Kokia socialinė pagalba priklauso sergantiems onkologine liga?

Skaičiuojama, kad onkologinės ligos diagnozę Lietuvoje kasdien išgirsta apie 50 žmonių. Nors vėžio gydymas, operacijos, pagrindinės reabilitacijos procedūros yra kompensuojamos, visgi pacientams nemažai kainuoja sveikatos atstatymas, vizitai į gydymo įstaigas, taip pat mitybos, gyvensenos pokyčiai. Susirgę žmonės susiduria su daugybe iššūkių – tiek emocinių, tiek socialinių, tiek finansinių. Ištikus ligai, pajamos sumažėja, o išlaidos išauga. Klausimas, kaip ir iš ko reikės gyventi, tampa itin aktualus, kai suserga žmogus, kuris yra pagrindinis šeimos maitintojas arba jei toks asmuo gyvena vienas. Tyrimų duomenys rodo, kad laiku negaunant paramos ir palaikymo, blogėja ne tik onkologinių pacientų gyvenimo kokybė, bet prastėja ir jų išgyvenamumo rodikliai, tad ligos įveikimo kelyje palaikanti aplinka yra ypač svarbi.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA), jau daugiau nei vienuolika metų teikia visokeriopą pagalbą susirgusiems onkologine liga, rūpinasi, kad jų gyvenimas taptų lengvesnis, būtų paprasčiau rasti atsakymus į rūpimus klausimus. Mums rūpi, kad onkologinės ligos diagnozė nepastūmėtų susirgusiųjų, jų artimųjų į neviltį ar atskirtį, kad nė vienas ligos kelyje nepasijustų patekęs į akligatvį, todėl pasitelkdami ekspertų pagalbą, konsultuojame POLA bendruomenės narius, kokia socialinė ar finansinė pagalba priklauso susirgus, kur kreiptis ir pan.

Depositphotos nuotr.

Žemiau pateikiame trumpą suvestinę apie dažniausiai užduodamus klausimus.

Socialinės garantijos susirgus. Gydymo laikotarpiu išduodamas nedarbingumo pažymėjimas – pacientams apmokama už laikotarpį, kai jie negali dirbti. Pažymėjimai dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo paprastai išduodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos šiais terminais: 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai; 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių. Jei gydymas trunka ilgiau, šeimos ar gydančio gydytojo sprendimu pacientas siunčiamas į gydymo įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją (toliau – GKK), kurios sprendimu laikinasis nedarbingumas gali būti tęsiamas (paprastai iki 12 mėn.).

Svarbu pažymėti, kad siekiant gauti ligos išmoką, pirmajai ligos dienai reikia būti sukaupus bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį nei 6 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius.

Baigus gydymą, šeimos gydytojas turėtų suruošti dokumentus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) nustatyti paciento darbingumo lygiui (tai atitiktų anksčiau nustatomas invalidumo grupes), kuriuo remiantis gali būti skiriama išmoka. 45 proc. ar daugiau darbingumo netekę asmenys ir atitinkantys nustatytus reikalavimus, turi teisę gauti netekto darbingumo pensiją. Asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Daugiau informacijos galima rasti NDNT svetainėje:

https://ndnt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darbingumo-lygio-nustatymas;

https://ndnt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/neigalumo-lygio-nustatymas;

https://ndnt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/specialiuju-poreikiu-ir-ju-lygio-nustatymas

Savivaldybių skiriamos vienkartinės išmokos. Onkologiniams pacientams gali būti skiriamos vienkartinės išmokos, dėl kurių reikia kreiptis į gyvenamosios savivaldybės socialinės rūpybos skyrių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad galioja skirtingas išmokų skyrimo reguliavimas skirtingose savivaldybėse bei tai, kad išmokos skiriamos ne dėl paties fakto, kad žmogus susirgo onkologine liga, o dėl to, kad jo finansinė padėtis tapo sudėtinga dėl su liga susijusių padarinių. Pažymėtina, kad kai kuriose savivaldybėse vienkartinė pašalpa skiriama tik tuomet, kai onkologinis pacientas serga III ir IV stadijos vėžiu, kitose – nepriklausomai nuo onkologinės ligos rūšies ar stadijos. Dar kitur pašalpa gali būti skiriama ligos atveju, patekus į sunkią materialinę padėtį: būna tikrinamos šeimos narių gaunamos pajamos, turimas turtas arba skiriama intensyvaus gydymo (hemodializės, chemoterapijos ir kt. procedūrų) metu. 2021 metais POLA atliko analizę „Onkologiniams pacientams skirtų vienkartinių išmokų reglamentavimas skirtingose Lietuvos Respublikos savivaldybėse“. Joje galima rasti, kokios taikomos vienkartinių išmokų skyrimo tvarkos (žr. nuorodoje aktualią teisės akto redakciją, pagal gyvenamąją savivaldybę): https://pola.lt/wp-content/uploads/2021/04/Analize-Onkologiniams-pacientams-skirtu-vienkartiniu-ismoku-reglamentavimas-skirtingose-Lietuvos-Respublikos-savivaldybese-1.pdf

Medicininė reabilitacija. Įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos ir (ar) gydymo, pacientui gali būti skiriama medicininė reabilitacija. Medicininę reabilitaciją pacientui skiria ir siuntimą išrašo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar gydantis stacionaro gydytojas (atsižvelgdamas į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas). Siunčiantis gydytojas nustato reabilitacijos trukmę ir sprendžia, reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai ar stacionare. Kokia reabilitacinio gydymo rūšis ir gydymo trukmė bus parinkta, priklauso nuo paciento būklės, ligos sunkumo ir biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų.

Išsamią informaciją apie socialinės paramos rūšis, taip pat socialinio draudimo išmokas, pagal gyvenimo atvejus galima rasti: www.kasmanpriklauso.lt

Psichologinė parama. Susirgus onkologine liga, šalia fizinių pokyčių, nemažiau svarbi ir emocinė sergančiųjų ir jų šeimos narių pusiausvyra. Dažnai sunku suvaldyti nerimą, nes reikia išmokti gyventi naujoje pasikeitusioje realybėje, atrasti, kaip bendrauti su šeimos nariais, draugais ar bendradarbiais. Skiriant didžiausią dėmesį ligai suvaldyti, nėra lengva neapleisti tarpasmeninių santykių, prasta savijauta turi įtakos savivertei, emocinei pusiausvyrai, darbingumui. Kyla daug įvairių iššūkių, nes liga keičia ir intymų gyvenimą, neretai paveikia vaisingumą, kas aktualu reprodukcinio amžiaus asmenims. Čia ypač svarbi profesionali psichologinė pagalba, kuri Lietuvoje šiuo metu nemokamai teikiama pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (poliklinikose), onkologijos centruose ir visuomenės sveikatos biuruose.

POLA specialistų konsultacijos. POLA kortelės turėtojai (tiek pacientai, tiek jų artimieji) gali kreiptis dėl nemokamai jiems teikiamų dietologo, psichologo ir teisininko konsultacijų: čia galima gauti atsakymus į klausimus, susijusius su sveikatos, darbo, socialinės apsaugos, draudimo, paveldėjimo teise. Konsultacijos teikiamos telefonu asmeniui patogiu metu. Registruotis konsultacijai galima telefonu: +370 606 07 257 arba užpildant konsultacijų registracijos anketą POLA tinklalapyje.

POLA kortelė – veiksminga pagalba einantiems onkologinės ligos keliu: per 140 POLA partnerių suteikia nuolaidų įsigyjant įvairias prekes ar paslaugas. Onkologiniai pacientai itin vertina ir naudojasi jiems taikoma 80 proc. nuolaida viešojo transporto bilietams visoje Lietuvoje vykstant tolimojo, vietinio ar reguliaraus susisiekimo autobusais, traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais. 15 proc. nuolaida taikoma vaistams, apie 20 proc. nuolaida diagnostiniams tyrimams, iki 75 proc. nuolaida optikos prekėms. Taip pat taikomos nuolaidos odontologo paslaugoms, apgyvendinimui ir kt. Visą nuolaidų sąrašą galima rasti svetainėje adresu www.pola.lt

Kaip galima gauti POLA kortelę? Paprasčiausia kortelę užsisakyti internetu svetainėje www.pola.lt užpildant prašymą bei pridedant onkologinės ligos diagnozę patvirtinančio dokumento kopiją. Sumokėjus 5 Eur siuntimo išlaidas, kortelė išsiunčiama registruotu paštu. Kortelę nemokamai galima gauti iškart, susitikus su POLA savanoriu – kortelės ambasadoriumi pagal gyvenamąją vietą. Šiuo metu savanoriai veikia 38 Lietuvos miestuose, jų sąrašas skelbiamas interneto svetainėje arba tel. +370 620 74 646.

POLA pacientų gidų pagalba. POLA savanoriai, kurie patys yra / buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji – pacientų gidai padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Šie savanoriai padeda sergantiesiems ar jų artimiesiems nepasiklysti informacijos apie ligą gausoje, įkvepia kasdienybėje ir neša viltį gyvenimui. Pacientų gidų kontaktai, kuriais kviečiame skambinti nurodytu laiku, skelbiami POLA tinklalapyje: https://pola.lt/pacientu-gidai/

Kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės. Svarbi valstybės pagalbos dalis yra galimybė įsigyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamas medicinos pagalbos priemones, tokias kaip protezai, implantai, gydomieji tvarsčiai, sauskelnės, įklotai ir t. t. Šias priemones paprastai paskiria šeimos arba gydantis gydytojas.

POLA informacija

Jeigu manote, kad žurnalo „Rožinis gyvenimas“ leidyba yra prasminga ir naudinga veikla, padėkite mums augti – palaikykite mus platformoje „Contribee“.

1 Komentaras

  • Gražina
    9 mėnesiai ago Reply

    Pradėjau dirbti įmonėje(su užimtumo tarnybos subsidija),o po mėnesio pablogėjo sveikata ir nustatė piktybinį naviką su metastazėmis, dirbu pilnu etatu, bet turiu 45% neįgalumą nuo 2015 metų su kitomis diagnozėmis. Kadangi bus taikoma chemoterapija ir atliekama operacija ar man mokės darbdavys biliotenį gydymo laikotarpyje, ar gali mane atleisti iš darbo?

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas šalia komentaro.