Paliatyvioji pagalba neturėtų būti siejama tik su gyvenimo pabaiga

Kai onkologinei ligai išnaudojamos visos radikalaus gydymo galimybės, bet ji nesitraukia, pasitelkiama paliatyvioji medicina. Apie tai kalbamės su LSMU Kauno klinikų Onkologijos skyriaus gydytoja – chemoterapeute bei doktorante Greta Chlebopaševiene.

Paliatyvioji medicina – sveikatos priežiūros sritis, skirta pacientams, sergantiems sunkiomis, nepagydomomis ligomis. Jos tikslas – teikti pagalbą, kai ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės. Šios pagalbos išskirtinumas – galimybė gauti ne tik medicininę, bet ir psichologinę, socialinę bei dvasinę pagalbą. Įprasta manyti, kad ji skiriama tik itin sunkiems ligoniams. Iš tiesų, vadinamieji terminaliniai pacientai, kurių išgyvenamumas siekia iki 3 mėnesių, yra tik dalis paliatyviosios pagalbos gavėjų. Kiti, nors ir neturintys galimybių pasveikti, pavyzdžiui, sergantys išplitusia onkologine liga, gali būti medikų, psichologų ir socialinių darbuotojų prižiūrimi ir gauti reikiamas paslaugas ne vienus metus. O ir konkrečios ribos, kada nuo gydymo pereiti prie paliatyviosios medicinos, nėra. Pasitaiko pacientų, kuriems liga, nors ir nepagydoma, įprastą gyvenimą apsunkina tik paūmėjimo periodais, todėl jiems taikoma paliatyvioji pagalba, derinama su tam tikrais gydymo metodais. Dėl to paliatyviosios medicinos komanda bendradarbiauja su specialistais, teikiančiais ligoniui kitas sveikatos priežiūros paslaugas. Svarbiausias gydytojo paliatyvisto tikslas – kontroliuoti ligos simptomus ir gerinti paciento gyvenimo kokybę. Paliatyviosios medicinos pagrindas – fizinė, dvasinė, psichologinė bei socialinė ligonių gerovė. Tokios pagalbos komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, psichologas, kineziterapeutas ir socialinis darbuotojas, dar turėtų būti ir dvasininkas. Daug prisideda ir savanoriai, padedantys ligoniams išblaškyti slogias mintis, nesijausti vienišiems ir nereikalingiems.

„Svarbu suprasti, kad paliatyvioji medicina nesiejama tik su gyvenimo pabaiga. Ja siekiama padėti pacientams ir jų šeimoms per visą ligos laiką nugyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą“, – aiškina gydytoja G. Chlebopaševienė. Asmeninio albumo nuotr.

Kam ir kada skiriama

Siųsti pacientą šios pagalbos turi šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas: onkologas, kardiologas, neurologas ir kiti. Dar neseniai tam buvo reikalinga gydytojų konsultacinė komisija, tačiau šiandien ligonių, pretenduojančių į paliatyviąją pagalbą, ratas ir galimybės išsiplėtė. Pacientui paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos, jei jo būklė pagal ECOG (Rytų kooperatinės onkologijos grupės) skalę yra 1 ir daugiau balų ir (arba) BARHTEL indeksą – 60 ir mažiau balų) ir (arba) Karnovskio indeksą – 40 ir mažiau balų, kai jo ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės bei reikalinga simptomų terapija. Dažniausi jų: skausmas, kacheksija (dažna anoreksijos, o ypač užsitęsusios, pasekmė), anoreksija, nemiga, vidurių užkietėjimas, edemos, dusulys, burnos gleivinės išopėjimas, pykinimas, vėmimas, baimė, dusulys bei kosulys, rečiau: pragulos, plaučių edema, ascitas, kraujavimas, depresija, galvos svaigimas, odos niežulys, viduriavimas, fistulės. Įprasta manyti, kad tokie ligoniai yra nevaikštantys ir negali apsitarnauti. Iš tiesų, paliatyviąją pagalbą gaunantys pacientai neretai daugiau nei pusę savo dienos praleidžia ne lovoje.

„Svarbu suprasti, kad paliatyvioji medicina nesiejama tik su gyvenimo pabaiga. Ja siekiama padėti pacientams ir jų šeimoms per visą ligos laiką nugyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą“, – aiškina gydytoja.

Paliatyvioji medicina – sveikatos priežiūros sritis, skirta pacientams, sergantiems sunkiomis, nepagydomomis ligomis.

Paliatyviosios pagalbos paslaugos gali būti stacionarinės ir ambulatorinės. Paliatyviojo ligonio priežiūra namuose leidžia jam būti šeimoje ir gauti tinkamą specialistų priežiūrą bei palaikymą. Skiriant paliatyviąją priežiūrą pirmą kartą su ligoniu bendrauja visa specialistų komanda. Tada sudaromas poreikių planas, kuriame nurodoma, kiek ir kokių paslaugų reikia ligoniui. Taip pat – kiek kartų jis bus lankomas slaugytojo, kineziterapeuto, socialinio darbuotojo ar psichologo. Vienas svarbiausių paliatyviosios medicinos aspektų – skausmo kontrolė.

Reikalinga ne tik pacientams, bet ir jų artimiesiems

Paliatyvioji medicina ypatinga, nes jos paslaugos teikiamos ir pacientų artimiesiems. Tam, kad būdami šalia ar slaugydami jį namuose, galėtų sukurti kuo geresnę aplinką ir priimti reikalingus priežiūros sprendimus iki jo gyvenimo pabaigos. Tai apima gydymo intensyvumą ar nutraukimą bei kitus aspektus, atitinkančius paciento vertybes ir prioritetus. Tam privalomos visos priemonės, kurios padeda garantuoti ligonio orumą ir autonomiją, taip pat – kuo aktyvesnį jo gyvenimą iki pat pabaigos. Paliatyviosios pagalbos komandos užduotis – informuoti ir mokyti artimuosius, kad slaugydami artimąjį namuose jie galėtų sukurti kuo ramesnę aplinką, suteiktų galimybę ligoniui nesiblaškyti, ir jaustis kiek įmanoma saugiam. Drąsa, aiškumas, gebėjimas nesutrikti ir tinkamai reaguoti į ligonio emocijas – būtinos artimiesiems savybės, kurias paliatyviosios pagalbos specialistai privalo diegti ir palaikyti. Šiandien daugeliui ligonių artimųjų iššūkiu tampa ne tik liga, bet ir namų aplinkos pritaikymas pagalbai teikti. Tokiais atvejais paliatyviosios pagalbos specialistai, suvieniję jėgas su artimaisiais, gali garantuoti kokybiškas paslaugas. Be to, slaugant paliatyvųjį ligonį namuose, galimos ir nefarmakologinės priežiūros priemonės: akupunktūra, aromaterapija, relaksacija, psichoterapija ir kitos, kas gerina jo fizinę ir emocinę savijautą. Žinodami tai, artimieji gali palengvinti sergančiojo situaciją.

Paliatyviosios pagalbos poreikis pasaulyje ir Lietuvoje yra didelis, nors jos prieinamumas – vis dar nemaža problema.

„Šiuo metu Lietuvoje paliatyviosios pagalbos paslaugos plečiamos itin sparčiai. Rengiami kursai būsimiesiems šios pagalbos specialistams, plečiamas indikacijų sąrašas. O ir samprata, kad ši paslauga teikiama tik nepagydomiems onkologiniams ligoniams, keičiasi“, – tikina gydytoja.

Aktualios naujovės

Akivaizdu, kad paliatyvioji medicina nuolat vystoma, pritaikoma prie didėjančių pacientų poreikių.

„Paskutinių metų paliatyviosios medicinos naujienos pasaulyje: telemedicina, mobiliosios programėlės ir e.sveikatos priemonės, teikiančios pacientams galimybę gauti reikiamą pagalbą 24 valandas per parą. Genetinių tyrimų ir individualizuoto gydymo pažanga leidžia atsižvelgti į genetinius paciento ypatumus ir stebėti, kaip tai gali veikti ligos eigą bei gydymą. Modernios priemonės, pavyzdžiui, specialūs sensoriai, leidžia greičiau identifikuoti ligos simptomus ir efektyviau juos valdyti. Siekiama integruoti paliatyviąją priežiūrą į įvairias medicinos bei slaugos sritis. O tai – galimybė bendradarbiauti su kardiologais, neurologais ir kitais specialistais, siekiant garantuoti visapusišką paciento priežiūrą“, – pasakoja gydytoja.

Kalbant apie simptomų kontrolę, svarbus gydymo metodas – elektrochemoterapija. Tai – navikų veikimas, derinant citotoksinius vaistus, kurie sunkiai praeina (arba nepraeina visiškai) pro pažeistų ląstelių membranas su poveikiu elektros impulsų, kurie sukelia pokyčius ląstelių membranose ir padeda vaistams lengvai pasiekti taikinį. Šis metodas leidžia nedidelėmis vaistų dozėmis stipriai paveikti naviko ląstelę. Tuo pat metu sveiki audiniai lieka nepažeisti. Dėl to elektrochemoterapija pasaulyje yra plačiai taikoma tiek radikaliu, tiek paliatyviu tikslu. Ji gali pagerinti paciento gyvenimo kokybę, nepaisant jo gyvenimo trukmės, malšinti skausmingus ar kraujuojančius pažeidimus, taip pat būti skiriama kosmetiniu tikslu, siekiant paciento socialinės gerovės, saugant kurio nors organo funkciją.

Paliatyviosios pagalbos simbolis – saulėgrąža

Modernios paliatyviosios pagalbos pradininke pasaulyje laikoma britė Sisley Saunders, kuri prižiūrėdama ligonius ypač domėjosi artėjančia pacientų gyvenimo pabaiga ir kaip reikėtų su jais elgtis mirties akivaizdoje. Ji 1967 metais Londone atidarė Šv. Kristupo paliatyviosios pagalbos ligoninę ir pradėjo ligoniams ir jų artimiesiems teikti psichologinę, socialinę ir dvasinę pagalbą.

Depositphotos nuotr.

Lietuvoje paliatyviosios medicinos bei pagalbos suklestėjimu laikoma XX a. pabaiga ir XXI a. pradžia, kai 1995 m. Lietuvos onkologijos centre (dabartiniame NVI) buvo įsteigtas pirmasis paliatyviosios pagalbos konsultacinis kabinetas. 2006 m. Kauno medicinos universiteto (dabartinio LSMU) Onkologijos ligoninėje įkurtas Paliatyviosios pagalbos skyrius. Pradininku laikomas šviesios atminties gydytojas, kardiologas ir Slaugos fakulteto kūrėjas ir dekanas, profesorius Arvydas Šeškevičius. Kasmet spalio 13-ąją yra minima Pasaulinė paliatyviosios pagalbos diena. Lietuvoje veikia paliatyviosios medicinos draugija, o šios pagalbos simbolis – saulėgrąža. Jos sėklos simbolizuoja pacientus, o žiedlapiai – specialistus, kurie apgaubia sergančiuosius meile, rūpesčiu ir atjauta.

„Tikiu, kad rūpestinga, gerai organizuota įvairių sričių specialistų priežiūra leidžia kontroliuoti ligos simptomus ir gerinti sergančiųjų kasdienybę. Svarbu suprasti išgyvenančius dramatiškiausią gyvenimo etapą ir tai, kad galime ir turime jiems padėti, mažindami kančias, teikdami vilčių ir nepažeisdami jų orumo“, – tikina G. Chlebopaševienė.

Vilma Srėbaliūtė