimai – tai galimybė pamatyti žmogaus vidaus organus ir juose esančius pakitimus elektromagnetinių bangų pagalba. Tyrimams naudojama tiek jonizuojanti, tiek nejonizuojanti spinduliuotė. Tiriamoji sritis gali būti peršviečiama rentgeno spinduliais – atliekant rentgeno, mamografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Atliekant kaulų ar skydliaukės scintigrafiją, gali būti naudojami radioaktyvūs izotopai. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnio bangos. Atliekant ultragarsinį tyrimą naudojamos akustinės bangos. Radiologinių tyrimų metu tiriamoji sritis yra peršviečiama tam tikra spinduliuote, matyt, dėl to pacientai juos ir sumaišo su švitinimu ar radioterapija – kai spinduliuotė naudojama ne diagnostikos, o gydymo tikslais“, – kas yra radiologiniai tyrimai paaiškina NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė.

Shutterstock nuotr.

Kaip pasiruošti skirtingiems radiologiniams tyrimams?

NVI atliekami rentgeno, ultragarso, branduolinės medicinos tyrimai, mamografija, kompiuterinė ir magnetinio rezonanso tomografijos. Ar šiems tyrimams reikia specialiai pasiruošti?

Anot dr. J. Ušinskienės, atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kokia kūno sritis tiriama ir koks tyrimas atliekamas.

„Specialaus pasiruošimo galvos, galvos-kaklo, stuburo, krūtinės ląstos tyrimams nereikia. Prieš atliekant vidaus organų tyrimus rekomenduojama būti nevalgius bent 2–3 val. iki jo pradžios. Prostatos tyrimus rekomenduojama atlikti išsivalius tiesiąją žarną mikroklizma. Prieš galvos smegenų tyrimus magnetiniu rezonansu nenaudokite stiprių plaukų fiksavimo priemonių“, – pataria dr. J. Ušinskienė.

„Radiologiniai tyrimai – tai galimybė pamatyti žmogaus vidaus organus ir juose esančius pakitimus elektromagnetinių bangų pagalba“, – paaiškina gydytoja radiologė dr. J. Ušinskienė. Edmundo Paukštės nuotr.

Anot gydytojos radiologės, prieš atvykstant atlikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo, reikia atlikti kreatinino kraujo tyrimą: intraveninė kontrastinė medžiaga išsiskiria per inkstus, todėl prieš atliekant minėtus tyrimus, reikia įvertinti inkstų funkciją. Jei kreatinino tyrimas parodo, kad inkstų funkcija sutrikusi, magnetinio rezonanso tomografijos ar kompiuterinės tomografijos tyrimai atliekami be kontrasto. Kam reikalingas kontrastas? Atliekant tyrimą jis paryškina tiriamąją kūno sritį. Dr. J. Ušinskienė atkreipia dėmesį, kad kontrastas gali sukelti nepageidaujamų poveikių, todėl juos pajutus, apie tai būtina nedelsiant informuoti tyrimą atliekantį personalą.

„Šalutiniai poveikiai, tokie kaip odos paraudimas, niežėjimas, pykinimas, vėmimas, dusulys, gali pasireikšti ir iškart, ir vėliau. Taip nutinka dėl alerginių reakcijų. Jei pasijutote blogai, nedelsdami informuokite tyrimą atliekantį radiologijos technologą, o atsiradus reakcijoms vėliau, po tyrimo – kreipkitės į šeimos gydytoją“, – pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Kompiuterinės tomografijos tyrimas paprastai užtrunka apie 5–10 minučių, tai yra neskausmingas tyrimas.

„Per tyrimą pacientas paprastai guli ant nugaros, stalas juda, o įrangos viduje aplink pacientą sukasi rentgeno vamzdis ir detektoriai. Prieš tyrimą gali būti punktuojama periferinė vena, tai gali sukelti nedidelį diskomfortą“, – pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Apie tyrimo reikalingumą sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimo privalumus ir trūkumus.

Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas užtrunka ilgiau – 30–45 minutes. Šis tyrimas – visiškai neskausmingas. Jei pacientas turi klaustrofobiją, prieš tyrimą jam aprodoma įranga, aparate pritvirtinamas veidrodėlis, kad pacientas galėtų matyti aplinką ir technologą kitoje patalpoje, per tyrimą personalas bendrauja su pacientu, praneša jam apie procedūros eigą, planuojamą pabaigą.

Mamografijos tyrimas – vienas pagrindinių radiologinių tyrimų, naudojamas ankstyvajai krūties vėžio diagnostikai.

„Tyrimo metu atliekamos keturios mamogramos – po dvi kiekvienai krūčiai. Šio tyrimo bijoti nereikėtų: krūties suspaudimas nėra skausmingas, gali tik sukelti nedidelį diskomfortą. Krūtį suspausti reikia tam, kad išsilygintų odos raukšlės, šiek tiek suplokštėtų krūtis ir mes matytume tikslesnį vaizdą, galėtume nustatyti tikslesnę diagnozę. Mamografe naudojami rentgeno spinduliai. Jų per mamografiją pacientas gauna mažai – rentgeno spindulių dozė nėra tokia kenksminga, kad organizme sukeltų kokių nors pakitimų. Kuo krūtis bus labiau suspausta, tuo mažiau pacientė gaus rentgeno spindulių. Ir mažos, ir didesnės krūties mamografija atliekama lygiai taip pat. Krūties suspaudimas derinamas su pacientu – kiek šis leidžia tai padaryti“, – apie tyrimą pasakoja NVI Prevencinių programų koordinatorė, gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė.

Medikė atkreipia dėmesį, kad prieš einant atlikti mamografijos tyrimo, moterims rekomenduojama atsižvelgti į savo krūtų jautrumą. Paprastai krūtys jautrios būna antroje menstruacijų ciklo pusėje, todėl mamografiją geriau atlikti po jų. Jei menstruacijų jau nebėra, skirtumo, kada atlikti tyrimą, taip pat nėra.

Ultragarso tyrimas leidžia vertinti organų būklę, tyrimas užtrunka nuo 20 iki 40 minučių, priklausomai nuo to, kiek lokalizacijų tiriama ir kokie pakitimai matomi.

Gydytoja radiologė dr. R. Briedienė pataria prieš einant atlikti mamografijos tyrimo, atsižvelgti į savo krūtų jautrumą ir rinktis laiką, kai jos mažiau jautrios. Edmundo Paukštės nuotr.

„Ultragarso tyrimui nereikia ypatingai ruoštis. Tik tiriant pilvo organus, kepenis, tulžies pūslę, kasą, rekomenduojama bent 6 valandas nevalgyti, nes virškinimo metu susidaro dujos, kurios mums trukdo nuodugniai apžiūrėti minėtus organus. Jei tiriami inkstai ir šlapimo pūslė, rekomenduojama prieš tyrimą nesišlapinti, ateiti tirtis pilna šlapimo pūsle“, – ką vertėtų žinoti apie ultragarso tyrimą pasakoja NVI gydytoja radiologė Kotryna Marija Miciukevičiūtė.

Medikė atkreipia dėmesį, kad pacientai neretai nekantrauja ir kalbina gydytoją, kol šis atlieka tyrimą. „Blaškyti gydytojo nereikia: jis tikrai nieko nenuslėps ir atlikęs tyrimą viską papasakos“, – sako pašnekovė.

Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad į radiologinį tyrimą derėtų atvykti maždaug 15 minučių anksčiau – pacientas supažindinamas su tyrimo metodika, pasirašo dokumentus, kad sutinka atlikti tyrimą.

Radiologiniai tyrimai ir apšvita: ar tirtis galima visiems?

Tam tikri radiologiniai tyrimai atliekami naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę – pavyzdžiui, plaučių, žarnyno, kaulų rentgeno tyrimai, mamografija, visų anatominių sričių kompiuterinė tomografija. Taigi, ar minėtus tyrimus saugu atlikti nėščioms pacientėms? Dažniausiai tokioms pacientėms skiriami jonizuojančios spinduliuotės neturintys tyrimai: ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografijos. Tiesa, jei būklę įvertinti reikia kuo greičiau, reikalingas skubus gydymas (pavyzdžiui, įtariant insultą), atliekami tyrimai su jonizuojančia spinduliuote.

Kai kurie pacientai turi pakeistą sąnarį, širdies stimuliatorių, pašalintą tulžį. Anot dr. J. Ušinskienės, tokiems pacientams galima atlikti visus radiologinius tyrimus.

„Galima atlikti visus tyrimus – tiek rentgeno, tiek kompiuterinės tomografijos, tiek magnetinio rezonanso tomografijos, ultragarso. Šiuo metu magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą galime atlikti ir su kardiostimuliatoriais, kurie suderinami su magnetiniu rezonansu, bet prieš ir po tokio tyrimo būtina elektrofiziologo konsultacija ir išrašas, kad tyrimą atlikti saugu“, – į pacientams kylančius klausimus atsako gydytoja radiologė.

„Blaškyti gydytojo nereikia: jis tikrai nieko nenuslėps ir atlikęs tyrimą viską papasakos“, – ramina pacientus  gydytoja radiologė Kotryna Marija Miciukevičiūtė. Asmeninio albumo nuotr.

Svarbu žinoti, kad per skirtingus radiologinius tyrimus patiriama skirtinga apšvita. Anot dr. J. Ušinskienės, apšvita priklauso nuo tiriamos srities, tyrimo trukmės, paciento kūno sudėties. Tačiau gydytoja radiologė pabrėžia, kad radiologiniai tyrimai, kurių metų naudojami rentgeno spinduliai, šiaip sau neskiriami. Todėl ir pacientai be reikalo reikalauti medikų skirti tokių tyrimų neturėtų.

„Radiologiniai tyrimai, turintys jonizuojančiąją spinduliuotę, turėtų būti skiriami atsakingai. Apšvitai jautriausi yra akies lęšiukai, skydliaukė, kraujo ląstelės, lytiniai organai, tad tikrai nederėtų piktnaudžiauti tokiais tyrimais ir be reikalo tirtis. Apie tyrimo reikalingumą ir kaip dar vienas papildomas tyrimas pakeis gydymo taktiką, sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimo privalumus ir trūkumus“, – reziumuoja dr. J. Ušinskienė.

Ieva Motiejūnaitė
Nacionalinis vėžio institutas