Trejopai neigiamas

Vilnietė Kristina (vardas pakeistas) buvo ką tik įsikrausčiusi į nuosavą namą, palypėjusi karjeros laipteliu. Gyvenimas 41-erių metų moteriai atrodė stabilus ir daug žadantis. Po atostogų ji nesijautė pailsėjusi, bet viską nurašė neseniai įvykusioms permainoms ir gyvenimo tempui. Rimtesnis signalas buvo guzelis dešinėje krūtyje – toks visai mažutis, kurį norėjosi tiesiog pamiršti. „Kol kas niekam nieko nesakysiu“, – tokia buvo pirma mintis tuomet. Po savaitės baimės, kelių nemiegotų naktų Kristina pradėjo savo gydymosi kelionę. Gydytojams atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad Kristina serga taip vadinamu trejopai neigiamu krūties vėžio potipiu. Apčiuopiamą viltį pasveikti teikė tai, kad liga buvo nustatyta anksti – pirmos stadijos.

Moteriai buvo skirta chemoterapija, po jos laukė operacija. Gydymas buvo sėkmingas, vėžys atsitraukė. Kristina pamažu sugrįžo į ankstesnį gyvenimą. Darbas, vaikas, šeimos rūpesčiai, maloni kasdienė veikla. Baimė tūnojo kažkur visai paviršiuje, bet pavykdavo užsimiršti.

Kai jau atrodė, kad blogiausia liko toli praeityje, liga vėl atsinaujino. Šįkart vėžys sugrįžo su dar didesne jėga – gydytojai metastazių aptiko ir kituose organuose. Kristinai vėl buvo skirtas gydymas, tačiau šįkart chemoterapija buvo ne tokia veiksminga. Nenuleisti rankų skatina tik žinojimas, kad gydymo galimybių dar yra. Labiausiai palaiko nuoširdus pokalbis su gydytoja ir tylus susitarimas su pačia savimi, kad reikia kovoti toliau. Vyksta daug klinikinių tyrimų, yra naujų medikamentų, vadinamųjų antikūnų vaistų konjugatais, kurie yra patvirtinti metastazavusiam trejopai neigiamam krūties vėžiui gydyti. Nors Lietuvoje jie kol kas nekompensuojami, anot moterį gydančių medikų, dedamos visos pastangos, kad ateityje būtų kitaip.

Apie trejopai neigiamą krūties vėžį, koks jis, taip pat apie šios ligos gydymą kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologe chemoterapeute Monika Drobniene.

Onkologė chemoterapeutė M. Drobnienė: „Šis vėžio tipas yra agresyvesnis palyginti su kitais.“ Edmundo Paukštės nuotr.

Trejopai neigiamas krūties vėžys? Kokios prognozės laukia moterų, išgirdusių šią diagnozę?

„Krūties vėžys – nevienalytė liga, turinti tris pagrindinius potipius: tai nuo hormonų priklausomas krūtų vėžys, HER2 teigiamas ir trejopai neigiamas. Pastarasis ypatingas tuo, kad nepasižymi nei hormonų receptorių, nei HER2 receptorių raiška. Moteriai susirgus tokiu vėžiu, neveiksminga nei hormonų, nei į HER2 nukreipta terapija. Labai ilgai nebuvo jokio kito gydymo, tik chemoterapija“, – pasakojo Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Monika Drobnienė.

Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1 500 moterų. Trejopai neigiamo krūties vėžio diagnozė nustatoma maždaug 12–15 proc. pacienčių – liūdniausia, kad tai sunkiausiai gydymui pasiduodanti, agresyviausia krūties vėžio forma, kuri dažniau nustatoma jaunesnėms, iki 50 metų, moterims, o atkryčio tikimybė palyginti su kitais krūties vėžio potipiais, – kur kas didesnė.

„Literatūros duomenimis, jeigu bendrai pirmos, antros ir trečios stadijos krūties vėžys atsinaujina 25–30 proc. atvejų, tai nustačius pirmos stadijos trejopai neigiamą krūties vėžį, atsinaujinimo tikimybė per penkerius metus siekia 20–25 proc., nustačius antros stadijos – 40 proc., o trečios stadijos atsinaujinimo tikimybė siekia jau 60 proc.

Šis vėžio tipas yra agresyvesnis palyginti su kitais. Bet kartu gydymo rezultatai priklauso ir nuo individualių pacienčių ar paties naviko savybių, taikomo gydymo“, – pastebėjo onkologė chemoterapeutė.

Pacientėms, susirgusioms trejopai neigiamu krūties vėžiu, dažniau nustatomos paveldimos BRCA genų mutacijos – tai reiškia, kad tai genetiškai nulemta, paveldima liga.

Kai nustatomas pirmos ar antros stadijos arba lokaliai išplitęs trejopai neigiamas vėžys, labai svarbus priešoperacinis gydymas medikamentais. Pasak M. Drobnienės, atsakas į jį gali parodyti ligos prognozę.

Tai turbūt vienas iš sunkiausių chemoterapeuto darbo etapų, kai pacientėms tenka pasakyti, kad vaistų yra, bet jie nepasiekiami.

„Nustačius pirmos–trečios stadijos vėžį, skiriama medikamentinė terapija, tada atliekama operacija, po kurios gydytojai patologai įvertina: liga visiškai išnyko ar ne. Jeigu nustatoma, kad išnyko, atsinaujinimo rizika yra žymiai mažesnė. Bet net ir tokiu atveju liga per pirmuosius dvejus metus gali atsinaujinti 6–10 proc. pacienčių“, – pasakojo gydytoja.

 Naujos gydymo galimybės

Onkologijos mokslas nestovi vietoje – agresyviausias krūties vėžys yra aktyviai tyrinėjamas, atrandami nauji šio vėžio potipiai, kuriuos diagnozavus pacientėms be chemoterapijos galima taikyti naujas gydymo galimybes – imunoterapiją, taikinių terapiją.

Tiek ankstyvo, tiek tuo labiau išplitusio šio vėžio atveju itin svarbi PD-L1 receptorių raiška, kuri gali rodyti jautrumą imunoterapijai, o taip pat svarbu ištirti, ar pacientė turi BRCA genų mutacijų – tokiu atveju galima skirti ir taikinių terapiją.

Prieš operaciją skiriant gydymą vien tik chemopreparatais, apie 50 proc. atvejų liga visiškai išnyksta. Skiriant ir imunoterapiją, efektyvumas dar didesnis – 65 proc. atvejų liga išnyksta.

Nustačius BRCA genų mutacijas, po chemoterapijos ir operacinio gydymo, ne iki galo išnykus ar esant didelės rizikos navikui, galima skirti ir taikinių terapiją PARP slopikliais, mažinančiais ligos atsinaujinimo riziką. Klinikinio tyrimo duomenimis, pacienčių, kurioms buvo skirtas vienas iš PARP slopiklių pooperaciniu laikotarpiu, išgyvenamumas be ligos atsinaujinimo buvo statistiškai reikšmingai ilgesnis nei pacienčių, kurioms buvo skirtas placebas. Be invazinės ligos po ketverių metų stebėjimo išgyveno 82,7 proc. pacienčių taikinių terapijos grupėje palyginti su 75,4 proc. placebo grupėje.

Metastazavusio vėžio atvejais taikinių terapiją PARP slopikliais po taikytos chemoterapijos antraciklinų ir taksanų grupės preparatais progresuojant ligai reikšmingai keliais mėnesiais pailgina laiką iki ligos progresavimo palyginti su įprastine chemoterapija.

Imunoterapija kartu su chemoterapija trejopai neigiamu krūties vėžiu sergančioms pacientėms, anksčiau negydytoms dėl metastazavusios ligos, pailgina tiek laiką iki ligos progresavimo, tiek gyvenimo trukmę. Vieno iš klinikinių tyrimų duomenimis, skiriant imunoterapiją derinyje su chemoterapija, pacientės vidutiniškai gyveno 23 mėnesius, kai tuo metu pacientės, gydytos vien tik chemoterapija, gyveno 16 mėnesių.

Neseniai atsiradusi nauja vaistų grupė – antikūnų vaistų konjugatai – dar viena gydymo galimybė išplitusio trejopai neigiamo krūties vėžio atveju. Vaistas monokloniniu antikūnu jungiasi prie tam tikrų receptorių, kurių randama ląstelių paviršiuje trejopai neigiamo vėžio atveju. Jam patekus į ląstelių vidų, nuo antikūno atsijungia molekulė, tam tikras chemoterapinis vaistas, kuris veikia pakitusių ląstelių viduje ir sukelia jų žūtį.

Shutterstock nuotr.

Skirtingai nuo įprastų chemoterapijos gydymo būdų, galinčių pažeisti sveikas ląsteles, antikūnų vaistų konjugatai nukreipti tiesiai į vėžines ląsteles ir labiausiai veikia tiktai jas – todėl ši chemoterapija kartais dar vadinama išmaniąja.

Naujasis preparatas pasaulyje patvirtintas tik metastazavusiam trejopai neigiamam krūtų vėžiui gydyti ir skiriamas po anksčiau skirtos chemoterapijos, jei ji buvo neefektyvi.

„Apskritai pacienčių, sergančių trejopai neigiamu krūties vėžiu, kuomet kartu nustatomos ir metastazės, prognozės nėra geros. Vidutiniškai pacientės išgyvena 15–17 mėnesių. Naujieji vaistai veikia veiksmingiau palyginti su įprasta chemoterapija ir pailgina tiek pacienčių gyvenimą iki ligos atsinaujinimo, tiek bendrą gyvenimo trukmę. Klinikinio tyrimo duomenimis, skiriant įprastą chemoterapiją išplitusiam vėžiui gydyti vidutinė gyvenimo trukmė iki ligos progresavimo siekė 1,7 mėnesio. Skiriant antikūno ir vaisto konjugatą, ji pailgėjo iki 5,6 mėnesio. Bendra gyvenimo trukmė pirmu atveju siekė 6,7 mėnesio, o skiriant naujuosius vaistus – 12 mėnesių. 35 proc. atvejų metastazės ėmė trauktis, su liga susijusių simptomų sumažėjo, o skiriant vien tik chemoterapiją, tokių rezultatų pasiekiama tik 5 proc. atvejų. Tad gydymo skirtumai akivaizdūs“, – pastebėjo onkologė chemoterapeutė M. Drobnienė.

Lietuvoje vaistas kol kas neprieinamas

Bet kad ir kiek teiktų vilčių, šis gydymo metodas moterims, sergančioms trejopai neigiamu krūtų vėžiu, Lietuvoje yra neprieinamas – jis nekompensuojamas. Kasmet tokio gydymo reikėtų kelioms dešimtims pacientų. Kaip jaučiasi pati gydytoja, žinodama, kad yra vaistų, galinčių pagelbėti moteriai, tačiau nėra galimybės jų taikyti, nes jie nekompensuojami?

„Dauguma pacienčių, sergančių trejopai neigiamu krūties vėžiu, – jaunos, išsilavinusios, domisi savo liga, ieško naujausios informacijos. Aš negaliu nutylėti apie atsiradusias naujas gydymo galimybes tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Ir tai turbūt vienas iš sunkiausių chemoterapeuto darbo etapų, kai pacientėms tenka pasakyti, kad vaistų yra, bet jie nepasiekiami. Dedame visas pastangas, kad šie vaistai būtų kompensuojami, kartais kreipiamės į Valstybinę ligonių kasą, kad vaistai būtų kompensuojami konkrečiai pacientei, tačiau atrankos kriterijai labai griežti. Yra buvę pacienčių, kurios pirko šiuos vaistus pačios, nors tai labai brangu“, – neslėpė gydytoja.

Kol vaistas nekompensuojamas, pacientėms gauti gydymą naujaisiais preparatais atsirastų galimybė, jeigu Lietuvoje būtų atliekami klinikiniai šių vaistų tyrimai arba inicijavus vaisto ankstyvo prieinamumo programą, bet nėra nei klinikinių tyrimų, nei tokios programos.

Nepaisant to, reikėtų ir toliau kliautis mokslo pažanga ir pasitikėti gydytojais, kurie deda visas pastangas, kad pailgintų pacienčių gyvenimo trukmę ir kokybę vaistais, kurie yra prieinami, taip pat kitais gydymo metodais.

„Labai gaila, bet išplitęs vėžys nėra pagydomas. Tad tiek pačios moterys, tiek visa komanda specialistų – chemoterapeutų, chirurgų, intervencinių radiologų, radioterapeutų, paliatyviosios medicinos atstovų – dedame visas pastangas ir teikiame emocinę pagalbą, kad kiek įmanoma labiau pratęstume jų gyvenimą, pagerintume gyvenimo kokybę, sumažintume su liga susijusių simptomų pasireiškimą“, – patikino gydytoja onkologė chemoterapeutė M. Drobnienė.

Lina Šaltė

Jeigu manote, kad žurnalo „Rožinis gyvenimas“ leidyba yra prasminga ir naudinga veikla, padėkite mums augti – palaikykite mus platformoje „Contribee“.