J. Fišas: pozityvios mintys ir emocijos gali padėti pasveikti nuo sunkiausios ligos

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), 50 proc. sveikata priklauso nuo mūsų pačių. Nors šis teiginys priskiriamas rizikos veiksnių prevencijai, mokslininkai vis garsiau kalba apie tai, kad nuo mūsų emocinės būsenos ir minčių didele dalimi priklauso ir pasveikimas. Apie tai kalbamės su medicinos mokslų daktaru, gydytoju neurologu Jokūbu Fišu, kuris per savo ilgametę praktiką yra matęs ne vieną „stebuklingą“ išgijimą, kai gydytojų prognozės buvo pačios blogiausios.

Kaip ligos susijusios su nervų sistema

Pasak gydytojo neurologo, mūsų centrinė nervų sistema – galvos smegenys – tvarko viso organizmo veiklą. Tai tarsi kompiuterio procesorius. Priklausomai nuo nervų sistemos būklės, galime nusiraminti, atsipalaiduoti, o galime paskęsti niūriose mintyse ir net susirgti. Nervų sistemos būklė gali tapti paskutiniu ir lemiamu rizikos veiksniu, paskatinančiu ligos vystymosi procesą. Visus ligos rizikos veiksnius galima palyginti su rusenančiu laužu, kuris niekada neužsiliepsnotų, jeigu nervų sistema būtų stabili. Kai ji praranda pusiausvyrą, susidaro terpė šiam laužui įsiplieksti.

„Ir priešingai – kai nervų sistema iš prigimties ar mūsų pastangomis yra stabili, stipri, liga, nepaisant rizikos veiksnių, gali nepasireikšti. Laužas neįsidega. Yra daug žinomų istorinių asmenybių, kurios turėjo daugybę įvairiausių sunkinančių aplinkybių – blogą paveldėjimą, netinkamą gyvenimo būdą, žalingus įpročius, bet jų motyvacija gyventi ir kažko siekti gyvenime bei stipri nervų sistema neigiamus veiksnius, galinčius paveikti sveikatą, slopino. Todėl jie ilgai gyveno. Ir, beje, kokybišką, orų gyvenimą“, – aiškino pašnekovas.

Deja, gyvenime nutinka visaip. Vienais atvejais paveldėjimas gali būti stipresnis net už patį sveikiausią gyvenimo būdą. Kitais atvejais susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės taip išbalansuoja nervų sistemą, kad organizmas nebeatlaiko. Tačiau gera žinia, kad aprašytas modelis puikiai tinka ir gijimo procesui jau susirgus.

„Tikrovę reikia priimti tokią, kokia ji yra. Nuo jos nepabėgsi. Tuomet – pasikliauti medicina, užuot, tikintis stebuklo, bėgus į netradicinę mediciną“, – pataria gydytojas neurologas J. Fišas. Asmeninio albumo nuotr.

Streso įtaka sveikatai ir gijimui

„Jeigu išsivystė liga, kad ir kokia ji būtų, nervų sistemos būklė yra vienas pagrindinių stulpų, kurie neleidžia jai įsisiūbuoti ir padeda sveikti. Jeigu esame nusiteikę pozityviai, visos taikomos gydymo priemonės yra daug efektyvesnės. Gydytojai, kurie susiduria su sunkiais atvejais, tai pastebi. Jeigu tik žmogus pasiduoda blogoms mintims, atsiranda depresinis fonas, niūri nuotaika, nusivylimas, netikėjimas, gydymo veiksmingumas mažėja. Gali būti, kad pacientas vis tiek pasveiks, bet gydymo procesas užtruks ilgiau ir bus sunkesnis“, – teigė J. Fišas.

Trumpalaikis stresas yra naudingas organizmui, nes skatina antinksčių hormono kortizolio gamybą. Kortizolis yra labai svarbus organizmui, jis susijęs su adrenalinu ir padeda organizmui mobilizuotis, kad įveiktume iššūkius. Tačiau kai stresas tampa ilgalaikiu, šio hormono gaminama per daug ir tuomet kortizolis skatina lėtinį uždegimą, kuris prisideda prie greitesnio onkologinės ligos vystymosi proceso. Be to, jis sumažina organizmo atsparumą insulinui, o tai savo ruožtu taip pat padeda ligai plėstis.

Jeigu esame nusiteikę pozityviai, visos taikomos gydymo priemonės yra daug efektyvesnės.

Atsiribokite nuo prognozių

Atlaikyti stresą ir sušvelninti jo poveikį labai padeda psichologinis palaikymas ir pagalba. Tai nebūtinai turi būti specialistas, dažnai gali labai padėti artimi žmonės. Kai atsiribojame nuo artimųjų, tarsi nenorėdami jiems užkrauti savo naštos, kenkiame ir sau, ir artimiesiems, nes jiems taip pat tampa sunkiau, kai jų pagalba nepriimama. Žinoma, nėra geras ir kitas kraštutinumas, kai sergantysis ant artimųjų nuolat išlieja savo pyktį, irzlumą, nepasitenkinimą. Tokiu atveju jau būtina kreiptis į specialistą, padėsiantį suvaldyti emocijas, kurios tikrai nepadeda sveikti.

Dar vienas svarbus patarimas – atsiriboti nuo bet kokių ligos eigos prognozių.

„Onkologinių ligų diagnozė paprastai labai išsami – stadija, išplitimas, agresyvumo laipsnis, prognozė ir pan. Tačiau gyvenime būna įvairiai – liga labai pažengusi, o žmogus sveiksta. Net gydytojai stebisi, kaip taip gali būti. Todėl nereikėtų iš karto pulti į neviltį. Antras dalykas – svarbu nepamiršti, kad onkologinių ligų gydymas yra labai pažengęs ir daugeliu atvejų labai sėkmingas. Turime šiuolaikinius onkologijos centrus, puikius gydytojus, tokį patį gydymą, kuris taikomas pažangiausiose valstybėse. Mano ligoninėje, kurioje ilgus metus dirbau skyriaus vedėju, per pastaruosius 10 metų krūties vėžiu susirgo keturios kolegės. Visos jos pasveiko. Didžiausią įspūdį man padarė viena jų. Prie jos ligos pasireiškimo, ko gera, labai prisidėjo stiprus stresas, kurį ji nuolat jautė dėl priklausomybę turinčio vyro. Kai jai buvo diagnozuotas išplitęs krūties vėžys, jos vyras pagaliau nustojo gerti – vienas mūsų taikytų metodų jam padėjo. Nors moteris gydymą toleravo sunkiai, ji pasveiko. Mano manymu, prie jos sveikimo didele dalimi prisidėjo tai, kad ji tuo metu jautėsi daug ramesnė dėl savo vyro. Ir nebepatyrė tokio didelio streso“, – įsitikinęs medikas.

Pasak jo, panašios istorijos dar kartą įrodo, kad dabar nebėra jokių nuosprendžių, daugybė žmonių su diagnozėmis, su kuriomis prieš 20 metų neišgyvendavo, dabar sėkmingai gydomi ir gyvena. Pašnekovo manymu, vienas iš jo kolegių sėkmės veiksnių buvo tas, kad jos susirgusios ir toliau dirbo. Todėl labai svarbu, jeigu tik liga leidžia, neatsiriboti nuo žmonių ir savo darbinės veiklos. Tai suteiks motyvacijos gyventi, o ji savo ruožtu skatins organizmą atrasti resursų kovai su liga. Beje, tokia motyvacija gali tapti šeima, vaikai.

J. Fišas. Asmeninio albumo nuotr.

Kaip sveikatą veikia laimės hormonai

„Pozityvus nusiteikimas apima motyvaciją sveikti, gyventi. Svarbu pasitikėti gydymo efektyvumu ir rinkti informaciją tik apie pozityvias istorijas, jokiu būdu nepasiduoti nevilčiai. Pozityvų nusiteikimą skatina muzika, fizinis aktyvumas, jau minėtas bendravimas, meditacija, nuoširdi malda, galiausiai specialisto pagalba ar netgi medikamentinės priemonės, kai nepavyksta susitvarkyti pačiam. Emocinė savijauta lemia ne tik gyvenimo kokybę, bet ir padeda organizmui kovoti su liga, nes atsistato apsauginiai organizmo barjerai“, – svarstė J. Fišas.

Laimės hormonai – serotoninas, dopaminas – slopina lėtinį uždegimą, citokinų ir kitų organizmui žalingų medžiagų gamybą. Yra tikras atvejis, kai žmogus, susirgęs sunkia artrito forma, paprašė jam parūpinti komedijų bei komikų pasirodymų įrašų ir dienų dienas sėmėsi iš jų gerų emocijų. Jis pasveiko ir vėliau šią savo patirtį aprašė knygoje.

Ar chemoterapija gali kelti teigiamas emocijas?

Žinia, chemoterapinis vėžio gydymas turi daug šalutinių poveikių, kurie neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichologinę savijautą. Tokiu atveju, pasak pašnekovo, derėtų nepamiršti, kad šiuo gydymu siekiama aukščiausio tikslo – pasveikti. Todėl net neturėtų būti abejonių, kad jį būtina ištverti, juolab kad šiais laikais yra daug medikamentinių ir kitokių priemonių, sėkmingai padedančių susidoroti su šalutiniais poveikiais.

„Suprantama, kad šis gydymas nėra lengvas, bet priminimas sau, vardan ko tai darau, dažnai padeda jį atlaikyti gerokai lengviau. Juk kenčiama ne nuo ligos, o nuo pagalbos – tai visai skirtingi dalykai. Gydymas kažkada pasibaigs ir tai suteikia optimizmo“, – teigė medikas.

Pašnekovas pataria gydymo metu nesidairyti atgal ir negraužti savęs, ką aš ne taip dariau, kad susirgau. Negalime pakeisti praeities. Galiausiai ligą galėjo sukelti ir tokie veiksniai, kurie visiškai nuo mūsų nepriklausė. Todėl nėra prasmės eikvoti jėgų ieškant atsakymo. Daug naudingiau jas sutelkti į tai, ką galiu pakeisti dabar.

„Tikrovę reikia priimti tokią, kokia ji yra. Nuo jos nepabėgsi. Tuomet – pasikliauti medicina, užuot, tikintis stebuklo, bėgus į netradicinę mediciną. Netradiciniai gydymo būdai galimi ir kartais padeda, nes jie gali pastiprinti, bet jie turi būti taikomi išvien su gydytojo paskirtu tradiciniu gydymu. Pacientas savo gydytojo turi būtinai paklausti, ar gali taikyti netradicinį gydymo būdą kartu su, tarkime, chemoterapija. Jokiu būdu negalima pereiti į kitą valties pusę ir savavališkai nuspręsti. Yra daug pavyzdžių, kai žinomi žmonės pasirinko alternatyvius gydymo būdus, nusigręžė nuo mokslo pagrįstų tiesų ir jiems tai baigėsi labai liūdnai“, – įspėjo J. Fišas.

Inga Saukienė