Į kovą su vėžiu stoja savos ląstelės
-
- 14 rugsėjo, 2023
Nors dažnai girdime, kad, norėdami nesusirgti gripu ar vėžiu, turime stiprinti imuninę sistemą, tai yra netiesa, sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Imunologijos laboratorijos vedėja prof. Vita Pašukonienė. Anot jos, kai kuriais atvejais stiprindami imuninę sistemą, besivystančiam vėžiui galime net padėti.
Medicinos mokslas ir šiuolaikinės technologijos kuria galimybes savas ląsteles pakeisti taip, kad jos imtų naikinti vėžines ląsteles. Koks tai procesas ir ką veikia mūsų imuninė sistema – išsamiau paaiškina NVI Imunologijos laboratorijos vedėja prof. Vita Pašukonienė.
Kas atsitinka su mūsų imunine sistema, kad ji nebekovoja su pakitusiomis ląstelėmis?
Kiekvienas turime ne vieną dešimtį vėžinių ląstelių. Daliai žmonių yra didesnė rizika, kad tų ląstelių susidarys daugiau, nes jie paveldi tam tikrus rizikos faktorius. Pavyzdžiui, moterims, kurių šeimoje pastebėti susirgimai vėžinėmis ligomis, – krūties, kiaušidžių vėžiu – dar jauname amžiuje, būtina dažniau profilaktiškai kreiptis į gydytojus. Kuo daugiau besidalinančių ląstelių, tuo daugiau galimų neteisingų pasidalijimų ir susiformavusių neteisingų ląstelių. Ta neteisinga ląstelė dar toli gražu nėra vėžinė. Vėžine ją galime vadinti tada, kai ji pradeda nebeklausyti organizmo įsakymų: nesustoja dalintis tada, kada jai liepiama, neklauso iš gretimų ląstelių gaunamų signalų.
Kas yra imuninė sistema?
Kol esame sveiki, mes jos nei matome, nei jaučiame. Tai yra organai, kuriuose gaminasi imuninės ląstelės, ir pačios imuninės ląstelės. Tai visi mūsų kraujo leukocitai, ląstelės, kurių funkcija yra pamatyti ir pastebėti svetimą – tiek užkrėstą virusais, tiek pasenusią, tiek pakitusią ląstelę. Imuninė sistema – tai daugybė labai svarbių ląstelių – limfocitų, monocitų, iš jų išsivystančių dendritinių ląstelių, kurios ir užsiima mūsų organizmo gynyba.
„Imuninė sistema – kariauna, kuri gina mus nuo svetimų, potencialiai pavojingų užkratų, biologinių produktų, taip pat nuo pradėjusių neklausyti savų ląstelių“, – aiškina prof. V. Pašukonienė. Edmundo Paukštės nuotr.
Dalis tos kariaunos yra labai griežtai pasidalinusios savo funkcijomis. Vienos pamato pakitusias ir užkrėstas organizmo ląsteles, perduoda informaciją kitoms. Tada, atsižvelgiant į situaciją, tai yra bakterinis užkrėtimas ar virusinis, ar pažengęs navikinis procesas, susidaro populiacijos ląstelių, nukreiptų prieš svetimą baltymą, užkratą. Yra ląstelės, kurios vėliau stabdo visas tas reakcijas, tarp jų – daug pagalbininkių, kurios mobilizuoja vieną ar kitą grandį. Taip pat yra atminties ląstelės, kurios mūsų organizme susidaro, kai užbaigiamas imuninis mechanizmas ir užkratas sunaikinamas.
Taigi imuninė sistema – kariauna, kuri gina mus nuo svetimų, potencialiai pavojingų užkratų, biologinių produktų, taip pat nuo pradėjusių neklausyti savų ląstelių. Jos yra ne tik kraujyje, bet cirkuliuoja visuose audiniuose, ypač daug jų gleivinėse, poodiniame sluoksnyje ir kitur.
Kas atsitinka, kad jos nebeatpažįsta pakitusių ląstelių?
Vėžinės ląstelės turi daugybę mechanizmų, padedančių pasislėpti nuo imuninės sistemos. Ši pirmiausia pažįsta svetimus baltymus. Kadangi pakitusi vėžinė ląstelė – mūsų pačių organizmo, labai dažnai ji neturi išsiskiriančių bruožų, pagal kuriuos imuninė sistema galėtų ją pastebėti. Kitas dalykas – vėžio žymenys gali būti tie patys organizmo žymenys, tada imuninė sistema tiesiog jų nemato.
Be to, būna, kad besivystydamas navikas pradeda bendradarbiauti su imunine sistema. Navikas yra kaip atskiras organizmas, ne tik susidaro aplink save kraujagyslinį tinklą, kad jį maitintų, bet ir pritraukia normalias organizmo ląsteles, pajungdamas jį saugoti. Vėžinė ląstelė išvysto gana gerą gynybos mechanizmą nuo imuninės sistemos.
Stiprinti imuninės sistemos mums nereikia, mums reikia stiprinti save.
Tai turbūt ir atsako į klausimą, kodėl žmogus ilgai nejaučia, kad turi naviką? Jo neskauda, nes vyksta gynybiniai procesai.
Skausmas yra organizmo gynybinė reakcija, kai jau yra organizmo sąlytis su nervais. Vėžio navike nervinių ląstelių nėra. Skauda tada, kai vėžys išplinta, pradeda veikti gretimus audinius, vystosi uždegiminė aplinka. Tačiau kiek laiko vystosi vėžys, niekas negali atsakyti. Remiantis dabartinėmis teorijomis, yra galimi trys vėžio ir imuninės sistemos santykio etapai.
Pirmas etapas, kai imuninė sistema turi sunaikinti vėžines ląsteles. Matyt, ji tą daro labai ilgą laiką, ir mes nelabai galime įvertinti, kiek. Tada galimas pusiausvyros etapas, kai jau susiformuoja tam tikra sankaupa piktų vėžinių ląstelių, ir imuninė sistema tik palaiko pusiausvyrą, neleisdama joms plisti. Pokyčius pajuntame tik tada, kai vėžys jau peržengia imuninės sistemos barjerą ir pradeda plisti. Tokiu atveju dažniausiai jis ir surandamas.
Lietuvoje nustatomų diagnozių skaičius didėja. Tačiau tai nėra susiję vien su tuo, kad vėžio atvejų daugėja. Dažnai nustatomas ankstyvų stadijų vėžys, kuris sėkmingai išgydomas.
Vėžio vystymosi mechanizmas labai sudėtingas. Ką daryti žmogui, jei giminėje buvo vėžio atvejų?
Receptų, ką daryti su imunine sistema, kad nesusirgtum vėžiu ar kad vėžį įveiktum, nėra. Imuninė sistema yra viena tokių, kuri nuolat turi darbo. Kad ir kaip dažnai girdime, kad reikia stiprinti imunitetą, tada nesirgsime gripu, vėžiu, tai yra neteisybė. Negalime stiprinti imuninės sistemos, ypač kai žinome, kad ji nėra vienalytis organas. Jei stipriname bendrą imunitetą, kas gali pasakyti, kurią grandį stipriname. Jei vėžys pradeda vystytis, tik mes to nežinome, o pastiprinsime tą grandį, kuri stabdo imunines reakcijas, galime padėti vėžiui. Jei iki vėžio išsivystymo stiprinsime citotoksines reakcijas, galime prisižaisti iki autoimuninių ligų.
Žmogus turi suprasti, kad nuo jo bendros savijautos priklausys ir imuninė sistema. Turėtume surasti pusiausvyrą tarp neigiamų ir teigiamų emocijų, sugebėti ir pailsėti, ir pasportuoti, ir žiūrėti, ką valgome ir kaip elgiamės. Nepasakysiu nieko naujo – nuo nervų sistemos priklauso ir imuninės sistemos veikla. Visą organizmo tarpusavio kalbą lemia biochemija. Būdami nervingi, jausdami daug neigiamų emocijų, mes tikrai sau nepadedame.
Imuninę sistemą mums reikia treniruoti nuo pat kūdikystės, ji vystosi iki trejų metų. Dabartinis jaunų mamų požiūris, kad vaikų nereikia skiepyti, reikia juos auginti steriliai, priveda prie to, kad imuninė sistema, neturėdama prieš ką kovoti, ieško priešų tarp tokių dalykų, kurie visai nekenkia – namų dulkės, žiedadulkės, maistas. Tada ir gauname alergijas. Imuninė sistema negali nieko neveikti, ji turi dirbti. Stiprinti imuninės sistemos mums nereikia, mums reikia stiprinti save.
Suprantama, kad be radikalaus gydymo vėžio neįveiksime. Kokiomis naujovėmis galima pasidžiaugti kovoje su vėžiu?
Tam pasitelkiama vadinamoji ląstelių terapija. Tai yra įvairių imuninių ląstelių panaudojimas kovoje su vėžiu. Iš tiesų, tai yra procesas, kai organizmo imuninės ląstelės po tam tikrų funkcinių ar genetinių manipuliacijų laboratorijoje suleidžiamos atgal į organizmą ir padeda kovoti su vėžiu. Tik sudėtinga, kad imuninės ląstelės yra labai įvairios, nuo jos tipo priklauso, ką galime su ja padaryti, kad ji galėtų kovoti. Ne visas imunines ląsteles galime modifikuoti kovai su vėžiu. Dažniausiai naudojamos dendritinės ląstelės ir T-limfocitai, kurios ir natūraliai organizme dalyvauja naikinant pakitusias ląsteles.
Kaip realiai tai vyksta?
Viskas prasideda klinikoje nuo kraujo paėmimo. Gydytojas ir slaugytoja atlieka procedūrą ir kraujas keliauja į laboratoriją, kur iš mėginio atrenkamos reikalingos ląstelės. Ląstelių preparatams kurti reikia ypatingų sąlygų – specialios patalpos, aparatūros, kvalifikuotų darbuotojų. Mūsų Imunologijos laboratorijoje tokios sąlygos yra sukurtos, dirba du profesionalūs specialistai.
Pabaigus visą procedūrą galutinis produktas – milijonai, milijardai ląstelių – užšaldomas. Šaldyti reikia, kad galėtume porcijuoti terapiją, nesuleisti visų ląstelių iš karto, o po truputį, kas dvi savaites, kas mėnesį. Kita priežastis – ligonio saugumas, nes laukiame įvairių testų atsakymų: ar produktas sterilus, ar nėra jame jokių bakterijų. Taip pat svarbūs funkciniai testai – tikriname, ar tai, ką pagaminome, atliks savo funkciją.
Pradėtas pirmasis Lietuvoje dendritinių ląstelių preparato klinikinis tyrimas – kokia jo nauda pacientams?
Visos minėtos technologijos yra ištobulintos moksliniu lygmeniu. Tam, kad pradėtume gamybą pacientams gydyti, NVI klinicistai bei mokslininkai kartu su Lietuvos biotechnologijų įmone, gaminančia dendritinių ląstelių preparatus, vykdo klinikinį tyrimą – šalia standartinės chemoterapijos kiaušidžių vėžiui gydyti taiko dendritines ląsteles. Klinikinis tyrimas pradėtas pernai, truks iki 2027 metų.
Dendritinių ląstelių panaudojimas pacientams gydyti – dar ne viskas, ką galėtumėte pranešti pacientams?
NVI imunologus domina CAR-T ląstelių terapijos technologija. Tai gamyba genetiškai modifikuotų T-limfocitų, kurie jau tiesiogiai nukreipti prieš tam tikras vėžio ląsteles.
Dendritinės ląstelės arba aktyvuoti limfocitai yra tik funkciškai pakeistų ląstelių preparatai. Jų gydomasis efektas vyksta per įvairius mechanizmus jau pačiame organizme, priklauso nuo imuninės sistemos būklės, kurios visų parametrų šiandien įvertinti dar negalime. Todėl ir klinikinis efektyvumas kai kuriais atvejais nėra didelis. Tuo tarpu genetiškai modifikuoti limfocitai gali veikti tiesiogiai. Ši terapija, pasaulyje jau naudojama leukemijoms gydyti, ateina ir į Lietuvą. Mus labiau domina ne kraujo vėžio, o solidinių (organuose susiformuojančių) navikų gydymo galimybės.
Šiuo metu CAR-T ląstelių technologija Imunologijos laboratorijoje naudojama kaip mokymosi platforma. Tikslas – paruošti ląsteles, kurios naikintų solidinius navikus. Tai limfocitai, kurie jau pakeisti, modifikuoti, apsiginklavę specifiniais receptoriais, galinčiais atpažinti navikinę ląstelę. Mes šiuo metu įsisavinome technologiją gaminti nespecifiškai navikines ląsteles galinčius atpažinti limfocitus, vadinamuosius CIK-us. Kitas etapas – norime išmokyti juos ne tik nespecifiškai pamatyti navikines ląsteles, bet ir naikinti jas specifiškai, t. y. tikslingai.
Vėžio gydymas – viso pasaulio mokslininkų akiratyje, mūsų instituto taip pat. Tikimės, kad per artimiausius metus bus įsisavintos naujos technologijos ir, labai tikimės, startuos su naujais produktais, praplėsdami sėkmingam vėžio gydymui reikalingų vaistinių imunologinių preparatų sąrašą.
Rasa Pekarskienė