Du skirtingus vėžius išgyvenusi Danguolė: „Dabar esu laimingesnė, nei buvau prieš ligą“

Danguolė Šerstinskaja – pasaulinio lygio apdovanojimus pelniusi menininkė, kurios darbai eksponuojami Ispanijos, Italijos, Amerikos, Norvegijos galerijose. Tačiau nežinia, ar ji būtų viso to pasiekusi, jeigu nebūtų susirgusi vėžiu – susidūrusi net su dviem skirtingomis jo rūšimis. Jau penkiolika metų su liga sėkmingai gyvenanti moteris tikina, kad, nepaisant patirtų išbandymų, niekada nesutiktų iškeisti savo gyvenimo, buvusio iki ligos, į tą, kurį turi dabar.

Sunkiausia buvo susitaikyti, kad tai vėžys

Riba, pakeitusi Danguolės gyvenimą – 2007-ieji, kai moteris nusprendė išsioperuoti krūtyje atsiradusį guzelį. Nors gydytojai ramino, kad tai gerybinis darinys, per operaciją pasitvirtino blogiausi jos nuogąstavimai. Tai buvo jau antra krūties vėžio stadija. Moteris yra dirbusi Biochemijos instituto priešvėžinėje laboratorijoje, kurioje buvo ieškoma naujų vaistų nuo vėžio, taigi su šia liga buvo gerai susipažinusi. Nepaisant to, išgirdus diagnozę, kurios labiausiai ir bijojo, buvo sunku su ja susitaikyti.

„Sunkiausia buvo suvokti, kad apskritai tai įvyko su manimi. Puikiai žinojau, kad yra tokia liga, bet, kaip turbūt ir daugeliui, neatrodė, kad galiu ja susirgti pati. Taigi, pirmieji du mėnesiai buvo labai sunkūs. Kiekvieną rytą atsibundi su mintimi, kad sergi vėžiu. Ir ta mintis išsunkia visas tavo jėgas, nes galvoje nuolat sukasi klausimai apie mirtį – kiek laiko žmonės gyvena su tokiu vėžiu, kiek man dar liko? Galiausiai pradinis šokas praėjo, emocijos aprimo, susidėliojau savo mintis, apsipratau, kad dabar ilgai teks gydytis, ir nusiteikiau gyventi ir kovoti. Aš labai pasitikėjau gydytojais ir mokslu, nes žinojau, kad šioje srityje yra didžiulė pažanga, kad liga gali būti visiškai kontroliuojama, jeigu ji atrasta pradinių stadijų“, – atviravo pašnekovė.

„Neįsivaizduoju gyvenimo be augintinių, jų turėjau visada“, – sako D. Šerstinskaja. Asmeninio albumo nuotr.

Kas ketverius metus – po naują smūgį

Danguolė praėjo ilgą standartinį gydymą – chemoterapiją, radioterapiją, vėliau jai buvo skirta hormoninė terapija. Gydymas buvo sėkmingas, tačiau ramybė truko tik ketverius metus. 2011 metais toje pačioje vietoje navikas atsinaujino. Gydymo ratas užsisuko iš naujo: krūties mastektomija, pakoreguotas hormoninis gydymas, o vėliau savo lėšomis, kai šis gydymas atsirado Lietuvoje, – imunoterapija dendritinėmis ląstelėmis.

Liga atsitraukė, tačiau po ketverių metų per planinę patikrą moteris išgirdo visiškai naują diagnozę – skydliaukės vėžys. Teko šalinti skydliaukę ir dar kartą praeiti standartinį gydymą.

Dar po metų Danguolę greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę dėl regos ir koordinacijos sutrikimo. Viskas atsitiko staiga ir netikėtai – akyse pradėjo „vartytis“ vaizdas. Atlikta kompiuterinė tomografija parodė, kad smegenyse yra auglys. Jis buvo nepiktybinis, tačiau priartėjo prie regos nervo, dėl to sutriko regėjimas ir medikams teko atlikti sudėtingą operaciją.

Danguolės piešinys „Seals”

Šiuo metu ramusis periodas tęsiasi jau šešerius metus, tačiau, kaip sako pati moteris, vėžio atsinaujinimą, jei taip nutiks, priims ramiai.

„Krūties vėžio atkrytis man nebuvo netikėta žinia. Žinojau, kad gali taip įvykti. Žinoma, nuliūdino, bet nebuvo didelio šoko – nei ašarų, nei didelių išgyvenimų, nei nusivylimo. Jeigu būčiau maniusi, kad pasveiksiu visiems laikams, greičiausiai atkrytį būčiau išgyvenusi labai skausmingai. Tačiau vėžį suvokiau kaip lėtinę ligą, kuri negali būti visiškai išgydyta, tiesiog reikia siekti ilgalaikės remisijos. Ir niekada nežinai, kiek ji truks. Skydliaukės vėžys taip pat nebuvo labai didelis smūgis. Sirgdama domėjausi savo liga, skaičiau daug mokslinių straipsnių ir žinojau, kad krūties vėžiu sergančioms moterims 18 proc. padidėja rizika susirgti skydliaukės vėžiu. Priežastys, dėl ko atsiranda ši sąsaja, dar nėra aiškios, bet ji moksliškai patvirtinta“, – pasakojo pašnekovė.

Liga paskatino grįžti prie savo pašaukimo

Dėl atliktos krūties mastektomijos ir pašalintų limfmazgių Danguolei tinsta dešinė ranka, todėl moteriai tenka įdėti nemažai pastangų, kad išlaikytų ranką darbingą. Tačiau būtent susirgusi vėžiu Danguolė pasinėrė į dailę.

„Ligos metu mane palaikė visas kompleksas. Pirmiausia, žinoma, artimieji. Su savo vyru susipažinau pusmetis iki išgirstant pirmą diagnozę, o susituokėme po trejų metų, 2010-aisiais. Taigi, vėžys man nesutrukdė atrasti savo antrąją pusę. Taip pat man didžiulę paguodą teikė mano augintiniai – iki ligos dirbau Lietuvos kinologų draugijoje, taigi visada buvau apsupta gyvūnų. Dar vienu resursu man tapo menas – pradėjau daug piešti. Kūryba man – savotiška meditacija. Kai kuri, tuomet apie nieką negalvoji, tiesiog pasineri į meno pasaulį. Taip save ramindavau“, – prisiminė moteris.

Adorable-Hyena

Nors dar vaikystėje buvo pastebėtas ir puoselėtas jos talentas – ji mokėsi dailės mokykloje, gyvenimas Danguolę įsuko kita kryptimi ir tapyti vis trūkdavo laiko. Kai susirgo, atsirado marios laiko, ir moteris pasinėrė į tapymą. Visi jos tarptautiniai įvertinimai ir apdovanojimai pasiekti sergant vėžiu.

Vėžį suvokiau kaip lėtinę ligą.

2018 metais konkurse „American Art Awards“, kuriame darbus vertina 25 geriausios Amerikos galerijos ir muziejai, menininkė laimėjo pagrindinį Masterpiece prizą. Jos darbai buvo eksponuojami Ispanijos, Italijos, Amerikos, Norvegijos galerijose ir publikuojami spaudoje. Iš viso minėtame konkurse Danguolė apdovanota net 39 kartus.

Jos paveikslai išsiskiria pritrenkiančiu tikroviškumu, net sunku atskirti – tai piešinys ar nuotrauka. Mėgstamiausias žanras – portretas, tačiau ne žmogaus, o… gyvūno. Kodėl gyvūnai? Nuo vaikystės Danguolė augo apsupta kačių ir šunų ir su gyvūnais jautė labai stiprų ryšį: „Neįsivaizduoju gyvenimo be augintinių, jų turėjau visada. Šiuo metu pas mus gyvena trys šunys ir iš prieglaudos paimta katytė. Prieš ligą turėjau veislyną, kuriame augo aštuoniolika šunų. Dabar iš jų likusi tik viena kalytė. Gyvūnai man šeimos nariai – ir pabendrauju su jais, ir pasivaikštau. Kai blogas oras, būtų pagunda neiti vaikščioti, o su jais būtina išeiti bet kokiu oru. Gera juos apsikabinti, prisiglausti, jie labai gerai jaučia nuotaikas, suteikia paguodos ir sukuria daug šilumos gyvenime.“

Tortoiseshell Cat

Tapo laimingesnė

Šiandien moteris tikina, kad niekada nekeistų dabartinio savo gyvenimo į tą, kuris buvo iki ligos. Pirmiausia todėl, kad liga ją sugrąžino prie savo pašaukimo. Menas jai tapo ir pagrindiniu hobiu, ir darbu, ir pragyvenimo šaltiniu. Tačiau tai ne vienintelė priežastis.

„Vėžys pastūmėjo mane tapti geresniu žmogumi. Į gyvenimą pradėjau žiūrėti visai kitu kampu ir dabar esu daug laimingesnė nei iki ligos. Nėra net ką lyginti. Anksčiau, kaip ir visi, daug kuo būdavau nepatenkinta – lyja, šalta, per karšta ir pan. Dabar atsikeliu ryte, pamatau, kad lyja, ir galvoju – koks gražus lietus. Visame kame pradėjau pastebėti daug grožio. Visiškai kitaip nei anksčiau reaguoju į aplinką, kitaip vertinu, kas vyksta mano gyvenime, jame atsirado daugiau vietos žavėjimuisi. Liga priverčia permąstyti savo vertybes, savo požiūrį į gyvenimą. Kitaip pradedi vertinti kiekvieną savo dieną. Kaip jau minėjau, esu susitaikiusi su mintimi, kad liga gali bet kada atsinaujinti, tačiau šis žinojimas suteikia galingą užtaisą džiaugtis gyvenimu, nieko neatidėlioti, ką paprastai darome įsivaizduodami, kad gyvensime amžinai“, – dalijosi pašnekovė.

Danguolė savo darbų parodoje. Asmeninio albumo nuotr.

Po draugės mirties įkūrė feisbuko grupę

Remisiją pasiekę žmonės dažniausiai linkę daugiau nieko bendra neturėti su ligą primenančia aplinka, kad nemalonios patirtys kuo greičiau išsitrintų iš atminties. Danguolė nusprendė kitaip ir įkūrė feisbuko grupę vėžiu sergantiems žmonėms „Diagnozė vėžys – pasikalbėkim“, kurioje sergantieji gali pasidalyti išgyvenimais, pasitarti, susirasti likimo draugų. Grupės aprašyme nurodoma, kad joje netoleruojama jokio pobūdžio reklama, skatinanti atsisakyti mokslu paremto gydymo, bei netradiciniai gydymo būdai (CBD, DCA, žolės, grybai, užpilai, soda ir t. t.). Ketverius metus gyvuojanti grupė jau buria beveik 6 tūkst. žmonių.

„Kai susirgau, kaip ir visi, informacijos apie savo ligą ieškojau internete. Ir nuolat užtikdavau grupes, kuriose visiškai nesiremiama nei medicina, nei moksliniais tyrimais, žmonės atkalbinėjami nuo chemoterapijos ir skleidžiami įvairūs gandai apie įvairias žoles, kanapių aliejų, poniabudes, dideles dozes vitamino C ir pan. Tokia dezinformacija labai pavojinga, nes žmonės, kurie ir taip ligos pradžioje būna sutrikę, gali priimti klaidingą sprendimą, nuvesiantį į pražūtį. Mano draugė, kuriai buvo diagnozuotas pirmos stadijos vėžys, per savo sutrikimą kaip tik pateko į tokią grupę, kurioje prisigaudė patarimų gerti užpilus, grybus ir daryti kitus eksperimentus su savimi. Nepraėjus nė dvejiems metams liga žaibiškai progresavo ir draugė mirė. Po jos mirties iš karto įkūriau šią grupę“, – komentavo savo sprendimą Danguolė.

Žmonės, kurie pasirenka alternatyvų gydymo būdą, anapilin iškeliauja penkis kartus dažniau nei tie, kurie renkasi tradicinę mediciną.

Jai liūdna, kad grupėse, kuriose skelbiama, kad galima vėžį išsigydyti netradicinės medicinos priemonėmis, žmones apspinta įvairių maisto papildų pardavėjai, besipelnantys iš žmonių baimės. Pašnekovės manymu, jeigu jų siūlomos priemonės iš tiesų padėtų, jau seniai būtų taikomos tradicinėje medicinoje. Ji pati, dirbdama priešvėžinėje laboratorijoje, kurioje buvo atliekami bandymai su gyvūnėliais, išbandė visą liaudies mediciną, tačiau iš šimtų tūkstančių bandyminių gyvūnėlių (pelių ir žiurkių) nė vienas nepasveiko nuo vėžio.

Blogiausia, kad tos priemonės gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti, reaguoti su kitais vartojamais vaistais, sukelti šalutinį poveikį ar net paskatinti vėžio progresavimą, o žmonės jas vartoja nepasitarę ir nepranešę savo gydytojui.

Pasak jos, normalu, kad žmonės nori būti aktyvūs ir ieško būdų, kaip dar sau padėti, tačiau, užuot daugiau domėjęsi savo liga ir naudojęsi mokslo patvirtintomis rekomendacijomis, jie mieliau pasikliauna stebuklus siūlančiais pardavėjais. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie pasirenka alternatyvų gydymo būdą, anapilin iškeliauja penkis kartus dažniau nei tie, kurie renkasi tradicinę mediciną.

„Mane stebina, kad žmonės dantis taisyti eina pas medikus, o tokią rimtą ligą gydosi remdamiesi internetu pasitikėdami komentatoriais, kurie net nėra medikai. Manau, žmonės į šias pinkles patenka iš baimės, nes chemoterapija apipinta įvairiausiais mitais: kad ji žudo ir pan. Teisingai, ji žudo vėžines ląsteles, kartu žūsta ir sveikų ląstelių, bet organizmas labai greitai atsistato. Aš asmeniškai per visą chemoterapiją iki pat paskutinės dozės buvau absoliučiai darbinga, reikėdavo pagulėti tik keletą valandų po jos sulašinimo. Nusiteikus, kad šį gydymą reikia praeiti, tikrai būna lengviau.

Visi Danguolės tarptautiniai įvertinimai ir apdovanojimai pasiekti sergant vėžiu. Asmeninio albumo nuotr.

Svarbiausia, kad chemoterapijos metu išnaikinami mikrožidiniai, „pabėgusios“ ląstelės, todėl daug didesnė garantija, kad liga nebesugrįš. Tarkime, mano liga sugrįžo, bet ji sugrįžo lokaliai – toje pačioje vietoje, kur ir buvo atsiradęs navikas. Jeigu būčiau atsisakiusi chemoterapijos, galbūt liga būtų sugrįžusi visai kita apimtimi, su metastazėmis“, – patikino pašnekovė.

Pakeitė savo mitybą

Pasak jos, daugiau naudos nei siūlomi maisto papildai gali duoti mitybos pokyčiai. Danguolė laikosi ukrainiečių onkologo J. Šulgos patarimų. Medikas teigia, kad vėžio vystymąsi skatina ne gyvuliniai, o augaliniai produktai. Ilgaamžiškumą tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad žmonių, kurie sulaukė gilios senatvės būdami geros sveikatos, mityboje vyravo riebūs pieno produktai, žuvis ir mėsa.

„Taip pat man labai patiko knyga „Naujoji priešvėžinė mityba“, kurioje teigiama, kad vėžinėms ląstelėms reikia didžiulio kiekio gliukozės, kurią jos naudoja rauginti ir pieno rūgščiai gaminti. Pieno rūgšties pagalba jos slopina imuninės sistemos veiklą, todėl gali daugintis ir plisti. Vis daugiau tyrimų patvirtina tiesioginį ryšį tarp daug gliukozės ir krakmolo turinčių produktų vartojimo ir ligų atsiradimo, todėl atsisakiau vaisių, kad nemaitinčiau cukrumi vėžinių ląstelių. Nors mums nuo vaikystės buvo peršama, kad labai sveika valgyti daržoves, tai nėra visai tiesa. Augalai ginasi gamindami toksines medžiagas (fitoestrogenus, lektinus, oksalatus, saponinus), todėl geriau juos valgyti nukenksmintus – termiškai apdorotus arba raugintus. Man atsisakius šviežių daržovių, vėžio žymenų rodiklis sumažėjo daugiau nei du kartus“, – tikina moteris.

Vis dėlto Danguolė pabrėžė, kad pasirinkti tokią mitybą buvo jos asmeninis sprendimas ir ji nesiūlo to daryti visiems, nes kiekvienas organizmas yra individualus, ir kas tinka vienam, gali netikti kitam. Todėl, norint pritaikyti šią mitybą, būtina sekti organizmo pokyčius, reguliariai atlikti reikalingus tyrimus ir konsultuotis su savo gydančiu gydytoju. Pašnekovės nuomone, mitybos pakeitimas gali atnešti daug daugiau naudos negu neaiškios kilmės žolelės ar užpilai.

Inga Saukienė