Klaidžios maisto papildų džiunglės – kaip nepasiklysti?

Nors prekybos centrų lentynos ir namų šaldytuvai šiandien lūžte lūžta nuo maisto produktų gausos, daugelis mūsų į savo kasdienį racioną įtraukia įvairių maisto papildų. Teisiname save, kad nors ir gyvename pertekliuje, reguliariai ir skaniai valgome, šiandienis maistas galbūt nepakankamai visavertis. Tikimės, kad išgerta piliulė padės susigrąžinti energiją, kurią surijo kasdienis stresas, leis geriau miegoti, gražiau atrodyti, lėčiau senti, mažiau jaudintis, apsaugos nuo vienokių ar kitokių ligų, o gal net padės jas įveikti.

Ką reikėtų žinoti apie maisto papildus, sergant onkologine liga, ir kodėl specialistai maisto papildų rinką Lietuvoje (beje, ir ne tik joje) vis dar vadina Laukiniais Vakarais? Apie tai kalbamės su farmacininke Egle Pavyde.

Šiandien maisto papildų pasiūla – beprotiškai didelė. Ar mums tikrai reikia tiek jų vartoti, kaip siūloma šių produktų reklamose?

Visų pirma reikėtų pradėti nuo klausimo, ar mums tikrai reikia ką nors vartoti? Mes išties pernelyg dažnai pasiduodame reklamai, aklai patikime jos turiniu ir visai nesigiliname, nei ką perkame ir vartojame, nei ar produkto reklamos teiginiai atitinka kokybę, nei ar to mums iš tiesų reikia. O juk kai kurie maisto papildų gamintojai linkę savo produktą aukštinti absoliučiai nepagrįstai, prisidengdami netiesiogiai susijusiais moksliniais duomenimis ir vartotojui siūlydami puikią savijautą ar net galimybę pasveikti nuo sudėtingų ligų.

Tačiau maisto papildas gydyti negali, kaip ir apibrėžia pavadinimas, jo paskirtis yra papildyti mūsų mitybą. Ligas gali gydyti tik vaistai. Dėl to galima rasti produktų, kurie bus registruoti ir kaip vaistai, ir kaip maisto papildai.

„Visada savęs paklauskite – jeigu koks stebuklingas preparatas, maisto papildas gali išgydyti vėžį ar kitą sunkią ligą, kaip teigia jo reklama, kodėl šis produktas nėra registruotas kaip vaistas?“, – pataria farmacininkė E. Pavydė. Eurikos Kruopienės nuotr.

Be jokios abejonės, kiekvienas žmogus yra labai individualus, o gyvenimiška jo situacija bei poreikiai – skirtingi. Taip, kartais organizmui išties gali pritrūkti vienokių ar kitokių medžiagų, vitaminų ar mikroelementų, tačiau prieš pradedant ką nors vartoti, reikėtų atminti:

• Mūsų sveikatai, imunitetui, netgi tam tikrų ligų prevencijai ypač svarbi yra visavertė mityba, kokybiškas miegas bei reguliarus fizinis aktyvumas. Tad pirmiausia reikėtų užtikrinti būtent šiuos dalykus, ir tik paskui dairytis papildomų priemonių.
• Sužinoti, ar organizmui iš tiesų ko nors trūksta, galima atlikus diagnostinius tyrimus, kurie šiuo metu yra plačiai ir lengvai prieinami. Pavyzdžiui, dėl mūsų šalies geografinės padėties ir tikrai mažo saulės kiekio, daugeliui lietuvių ir kitų Baltijos jūros regiono šalių gyventojų trūksta vitamino D. Taigi, būtina jo vartoti papildomai. Tačiau kokiomis dozėmis ir kaip ilgai reikėtų tai daryti, vėlgi, sužinoti galima tik atlikus specialų tyrimą, nustačius, ar toks trūkumas pasireiškė, ir pagal tai parinkti preparato dozę ir vartojimo trukmę.
• Jei maisto papildai vartojami ne dėl to, kad organizmui jų reikia, o todėl, kad patarė draugė ar dėmesį patraukė reklama socialiniuose tinkluose, iškyla rizika perdozuoti vienokių ar kitokių medžiagų. Vitaminų ar mikroelementų perteklius organizme, kaip ir jų trūkumas, gali turėti neigiamų pasekmių.

Maisto papildas gydyti negali, kaip ir apibrėžia pavadinimas, jo paskirtis yra papildyti mūsų mitybą.

Kaip ir minėjote, gydyti gali tik vaistai, bet nemažai žmonių, sergančių sudėtingomis lėtinėmis ligomis, taip pat ir vėžiu, labai lengvai įtiki maisto papildų ar vitaminų supergaliomis. Atsiranda net tokių, kurie atsisako įprasto medikamentinio gydymo ir renkasi alternatyvą – maisto papildus. Kaip manote, kodėl?

Atsakymas būtų labai paprastas – kiekvienas mūsų norime būti sveikas, stiprus ir energingas, norime puikiai jaustis, gerai atrodyti. Tačiau situacijos, kai maisto papildus vartoti nusprendžia iš esmės sveikas arba sunkiai sergantis žmogus, labai skirtingos. Kaip jau minėjau, joks maisto papildas negali išgydyti diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų ar juo labiau – vėžio. Gydyti gali tik vaistai. Jei žmogus kuo nors serga ir liga yra sunki, lėtinė ar sunkiai pagydoma, pirmiausia derėtų konsultuotis su gydytoju. Tik jis, atidžiai išanalizavęs visus tyrimų duomenis ir įvertinęs sveikatos būklę, gali skirti vartoti ką nors papildomai arba ne. Be jokios abejonės, onkologinis gydymas žmogaus organizmą labai nualina, išsekina, tačiau savigydai, sergant vėžiu, vietos nėra. Nors maisto papildai, atrodytų, pakankamai saugios, nekaltos medžiagos, kurių paskirtis tik papildyti mitybą, būtina atminti, kad kai kurie jų gali sąveikauti su vartojamais vaistais, mažinti chemoterapijos veiksmingumą ar net padidinti šalutinių poveikių riziką.

Maisto papildų rinką esate pavadinusi Laukiniais Vakarais. Kodėl?

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad maisto papildai yra blogis. Ne. Yra puikių, kokybiškų ir išties reikalingų produktų, pati vartoju maisto papildus, kai žinau, kad organizmui jų reikia. Tačiau ši rinka yra labai didelė, todėl neįmanoma užtikrinti pakankamos jos kontrolės. Maisto papildų gamyba bei platinimas nėra reguliuojami taip griežtai, kaip vaistų, kai preciziškai tikrinama vaistinių preparatų kokybė, o efektyvumas ir saugumas nustatomi klinikiniais tyrimais. Maisto papildams klinikiniai tyrimai nėra būtini. Iš esmės, jei gamintojas ant pakuotės nurodo tinkamus teiginius ir ženklinimą, apibrėžtus reguliuojančių institucijų, jokių tyrimų nereikalaujama.

Ką tai reiškia? Ogi tai, jog kai kurie maisto papildai gali būti nekokybiški, jų sudėtis gali neatitikti to, kas nurodyta ant pakuotės. Skirtingų tyrimų duomenys rodo, jog ištyrus maisto papildų sudėtį, nuo 20 iki 40 procentų visų maisto papildų turi nepakankamą kiekį tų sudedamųjų medžiagų, kurios yra nurodytos ant pakuotės. Kai kuriuose maisto papilduose apskritai nerandama to, kas nurodyta arba, priešingai, jų sudėtyje randama medžiagų, kurių ten būti neturėtų.

Kaip neapsigauti, kaip atsakingai pasirinkti maisto papildus?

Kaip ir minėjau, pirmiausia labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir pasidaryti kraujo tyrimus. Tik tuomet spręsti, ar Jums reikia ką nors vartoti.

• Prieš pradedant ką nors vartoti, pravartu pasidomėti moksliniais įrodymais. Tikrai yra atliktas ne vienas klinikinis tyrimas su įvairiais maisto papildais, kuriais siekta išsiaiškinti jų poveikį žmogaus organizmui sergant onkologine liga. Liūdina, kad vis dar atsiranda gamintojų, kurie elgiasi nesąžiningai, – jie skelbia informaciją apie atliktus tyrimus, tačiau nutyli, kad pastarieji buvo atlikti tik su ląstelių kultūromis arba geriausiu atveju su gyvūnais. Tačiau tai, kas veikia ląstelę, gyvūną, nebūtinai taip pat veiks ir žmogų.
• Labai svarbu išsiaiškinti, kas yra reklamuojamo produkto gamintojas, kiek laiko jis jau yra rinkoje, kiek patikimas. Jei įmanoma, siūlyčiau rinktis gamintojus, kurie gamina ir maisto papildus, ir vaistus, tai padidins tikimybę, kad Jus dominantis produktas bus kokybiškas. Taip pat, kai įmanoma, patarčiau rinktis produktus, kurie registruoti kaip vaistai, o ne kaip maisto papildai. Tokiu atveju būsite tikri, kad produkto sudėtis atitinka tai, kas nurodyta ant jo pakuotės.
• Saugiau maisto papildus pirkti vaistinėje ar vaistinės interneto svetainėje. Paskutiniu metu daugėja įvairių interneto svetainių, kuriose pristatomi stebuklingi preparatai, maisto papildai, per itin trumpą laiką žadantys padėti susigrąžinti puikią sveikatą ir gerą savijautą. Preparatai tokiuose tinklalapiuose pristatomi labai patraukliai ir įtaigiai, teigiama, kad atlikti moksliniai tyrimai. Svetainėse gausu nuorodų į mokslines duomenų bazes ar įvairių sertifikatų, kokybę įrodančių logotipų, kurie turi padidinti pasitikėjimą produktu. Mano patarimas: nepatingėkite šių nuorodų paspausti ir patikrinti, ar ten tikrai rašoma apie Jus dominantį produktą ar jo sudedamąją medžiagą, ar atlikti tyrimai su žmonėmis. Taip pat tose svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai ar mokslininkai, mat į Google paiešką įvedus jų vardus ar pavardes, įkėlus jų nuotraukas, paaiškėja, kad tokie medikai paprasčiausiai neegzistuoja. Taigi, kaskart reikia labai atidžiai patikrinti informaciją, ugdyti kritinį mąstymą.
• Visada galima pasitikrinti, ar maisto papildas yra notifikuotas, kitaip tariant, ar juo prekiaujama teisėtai. Lietuvos atveju informaciją reikėtų tikrinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje.

Pabaigai norėčiau akcentuoti, kad bet kokios papildomos priemonės turėtų būti vartojamos tik kaip papildomos (o ne pagrindinės), ir tik su gydytojo priežiūra. Visada savęs paklauskite – jeigu koks stebuklingas preparatas, maisto papildas gali išgydyti vėžį ar kitą sunkią ligą, kaip teigia jo reklama, kodėl šis produktas nėra registruotas kaip vaistas?

Aistė Veismanaitė