Navikas su daugybe veidų

Taip būtų galima apibūdinti dažniausiai pasitaikančią onkologinę moterų ligą – krūties vėžį. Anot gydytojų, atsižvelgiant į vėžinių ląstelių augimą skatinančių receptorių raišką, skiriami keli krūties vėžio tipai. Išsiaiškinti naviko tipą labai svarbu, nes nuo to priklauso gydymas. Vienais atvejais galbūt pakaks tik operacijos, spindulinės terapijos ar chemoterapijos, o kitais – reikės taikyti ir kitokius papildomus gydymo metodus.

Apie krūties vėžio tipus ir jų gydymo naujoves kalbamės su Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininku, Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėju, gydytoju onkologu chemoterapeutu dr. Alvydu Česu ir Valstybinio patologijos centro gydytoja patologe Rūta Barbora Valkiūniene.

 1 800 – maždaug tiek moterų Lietuvoje kasmet išgirsta krūties vėžio diagnozę. Dažniausiai ši liga užklumpa po truputį link menopauzės artėjančias ar į ją jau įžengusias moteris, tačiau vis daugėja atvejų, kai ji negailestingai smogia ir visiškai jaunoms.

 Kodėl susergama?

Deja, šiandieninis mokslas vis dar neturi vieno teisingo atsakymo, kas gi lemia onkologinius susirgimus. Įtakos ligai atsirasti turi daugybė veiksnių – tiek paveldimų, tiek išorinės aplinkos, kurie ima ir suveikia taip, kad ilgą laiką sveikos buvusios ląstelės pradeda dalintis ir daugintis visiškai kitaip, nei turėtų. Rezultatas? Susidaro pakitusių ląstelių sankaupa, t. y. formuojasi ir auga navikas.

Nors didžioji dalis krūties vėžio atvejų yra sporadiniai (onkologine liga tiesiog susergama), visgi apie 10–15 proc. yra paveldimi. Juos lemia šiandien žinomi genetiniai defektai (BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos), kurie gali būti perduodami iš kartos į kartą.

Anot gydytojo onkologo chemoterapeuto dr. A. Česo, šiandien labai didelė dalis pacienčių sėkmingai gydomos, pasveiksta ir toliau gyvena visavertį gyvenimą. Algirdo Kubaičio nuotr.

Krūties vėžys nebėra mirties nuosprendis

Taip tvirtina gydytojas onkologas chemoterapeutas dr. Alvydas Česas. Anot jo, šiandien labai didelė dalis pacienčių yra sėkmingai gydomos, pasveiksta ir toliau gyvena visavertį gyvenimą. Tačiau, žinoma, pasitaiko atvejų, kai liga labai sunkiai ar išvis nepasiduoda gydymui arba kai jau diagnozuojamas metastazavęs krūties vėžys. Tuomet svarbiausiu tikslu tampa ne sėkmingas pasveikimas, o kokybiškas gyvenimas su šia liga, siekiant, kad moters gyvenimas būtų kuo ilgesnis.

„Onkologiniai susirgimai daugybę dešimtmečių buvo gydomi operacija, spinduline terapija ar chemoterapija. Tačiau mokslui žengiant į priekį, pasaulyje buvo padaryta nemažai atradimų, padedančių efektyviai gydyti vėžį. Prieš kurį laiką buvo registruoti pirmieji monokloniniai antikūnai, skirti gydyti tam tikrą krūties vėžio tipą. Taip pat hormoniniai vaistai, skirti nuo hormonų priklausomam krūties vėžiui gydyti. Tai buvo didžiulis proveržis, palyginti su ankstesniais gydymo metodais, mat šie preparatai veikia visai kitaip – pavyzdžiui, kai kurie monokloniniai antikūnai veikia atpažindami specifinius vėžinių ląstelių baltymus, prasiskverbia tiesiai į vėžinę ląstelę ir ją sunaikina. Šiuo metu svarbiausia naujiena onkologijos srityje, iš esmės keičianti gydymo algoritmus, yra antikūnų / vaisto konjugatai, skirti ir tam tikrą receptorių raišką (HER 2 žemą raišką) turinčiam vėžio tipui gydyti. Šis vėžio tipas ypatingas tuo, kad įprastai HER 2 teigiamam krūties vėžiui gydyti taikoma terapija, manyta, nėra efektyvi. Antikūnų / vaisto konjugatai turi visas monokloniniams antikūnams būdingas savybes, tai yra specifiškai veikia tik naviko ląsteles, tačiau toje pačioje vaistų molekulėje papildomai dar yra ir citostatikas, cheminio vaisto veiklioji medžiaga, kuri leidžia šiam vaistui būti efektyvesniam. Antikūnų / vaisto konjugatai veikia tik piktybines minėtus receptorius turinčias ląsteles, jas sunaikina ir neleidžia rastis naujoms, bet nuo jų nenukenčia sveikos organizmo ląstelės, neturinčios šios patologinės receptorių raiškos. Antikūnų / vaisto konjugatai gali būti skirti ilgalaikiam vartojimui, mat turi mažiau pašalinių poveikių ir nenualina organizmo taip smarkiai, kaip tai padaro chemoterapija“, – pasakoja A. Česas.

2023-ųjų rudenį vykusiame Europos onkologų draugijos (European Society for Medical Oncology (ESMO) kongrese daug dėmesio skirta būtent šiai naujienai aptarti – pristatyta, kad žemą HER 2 raišką turintys navikai gali būti labai veiksmingai gydomi, kai po pirminių patvirtintų gydymo etapų nėra pasiektas norimas gydymo efektas arba liga progresuoja. Tai reiškia, kad moterys, sirgdamos sunkiai gydymui pasiduodančiu HER 2 žemos raiškos krūties vėžiu gali turėti vilties ir gyventi pakankamai visavertį gyvenimą be ligos progresavimo. Skaičiuojama, kad dėl gydymo antikūnų / vaisto konjugatais išgyvenamumo rodikliai yra net dvigubai didesni.

Patologiniai navikų tyrimai rodo, kad pasaulyje nuo 35 iki 64 proc. pacienčių yra diagnozuojami žemą HER 2 receptorių raišką turintys navikai. Lietuvoje buvo atlikta studija, siekiant išsiaiškinti vyraujančius vėžio tipus. Gauti rezultatai rodo labai panašią tendenciją. Taigi atsiranda viltis padėti maždaug trečdaliui krūties vėžiu sergančių moterų, kurių ligos neveikia įprastas gydymas.

Dėl gydymo antikūnų / vaisto konjugatais išgyvenamumo rodikliai yra net dvigubai didesni.

Kodėl svarbu išsiaiškinti, kokia yra naviko receptorių raiška?

Gydytoja patologė Rūta Barbora Valkiūnienė pabrėžia, kad krūties vėžys – tai liga su daugybe veidų. Tad jokiu būdu nereikėtų lyginti savo situacijos su draugės ar kaimynės liga, nes kiekvienas atvejis – labai individualus. Siekiant parinkti tinkamiausią gydymą, labai svarbu išsiaiškinti naviko tipą, atsižvelgiant į jo genetinius požymius bei į vėžinių ląstelių augimą skatinančių receptorių raišką.

Anot R. B. Valkiūnienės, atliekant patologinį naviko ištyrimą, labai svarbu nustatyti, ar jo ląstelės turi HER 2 receptorių, skatinančių vėžinių ląstelių augimą, ar ne.

„Norint suprasti, kas yra HER 2 receptorius, pirmiausia reikia žinoti, kas apskritai yra ląstelės receptoriai ir kas yra augimo faktoriai. Receptoriais laikomi tam tikri baltymai, esantys ląstelės paviršiuje ar jos viduje. Kitos baltyminės ar cheminės medžiagos, kurių yra kraujyje, gali prisijungti prie receptorių ir per juos perduoti informaciją ląstelei, pavyzdžiui, kad ši daugintųsi. Augimo faktoriai – tai tam tikros organizmo cheminės medžiagos, kurios prisijungia prie ląstelės receptorių ir perduoda signalą joms daugintis ir augti. HER 2 receptorius – tai baltymas, kurio kartais randama ant krūties vėžio ląstelių paviršiaus. HER 2 receptorius yra žmogaus epidermio augimo faktoriaus, natūraliai esančio organizme, receptorius. Kai žmogaus epidermio faktorius prisijungia prie HER 2 receptoriaus, tuomet vėžio ląstelės gauna signalą greičiau daugintis, kitaip tariant, stimuliuojamas krūties vėžio augimas.

„Atliekant patologinius krūties vėžio navikų tyrimus, matyti, jog kai kuriais atvejais krūties vėžio ląstelės turi HER 2 receptorius, o kai kuriais – ne. Jei vėžio ląstelės šių receptorių turi, diagnozė įvardijama kaip HER 2 teigiamas krūties vėžys, jei neturi – kaip HER 2 neigiamas. Išsiaiškinti, ar krūties vėžys yra HER 2 teigiamas ar neigiamas, labai svarbu, nes HER 2 teigiami krūties piktybiniai navikai auga žymiai greičiau, o ligos eiga agresyvesnė nei HER 2 neigiamų“, – tvirtina patologė.

Nuo hormonų priklausomas, HER 2 teigiamas ir trejopai neigiamas

Medikės tvirtinimu, pasitaiko atvejų, jog kai kurie krūties vėžio tipai turi receptorių, sąveikaujančių su moteriškaisiais, natūraliai kiaušidžių gaminamais, hormonais – estrogenais ir progesteronu. Tokia sąveika skatina krūties vėžio vystymąsi, tad žinoti, ar navikas turi hormonų receptorių labai svarbu, nes tai glaudžiai susiję su ligos gydymu.

„Šiuos receptorius turintis arba kitaip dar nuo hormonų priklausomu vadinamas krūties vėžys yra dažniausiai pasitaikantis. Jis sudaro maždaug 70 proc. visų krūties vėžio atvejų. Tai pakankamai nuspėjamas ir gydymui paprastai gerai pasiduodantis vėžys, kuris gydomas operacija, spinduline terapija bei chemoterapija, papildomai skiriant hormonų terapiją. Pastaroji blokuoja naviko receptorius, tad estrogenai bei progesteronas nebegali paveikti naviko ir skatinti jo augimo“, – pasakoja R. B. Valkiūnienė.

Gydytoja patologė R. B. Valkiūnienė pabrėžia, kad krūties vėžys – tai liga su daugybe veidų. Asmeninio albumo nuotr.

HER 2 teigiamas krūties vėžio tipas, anot patologės, paprastai sudaro apie 15 proc. visų krūties vėžio atvejų. Jis agresyvesnis nei nuo hormonų priklausomas krūties vėžio tipas, toks navikas auga labai greitai, sunkiau pasiduoda įprastinei – operacijos, spindulinės terapijos ir chemoterapijos gydymo schemai, tad reikalingi papildomi gydymo metodai. Gera žinia ta, kad šį vėžio tipą efektyviai veikia specifiniai vaistai – monokloniniai antikūnai.

Dar vienas vėžio tipas – tai trejopai neigiamas krūties vėžys, kai navikas neturi nei estrogenų, nei progesterono, nei HER 2 receptorių. „Tai pats agresyviausias ir gydymui sunkiausiai pasiduodantis krūties vėžio tipas, kuris sudaro apie 10–15 proc. visų vėžio atvejų. Trejopai neigiamas krūties vėžys labai dažnai nustatomas jaunoms moterims. Be to, jis dažiau nei kiti vėžio tipai susijęs su paveldimais vėžio atvejais, kuriuos lemia – BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos“, – tvirtina gydytoja.

Navikai, turintys žemą HER 2 receptorių raišką

Patologė pažymi, kad visai neseniai mokslinių tyrimų duomenys leido išskirti dar vieną krūties vėžio potipį. Tai žemą HER 2 receptorių raišką turintys navikai.

„Tokie navikai turi receptorių, kurie yra būdingi HER 2 teigiamam krūties vėžiui, tačiau minėtų receptorių kiekis yra daug mažesnis. Tai reiškia, kad įprastai HER 2 teigiamam krūties vėžiui gydyti taikoma terapija šiuo atveju nebus efektyvi. Bus reikalingi kitokie specialūs vaistai, vadinamieji antikūnų / vaisto konjugatai, kurie netgi esant ir nedidelei receptorių raiškai, bus paveikūs. Minėti vaistai laikomi tikru proveržiu gydant krūties vėžį, mat jie padeda moterims užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę, kai visos ankstesnės gydymo galimybės jau yra išsemtos“, – paaiškina R. B. Valkiūnienė.

Gydytoja priduria, kad šiemet Lietuvoje buvo atliktas specialus tyrimas, apimantis didžiuosius onkologinius centrus, kurio metu buvo siekta išsiaiškinti, kokie vėžio tipai šalyje yra vyraujantys. Iš viso buvo ištirta apie 1 800 pirminių krūties navikų. „Apibendrinant gautus rezultatus, maždaug 34 proc. visų pacienčių – apie 600 moterų – buvo nustatytas žemą HER 2 receptorių raišką turintis vėžio potipis. Iš šių 600 moterų nuo hormonų priklausomi navikai buvo nustatyti apie 40 proc. visų moterų, o trigubai neigiamo krūties vėžio atvejai su papildoma žema HER 2 raiška buvo nustatyti apie 16 proc.“, – komentuoja Valstybinio patologijos centro gydytoja.

Aistė Veismanaitė