Brachiterapija prieš ankstyvąjį krūties vėžį

Dar 2013 metais LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikoje pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse krūties vėžiui gydyti buvo pasitelkta daugiakaterinė brachiterapija. Kuo ypatingas šis gydymo būdas, teiraujamės klinikos profesoriaus Artūro Inčiūros, drauge su kolegomis radioterapeutais pradėjusio taikyti šį metodą.

Brachiterapija (nuo graikiško žodžio brachi, kas reiškia – trumpas) – spindulinės terapijos rūšis, dar vadinama ir intraaudinine brachiterapija. Taikant ją, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis yra priartinamas prie pat piktybinio naviko arba įterpiamas tiesiai į jį. Tai reiškia, kad radioaktyvioji medžiaga talpinama tiesiai į naviką ir šis yra švitinamas iš vidaus. Taip didžiausia spindulių dozė patenka tiesiai į taikinį – naviką, o aplinkiniai audiniai yra tausojami.

Tai yra invazinis chirurginis gydymo metodas, kai taikoma bendroji arba vietinė nejautra, pacientėms tenka savaitę praleisti ligoninėje.

Taikoma įvairių lokalizacijų vėžiui gydyti

Be krūties vėžio, ši terapija pasaulyje ir Lietuvoje taikoma gimdos kaklelio vėžiui gydyti, kai po išorinės spindulinės terapijos brachiterapijos būdu pabaigiamas sunaikinti navikas. Kartais – po gimdos kūno vėžio chirurginio gydymo, kai tenka profilaktiškai švitinti makšties sieneles, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką. Vyrams, esant prostatos vėžiui. Taip pat – galvos ir kaklo navikams, rečiau – odos vėžiui, sarkomoms gydyti.

„Esant krūties vėžiui, brachiterapija taikoma rečiau: kai ligos prognozė yra itin gera, kai pacientės yra vyresnės nei 60 metų, kai navikas yra iki 2 cm ir geros diferenciacijos su ryškiais estrogenų ir progesterono receptoriais arba jis yra kairėje krūtyje ir švitinant visą krūtį galima pakenkti širdies raumenį, kai nėra metastazių limfmazgiuose, tada brachiterapija gali tapti alternatyva nuotoliniam spinduliniam gydymui“, – aiškina profesorius.

Pasak profesoriaus Artūro Inčiūros, kaip kuriais atvejais brachiterapija gali tapti alternatyva nuotoliniam spinduliniam gydymui. Asmeninio albumo nuotr.

Taip pat ji gali būti taikoma moterims iki 40 metų arba 40–50 metų amžiaus, kai po nuotolinės spindulinės terapijos dar būtina padidinti spindulių dozę siekiant sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką. Taip mažiau traumuojama oda ir gaunamas geresnis kosmetinis efektas. O dėl nedidelio krūties audinio švitinimo tūrio gali būti skiriama pakankamai didelė spindulių dozė.

Visgi daliai pacienčių, sergančių geros prognozės ankstyvu krūties vėžiu, brachiterapija netaikoma dėl netaisyklingo naviko guolio, kai neaiškūs pašalinto naviko guolio kraštai, esant akivaizdžiai krūties fibrozei, jungiamojo audinio ligoms, taip pat dėl padidinto jautrumo spindulinei terapijai.

Brachiterapijos privalumai

Buvo laikas, kai gydant krūties vėžį dažniausiai būdavo šalinama visa krūtis. Bėgant laikui vis dažniau imta šalinti tik dalį krūties, būtent tą, kurioje yra piktybinis navikas. O kadangi egzistuoja rizika, kad po tokios operacijos gali likti vėžinių ląstelių, krūtis profilaktiškai dar yra švitinama. Pastarąjį dešimtmetį pradėta diskutuoti, ypač kalbant apie ankstyvąjį krūties vėžį, ar visuomet būtina švitinti visą krūtį. Dėl to, ankstyvu, geros prognozės krūties vėžiu sergančioms moterims kaip alternatyva visos krūties spindulinei terapijai taikomas dalinis pagreitintas krūties švitinimas – brachiterapija. Tai leidžia išvengti spindulinio gydymo komplikacijų: plaučių, širdies raumens, kraujagyslių pažeidimo. O ir lokalūs ligos atsinaujinimo atvejai yra reti. Be to, atlikti tyrimai parodė, kad ne visos krūties, o tik jos dalies (ten, kur buvo navikas) pooperacinis švitinimas yra toks pat veiksmingas, kaip ir visos krūties.

Dar vienas brachiterapijos privalumas – trumpesnė gydymo trukmė, siekianti penkias dienas arba savaitę vietoj penkių savaičių (taikant nuotolinę spindulinę terapiją). Tai ypač aktualu socialiai aktyvioms, bet toli nuo spindulinės terapijos gydymą teikiančios ligoninės gyvenančioms, o taip pat vyresnio amžiaus moterims.

Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą

Dažniausiai yra taikoma daugiakaterinė krūties brachiterapija. Prieš tai atliekamas tikslus naviko dydžio ir vietos nustatymas. Tam be klinikinių tyrimų, dažniausiai pasitelkiama mamografija, ultragarso tyrimas, magnetinio rezonanso tomografija, ligos išplitimo įvertinimas pagal TNM kvalifikaciją. Prieš pradedant procedūrą krūtis nestipriai suspaudžiama specialiu rėmeliu ten, kur yra nustatytos ribos, žyminčios naviko guolio dislokaciją bei audinius, kuriuos reikia tausoti, kad įdūrus adatas į krūties audinį būtų tiksliai įvedami tuščiaviduriai plastikiniai vamzdeliai su radioaktyviąja medžiaga, švitinančia naviko guolį iš vidaus. Procedūra trunka apie valandą ir švitinama po 3,4 Gy du kartus per dieną, dešimt kartų.

Ankstyvu geros prognozės krūties vėžiu sergančioms moterims kaip alternatyva visos krūties spindulinei terapijai taikomas dalinis pagreitintas krūties švitinimas – brachiterapija.

Per procedūrą pacientei taikoma bendrinė nejautra, tad ji nejaučia skausmo. Beje, atliekant procedūrą, siekiama absoliutaus tikslumo, kad ji būtų ne tik kokybiška, bet ir saugi. Mat, nors ir nedidelis, netikslumas per brachiterapiją gali lemti perdozavimą ir spindulinių komplikacijų riziką. Vėlyvosios komplikacijos dažnesnės, jei brachiterapija skiriama po nuotolinės spindulinės terapijos ir dėl didelių spindulių dozės gali rastis spindulinis odos pažeidimas, fibrozė, išopėjimas, kraujagyslių išsiplėtimas, riebalų nekrozė, krūties audinio surandėjimas, bet visos šios komplikacijos yra retos.

Individuali spindulių dozė

Viena brachiterapijos naujovių, taikoma Onkologijos ir hematologijos klinikoje – dozimetras, skirtas spinduliuotės dozei registruoti. Jis įprastai talpinamas viename iš pacientei implantuotų kateterių, skirtų radioaktyviajai medžiagai įvesti. Po brachiterapijos procedūros dozimetras išimamas iš kateterio, kad būtų nuskaitoma kuo tikslesnė dozės informacija. Mat, tik pradėjus taikyti brachiterapiją Kauno klinikose, nebuvo apibrėžimo, kokia turi būti optimali suminė spindulių dozė ir koks galimas optimalus dozės frakcionavimo režimas. Šiandien, dozimetro dėka, jau galimos rekomendacijos, kokie turi būti dozės – tūrio parametrai.

Kad nereikėtų dar kartą švitinti visos krūties, pasirenkama brachiterapija

Nustatyta, kad po krūtį tausojančios operacijos ir visos krūties spindulinio gydymo didžiausia tikimybė navikui rastis vėl – buvusio naviko sritis. Moterų krūties vėžio tyrimai parodė, kad po visos krūties pooperacinio spindulinio gydymo, liga dažniausiai atsinaujina buvusio pirminio naviko vietoje (69–90 proc. atvejų). Kitose krūties srityse ar kitoje krūtyje navikas vėl atsiranda tik 0,9–5 proc. atvejų.

Kadangi navikai dažniausiai atsinaujina toje vietoje, kur buvo, daliai pacienčių tikslinga skirti jonizuojančiąją spinduliuotę tik į naviko guolio sritį, t. y. taikyti brachiterapiją.

„Kai krūties vėžys atsinaujina, bet moteris nori tą krūtį išsaugoti, po naviko šalinimo skiriama brachiterapija“, – aiškina A. Inčiūra.

Pasirenkama ši procedūra, nes po pirmosios naviko šalinimo operacijos buvo švitinta visa krūtis, tad ligai atsinaujinus, po pakartotinės operacijos dar kartą skirti visos krūties spindulinį gydymą būtų pavojinga dėl gręsiančių komplikacijų.

Taigi, brachiterapija nėra pagrindinis gydymo metodas krūties vėžiui gydyti, bet taikoma kaip papildoma priemonė, siekiant užtikrinti lokalią ligos kontrolę.

Brachiterapijos procedūra

Vilma Srėbaliūtė