Naujas gydymas didina išgyvenamumo rodiklius

Proveržis krūties vėžio gydyme – taip Klaipėdos universiteto ligoninės Chemoterapijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas apibūdino situaciją, kalbėdamas apie naujas gydymo galimybes onkologiniams pacientams.

Ateinančios naujos krūties vėžio gydymo galimybės leidžia pažaboti sudėtingesnius ir gana sunkiai gydymui pasiduodančius ligos atvejus. „Atliekant molekulinius tyrimus, rasta priemonių, kaip gydyti tas krūties vėžio formas, kai liga po kurio laiko sugrįžta, nors iš pirmo žvilgsnio neatrodė agresyvi. Onkologinė liga sugrįždavo net toms pacientėms, kurioms buvo išoperuotas navikas“, – sakė klinikos vadovas.

Šiandien jau žinoma, kad tam tikros genų mutacijos gerokai didina ligos atsinaujinimo riziką po naviko pašalinimo, net jei auglys yra palankesnės prognozės, bet išplitęs limfmazgiuose. Ligos forma gerokai palankesnė, jei limfmazgiuose nebuvo aptikta metastazių. Abiem atvejais šioms pacientėms rekomenduojamas hormoninis gydymas, taikinių terapija ir pritaikomos aktyvesnio stebėjimo schemos.

2024 metų ESMO kongrese pristatyta didžiausia naujiena per pastaruosius penkerius metus, kai pacientėms, sergančioms trigubai neigiamu II ir III stadijos krūties vėžiu, prieš operaciją skiriama chemoterapija ir imunoterapinis gydymas, kuris ne tik gerokai sumažina ligos atkryčio dažnį, bet ir pailgina svarbiausią onkologijos rodiklį – bendrą vidutinį išgyvenamumą.

Pasak A. Česo, naujas gydymo metodas tam tikrais atvejais vadinamas revoliuciniu ir gali pakeisti situaciją gydant išplitusį vėžį, net padėti pasveikti. KUL nuotr.

Kita naujiena, kuri ateina į kasdienę onkologų praktiką, – metastazavusios ligos gydymas. „Šiuo atveju turime keletą agresyvios ligos formų, kurias būna sunku suvaldyti, arba liga, pritaikius gydymą, po kurio laiko sugrįžta ir nebelieka galimybės pritaikyti vienokį ar kitokį gydymo metodą“, – situaciją apibūdino A. Česas.

HER2 laikyta viena agresyvesnių krūtų vėžio formų, kol buvo pradėti naudoti monokloniniai antikūnai. Pastarieji užima labai svarbią vietą gydant ankstyvąjį vėžį ir vėlesnių stadijų onkologinę ligą. „Pamatėme, kad pacientų prognozės susilygino su tais atvejais, kai nustatomi geresni ligos potipiai. Bet kai ši liga progresuoja, pastebime, kad iki tol taikytas gydymas nebeduoda norimo efekto ir reikia ieškoti ko nors naujo, galinčio padėti išspręsti situaciją“, – aiškino gydytojas onkologas.

Šiandien ateinantys naujieji vaistai, kurie savo sudėtyje turi monokloninius antikūnus ir chemoterapinius vaistus, vadinamieji antikūnių ir vaistų konjugatai, – tampa proveržiu gydant krūties vėžį. Šie preparatai veikia visai kitaip: monokloniniai antikūnai, atpažindami specifinius vėžinių ląstelių baltymus, prisikabina tiesiai į vėžinę ląstelę ir tada per šią sąsają įleidžia į ląstelę antinavikinį vaistą ir ją sunaikina. Antikūnų vaisto konjugatai gali būti skirti ilgalaikiam vartojimui, nes turi mažiau šalutinių poveikių ir nenualina organizmo taip smarkiai kaip chemoterapija.

Pasak A. Česo, šis gydymo metodas tam tikrais atvejais vadinamas revoliuciniu ir gali pakeisti situaciją gydant išplitusį vėžį, net padėti pasveikti. Šis gydymo metodas gali būti naudojamas ir vienai agresyviausių krūties vėžio ligų formai – žemos raiškos HER2 (kai HER2 receptorių raiška yra ne 3+, bet 1+ ar 2+). Moterys, sirgdamos sunkiai gydymui pasiduodančiu krūties vėžiu, gali turėti vilties gyventi gana visavertį gyvenimą be ligos progresavimo. Išgyvenamumo rodikliai dėl gydymo antikūnais ir vaistų konjugatais yra net dvigubai geresni.

Patologiniai navikų tyrimai rodo, kad pasaulyje nuo 35 iki 64 proc. pacienčių yra diagnozuojami žemą HER2 receptorių raišką turintys navikai. Lietuvoje buvo atlikta studija, siekiant išsiaiškinti vyraujančius vėžio tipus. Gauti rezultatai rodo labai panašią tendenciją, tad atsiranda vilties padėti maždaug trečdaliui krūties vėžiu sergančių moterų, kurių ligos neveikia įprastas gydymas.

Šiandien inovatyvūs metastazavusio krūties vėžio gydymo vaistai yra kompensuojami daugelyje Europos šalių. Kokia situacija Lietuvoje? „Šių vaistų kompensavimas labai smarkiai vėluoja ir mes atsiliekame bent 3–5 metais. Kai kitose ES šalyse jau yra keletas naujos kartos vaistų, Lietuvoje nėra nė vienas kompensuojamas. Tai tikrai labai bloga situacija“, – apgailestavo gydytojas onkologas.

Sandra Lukošiūtė-Jokšienė