Dietologė: nėra specialios vėžio dietos, bet apie tinkamą mitybą šiandien žinome daug

Hipokratas yra pasakęs: „Tegul mūsų maistas būna mūsų vaistais, o vaistais turi būti mūsų maistas.“ Atrodytų, tokia paprasta esminė sveikos mitybos taisyklė.

„Nereikia klausti, kokio VIENO patiekalo jums atsisakyti. Jei liausitės valgyti bulvių traškučius, tačiau jūsų mityba ir toliau bus nesubalansuota, nemesite žalingų įpročių, nesilaikysite miego režimo, didelės naudos nebus“, – sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja dietologė Lilija Jasevičienė. Interviu specialistė pasakoja, kad savo gyvenseną derėtų peržiūrėti dar tada, kai esate sveiki. Taip pat nevertėtų sureikšminti prieštaringų publikacijų ar knygų apie tam tikrus maisto produktus, o kai kyla klausimų – pagalbos kreiptis į specialistus.

Gydytoja, kalbant apie vėžį, maistui skiriamas itin didelis dėmesys. Šioje temoje daug fanatizmo, radikalumo. Kokie būtų bendri mitybos patarimai? Ar maistas tikrai yra vaistas?

Taip, maistas – ir vaistas, ir prevencija nuo daugelio lėtinių ligų. Juk netaisyklingai maitinantis, mažai judant, nutunkama, didėja rizika susirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat – vėžiu. Pastebiu, kad gana daug pacientų keičia mitybą išgirdę vėžio diagnozę, o tai ne visada yra gerai.

Žmonės, ieškantys informacijos, kaip padėti sau ar giminaičiui, dažnai suklaidinami tokių posakių kaip „apsaugo nuo vėžio“. Šią frazę interpretuočiau kaip prevenciją, t. y. maistą reikia keisti ne tada, kai nustatyta diagnozė (nebent ligos metu privaloma laikytis specialios dietos), bet visavertiškai maitintis 20, 30 ar 50 metų, kad išsaugotume sveikatą ir sumažintume ligų riziką.

Daugelis iš savo raciono išbraukia VIENĄ produktą, bet ir toliau mėgaujasi gausybe KITŲ nesveikų gaminių. Tokiu atveju naudos bus mažai.

Dažniausiai susirgęs arba susirgti nenorintis žmogus domisi, kokio VIENO produkto atsisakyti, kad mityba būtų taisyklinga. Tai dar viena paplitusi klaidinga interpretacija. VIENO produkto atsisakymas dažnai yra mados reikalas. Tačiau jei nustosime vartoję perdirbtą maistą, pvz., bulvių traškučius, tai tikrai bus naudinga. Iš savo praktikos pastebiu, jog daugelis iš savo raciono išbraukia VIENĄ produktą, bet ir toliau mėgaujasi gausybe KITŲ nesveikų gaminių. Tokiu atveju naudos bus mažai. Pradėti reikėtų nuo savo gyvenimo būdo įvertinimo, ir rekomenduočiau tai daryti, kol esate sveiki. Užklupus ligai dažnai galioja visai kitos mitybos taisyklės.

Subalansuota mityba padeda organizmui kovoti su liga, geriau toleruoti gydymą, sustiprina imuninę sistemą.

Cukrus, mėsa, mielės, pienas – kaip istoriškai keitėsi šių produktų reikalingumas ir „žala“? Kadangi šioje srityje dirbate jau ne vienus metus, ar matote, kad tie patys produktai išgyvena ciklinį populiarumą – tai jie apšaukiami žalingais, tai juos, priešingai, patariama valgyti?

Tikrai, šie produktai tam tikrais etapais tarp onkologinių ligonių būdavo labai nepopuliarūs. Dažnai pacientai stengiasi atsisakyti kažkurio vieno produkto, nes pasirodo publikacijų ar knygų šiomis temomis. Pienas, cukrus ir kiti jūsų paminėti maisto gaminiai tiesiogiai vėžio nesukelia. Trūksta įrodymų, kad nevartodami, tarkime, pieno, galėtume sumažinti riziką susirgti vėžiu arba būtume ramūs, kad liga nebesugrįš. Priešingai, kai kurios studijos rodo, jog pieno produktai gali turėti apsauginį efektą. Tad taip, tyrimai tikrai vyksta, jų išvadose pateikiamos tam tikros mitybos rekomendacijos. Deja, tvirtų įrodymų bei rekomendacijų turime nedaug ir tik keletui atskirų vėžio lokalizacijų. Svarbu pažymėti, kad dauguma paskelbtų tyrimų yra apžvalginiai, nepateikia tvirtų įrodymų, o išvados yra tiktai rekomendacinio pobūdžio.

Kuo keisti tą požiūrį, kad kažkokių produktų reikia atsisakyti? Koks galėtų būti sveikas požiūris į maistą? Kokie kertiniai jo kampai?

Kaip minėjau, pirmiausia turime atskirti prevenciją ir jau sergančio žmogaus mitybą. Kalbant apie prevenciją, kažką keisti nepaprastai sunku, nes tenka išsiugdyti naują įprotį. Kasdien reikia valgyti įvairių, dažniau augalinės kilmės maisto produktų, daug vaisių ir daržovių, rinktis neriebų ir nesūrų maistą, virtą arba troškintą. Neužtenka ko nors atsisakyti, būtina peržiūrėti ne vien mitybą, bet ir pagalvoti apie fizinį aktyvumą, emocinę būklę, miegą ir kitus paprastus kasdienius įpročius (pvz., mesti rūkyti).

Onkologinio ligonio mityba turi patenkinti individualius energijos, mikro- ir makronutrientų poreikius.

Kaip maitinatės Jūs? Ar darbas šioje srityje pakoregavo Jūsų meniu?

Darbas įpareigoja. Domiuosi specifine sritimi, onkologinių pacientų mityba, o ji dažnai skiriasi nuo įprastos.

Vėžio prevencija – labai įdomi ir labai plati sritis, jos žinias dažnai ir sau pritaikau. Deja, pastebiu, kad pacientai ir jų artimieji pasiklysta informacijos jūroje ir dažnai neteisingai ją interpretuoja. Dėl to neretai ir kyla noras atsisakyti VIENO produkto, pamirštant visumą.

„Subalansuota, tinkama mityba padeda organizmui kovoti su liga, geriau toleruoti gydymą, sustiprina imuninę sistemą“, – sako gydytoja dietologė L. Jasevičienė. NVI nuotr.

Papasakokite, kokiais keliais pacientai pas Jus patenka? Ar visiems reikia dietologo konsultacijų? Ar jos mokamos? Ir apskritai, ar keičiasi požiūris į dietologą ir jo vaidmenį gydant sergančius onkologinėmis ligomis?

Gydytojai dietologai konsultuoja pacientus, turinčius maitinimosi problemų. Pas dietologą pacientai patenka nemokamai kaip ir pas kiekvieną gydytoją, užsiregistravę poliklinikos registratūroje. Yra nemažai privačių klinikų, teikiančių mokamas šių specialistų konsultacijas. Šiuo metu Lietuvos poliklinikose ir ligoninėse dirba gydytojai dietologai, besispecializuojantys įvairiose srityse. Mano specializacija – onkologinių pacientų mityba ir ligos prevencija.

Pagirtina, kad žmonių sąmoningumas ir rūpinimasis savimi auga, o onkologiniai ligoniai kreipiasi į specialistus dėl mitybos. Labai džiaugiuosi Nacionaliniame vėžio institute jau beveik du dešimtmečius veikiančia Paciento mokykla, kurios specialistai teikia pacientams informaciją, atsako į jiems rūpimus klausimus.

Sakėte, jog daugelis klinikinių tyrimų rodo, kad, esant normaliam kūno svoriui ir visavertei mitybai, ne tik lengviau toleruojamas vėžio gydymas, bet ir sumažėja nepageidaujamų gydymo reakcijų, pooperacinių komplikacijų, pailgėja ligonių gyvenimo trukmė, naviką lengviau gydyti. Vadinasi, kuo ilgiau sunkiai sergantis žmogus išlaikys normalią kūno masę, tuo ilgiau galės išgyventi. Papasakokite apie tai kiek plačiau.

Čia kalbame apie pacientus, kurių mitybos poreikiai yra be galo įvairūs – nuo gausios baltymų dietos iki maitinimo per zondą. Noriu pabrėžti, kad pasitaiko nemažai atvejų, kai pacientai, pasiskaitę patarimų, taikomų vėžio prevencijai, atsisako daugelio produktų kaip esą „sukeliančių vėžį“. Dėl to jie kartais netenka daug svorio, o kai kuriais atvejais tai nėra gerai. Produktus, padedančius išvengti vėžio, reikia valgyti visą gyvenimą, o susirgus būtina gydytis.

Kai Paciento mokykloje skaičiau paskaitą apie sergančio žmogaus mitybą, pabrėžiau, kad vienus produktus reikia valgyti gydymo metu, kitus – sveikimo, dar kitoks režimas galioja pasveikus – valgant maistą prevenciškai ar gyvenant su progresuojančia liga. Svarbu suvokti, kad kiekvienos fazės mitybos poreikiai skiriasi: kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam.

Tęsiant temą apie svorio pokyčius – mitybą veikia skirtingi šalutiniai reiškiniai, kaip antai apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, nuovargio jausmas, burnos gleivinės pažeidimai, apsunkintas rijimas, skonio pokyčiai, taip pat – vidurių užkietėjimas ar viduriavimas. Jei tam turi įtakos suvalgomo maisto įvairovė, jo kiekis ar krinta svoris, reikalinga individuali konsultacija.

Gydantis svarbu ne tik išlaikyti normalų kūno svorį, bet ir sveikai maitintis. Subalansuota mityba padeda organizmui kovoti su liga, geriau toleruoti gydymą, sustiprina imuninę sistemą. Tinkamai valgant net žaizdos greičiau gyja.

Produktus, padedančius išvengti vėžio, reikia valgyti visą gyvenimą, o susirgus būtina gydytis.

Vasara, ruduo – daržovių, vaisių, uogų, grybų metas. Ar vietinės gėrybės vertingesnės mūsų sveikatai ir derėtų kaupti jų atsargas, ar geriau pirkti ekologiškus avokadus ar kitus vaisius bei daržoves, įvežtus iš Meksikos ar kitų užsienio šalių?

Taip, būtina vartoti vietines sezonines gamtos gėrybes. Valgykite skirtingų spalvų uogas, daržoves, vaisius. Taip gausite platesnį spektrą vitaminų ir kitų naudingų medžiagų. Įvežtiniai sezoniniai produktai irgi labai tinkami. Juk obuolys, nors ir augintas Lietuvoje, pavasarį nebus toks vertingas kaip sezoninė, kad ir įvežtinė daržovė ar vaisius. Beje, atkreipiu dėmesį, kad vien tik vaisiai ir daržovės, be riebalų ir baltymų, nepatenkins organizmo poreikių. O avokadas yra puikus riebalų šaltinis.

Ačiū už pokalbį!

Giedrė Petkevičė
Nuotraukos: Deposit Photos