Naujos vaistų formos daro perversmą gydant krūties vėžį ir suteikia dar daugiau vilčių pasveikti
-
- 10 sausio, 2023
Prieš kelis dešimtmečius gydant krūties vėžį daugiau remtasi ligos stadija nei molekulinėmis naviko savybėmis, todėl ir gydymo rezultatai nebūdavo tokie, kokių norėtųsi. Tačiau šiandien situacija visai kitokia. Mokslininkų pastangos daugiau sužinoti apie šią ligą leidžia gydymą vis labiau individualizuoti, pritaikyti jį konkrečiam atvejui. Atsiranda vis pažangesnių, efektyvesnių, organizmą labiau tausojančių vaistų.
Gydymas vis labiau personalizuojamas
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas ir Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas, pristatydamas naujienas iš Europos medicininės onkologijos draugijos (ESMO) kongreso bei kasmetinės Klaipėdoje vykusios tarptautinės krūties vėžio konferencijos „Krūtis tausojantis gydymas“, pabrėžė, kad onkologai vis dažniau pacientėms gali pažadėti tokį gydymą, kurio iš tiesų joms reikia.
„Šiandien jau daug žinome ne tik apie patį krūties vėžį, jo formas, paveldimumą ir su juo susijusius iššūkius, bet ir apie tai, kaip gydyti skirtingas jo formas. Todėl dešimt pacienčių su ta pačia vėžio stadija gali būti gydomos skirtingai. Kitaip tariant, stengiamės personalizuoti, t. y. pritaikyti tinkamiausią gydymą konkrečiai pacientei. Ankstesni gydymo protokolai nepasikeitė, bet jie nebetaikomi aklai visiems pagal stadiją. Šiandien stengiamasi atsižvelgti į konkretų atvejį. Personalizuotas gydymas mums padeda pasiekti ne tik geresnių gydymo rezultatų, bet ir optimizuoti galimus su gydymu susijusius pašalinius reiškinius, dėl kurių moterys kartais atsisako joms labai reikalingo gydymo. Tokiais atvejais tenka labai daug kalbėtis su paciente ir aiškinti, kokius vaistus ir kodėl jai skiriame, kad įtikintume gydytis. Vis dar pasitaiko klausimų, kodėl draugei, kuriai irgi buvo antra stadija, chemoterapijos neskyrė, o man skiria. Arba atvirkščiai: draugei skyrė, o man neskiria. Tenka paaiškinti, kodėl pirmu atveju reikia stiprios chemoterapijos, o antruoju – jos visai nereikia. Būtent tai ir yra personalizuota medicina“, – aiškino pašnekovas.
Depositphotos nuotr.
Pasak A. Česo, šiuo metu onkologai visame pasaulyje diskutuoja, kaip pasiekti, kad krūties vėžio gydymas būtų kuo labiau tausojantis, t. y. padaryti tik būtinas intervencijas. Jeigu prieš kelis dešimtmečius būdavo šalinama visa krūtis, šiandien stengiamasi pašalinti kiek įmanoma mažiau vėžio pažeistos krūties, bet pasiekti tokį patį gydymo rezultatą, koks anksčiau būdavo pasiekiamas standartiškai šalinant visą krūtį.
Dešimt pacienčių su ta pačia vėžio stadija gali būti gydomos skirtingai.
Taip pat dabartinės galimybės leidžia po mastektomijos iškart atkurti krūtį implantu, kad moteris po radikalios operacijos iš karto turėtų atstatytą krūtį ir nereikėtų ateityje dar vienos operacijos. Spindulinė terapija šiandien taip pat taikoma tikslingiau – tik toms pacientėms, kurioms jos reikia. Taip užbėgama už akių antrinio vėžio vystymuisi, nes spindulinė terapija gali pažeisti aplinkinius organus bei odą. Kita vertus, tam tikrais atvejais, kai tikrai reikia, šis gydymo būdas netgi sustiprinamas.
Revoliucija gydant krūties vėžį
Rugsėjį Klaipėdoje vykusioje konferencijoje buvo pristatytos krūties vėžio gydymo naujovės, kurias galima įvardinti revoliuciniu perversmu onkologijoje.
Onkologo teigimu, labai keičiasi situacija dėl teigiamų hormonų receptorių navikų gydymo. Jau daug metų jiems gydyti buvo skiriama hormoninė terapija, kuri visai neblogai veikė. Tačiau šiandien žengtas didžiulis žingsnis į priekį. Skiriant naujausius taikinių terapijos vaistus šiems navikams gydyti, pacienčių išgyvenamumas padidėja ne mėnesiais, o kartais.
„Tą patį galime pasakyti apie metastazavusio krūties vėžio gydymą. Iki šiol neturėjome medikamento, kuris slopintų itin agresyvaus naviko HER2 teigiamo receptorių raišką, todėl net ir pirmos stadijos atvejais liga labai greitai atsinaujindavo. Dabar jau yra efektyvus vaistas, kuriuo gydant tam tikrais atvejais sergant metastazavusiu krūties vėžiu, HER2 be receptorių raiškos, galima išgydyti. Šiam vėžiui gydyti jau patvirtintas naujas kombinuotas medikamentas, t. y. vienoje molekulėje du vaistai sujungti dalele, kuri padeda jiems įsiskverbti į vėžinę ląstelę. Mano požiūriu, panašūs vaistai, vadinami konjugatais, yra onkologijos ateitis – ir ne tik metastazavusiam krūties vėžiui gydyti. Naujos kartos medikamentas, palyginti su įprastu deriniu, pasiekia daug geresnį rezultatą. Taigi, ateities perspektyva gali būti pakankamai šviesi: yra vilties, kad net metastazavusią ligą galėsime kontroliuoti pakankamai ilgai, kokybiškai ir be didelių pašalinių, toksinių reiškinių“, – pasakojo pašnekovas.
Naujas vaistas efektyvesnis du kartus
Duomenis apie naujausias krūties vėžio gydymo galimybes konferencijoje pristatė Milano universiteto medicinos onkologijos profesorius ir Europos onkologijos instituto ankstyvojo vaistų kūrimo skyriaus vadovas Dr. Giuseppe Curigliano, besispecializuojantis gydant krūties vėžį. Dr. G. Curigliano yra ESMO Gairių komiteto pirmininkas ir Tarybos narys. 2017 metais Vienoje jam įteiktas pirmasis ESO Umberto Veronesi apdovanojimas, o 2017 metais Paryžiuje skirta Europos vėžio mokslų akademijos stipendija.
Dr. G. Curgliano Klaipėdoje pristatė „Destiny“ tyrimą, kurio objektas kaip tik ir buvo minėtas naujas vaistas – antikūno-vaisto konjugatas (ADC) metastatiniam krūties vėžiui gydyti, keičiantis šios ligos gydymo praktiką.
„Destiny“ tyrimas įrodė, kad šis vaistas, skiriamas metastatiniam krūties vėžiui gydyti, yra du kartus efektyvesnis už šiuo metu geriausiu laikomą vaistą. Iki šiol turėdavome problemą, kad HER2 teigiami navikai dažnai metastazuoja į smegenis, o operacinis ir radioterapinis metastazių gydymas ne visada būdavo efektyvus. Naujas vaistas fantastiškai gerai veikia ir smegenų metastazes, ko nedarydavo kiti anksčiau registruoti ir tam tikslui skirti vaistai“, – teigė A. Česas.
Nors šis vaistas iš pradžių buvo registruotas tik trečios eilės gydymui, t. y. turėjo būti skiriamas, jeigu nepadeda prieš tai išbandyti pirmo ir antro pasirinkimo vaistai, dėl gerų gydymo rezultatų daugelyje šalių jis jau registruojamas ir antros eilės gydymui, o JAV, remiantis minėtu tyrimu, šis vaistas neseniai patvirtintas kaip pirmasis į HER2 nukreiptas gydymas pacientėms, sergančioms HER2 rodmenį turinčiu metastazavusiu krūties vėžiu.
Vaistas išbandytas ir Lietuvoje
Kaip teigė A. Česas, šio vaisto veiksmingumą galima paaiškinti unikalia jo formule, leidžiančia pristatyti vaistą į bet kurią metastazę. Monokloninio antikūno pagalba vaistas prisikabina prie vėžinės ląstelės receptoriaus, o tuomet išleidžia vadinamąjį paleidžiamąjį grąžtą, kad prisijungęs cheminis medikamentas patektų per ląstelės membraną į vidų ir sunaikintų jos DNR, t. y. neleistų ląstelei toliau daugintis.
„Personalizuotas gydymas mums padeda pasiekti ne tik geresnių gydymo rezultatų, bet ir optimizuoti galimus su gydymu susijusius pašalinius reiškinius, dėl kurių moterys kartais atsisako joms labai reikalingo gydymo“, – sako A. Česas. KUL nuotr.
„Lietuvoje taip pat turėjome programą, pagal kurią šiuo vaistu gydėme kelias pacientes. Ir gydymo efektas, ir vaisto tolerancija tikrai labai geri. Džiaugiamės, kad turime galimybę šį vaistą išbandyti ir, aišku, laukiame atsako iš valstybinių institucijų dėl vaisto patvirtinimo ir kompensavimo. Suprantame, kad finansines kompensacijos galimybes reikia planuoti iš anksto, jis negali būti kompensuojamas iš karto, bet labai norėtųsi, kad tos pacientės, kurioms šis vaistas reikalingiausias, jį gautų jau dabar. Daugelyje šalių, kai vaistas registruojamas, jis tampa prieinamas per 3–6 mėnesius. Lietuvoje, deja, šios procedūros (ir dėl objektyvių priežasčių) užsitęsia iki 1–2 metų, tuomet pacientai efektyvaus gydymo gali nesulaukti. Kita vertus, mes, gydytojai, labai daug dirbame, kad gautume vaistą per įvairias programas. Gydytojui tai gana daug darbo, nes tenka tvarkyti daug dokumentų, tačiau norėdami pačiupinėti naujausias gydymo galimybes ir suteikti savo pacientams šansą, tikrai tai darome“, – pabrėžė onkologas.
Inga Saukienė