Redakcijos žodis
2024 m. rudens numerio redakcijos žodis
Mielos skaitytojos,
Aštuoni! Taip, Jūsų rankose aštuntas žurnalo „Rožinis gyvenimas“ numeris! Ketveri metai praėjo nuo pirmo numerio pasirodymo. Tada jį neramia širdimi varčiusios ir naudingų patarimų ieškojusios moterys jau pasveiko, vienos baigia pamiršti savo ligą, kitos įsitikinusios – tai buvo etapas, iš esmės pakeitęs jų tolesnį gyvenimą.
„Liga, kuri turėjo būti baisiausia, kas nutiko gyvenime, mane atvedė į visiškai naujus profesinius vandenis“, – tikino Justina, viena moterų, sutikusių papasakoti savo istoriją.
Ir dar – iš to paties pokalbio: „Išmokau rinktis tai, kas svarbu man. Mes, lietuviai, iš kartos į kartą esame paveldėję stiprų pareigos jausmą, bet dažnai už jį sumokame savo sveikata. Susidūrusi su faktu, kad mes visi esame mirtingi, noriu gyventi čia ir dabar, o ne kažkada. Nustojau atidėlioti gyvenimą ir pradėjau jį gyventi“, – apibendrino moteris.
Tokios atviros ir nuoširdžios krūties vėžiu sirgusių ar sergančių moterų istorijos, esame tikros, viena didžiausių „Rožinio gyvenimo“ vertybių. Jos liudija net kelis svarbius faktus. Pirmas – daugybė šios ligos užkluptų moterų sėkmingai ją įveikė. Taip, vienos sunkiau, kitos – lengviau, bet visos perėjo šį etapą ir gyvena toliau. Kitas – naudingi ir jų pačių patikrinti išbandyti patarimai, galintys labai praversti moterims, tik pradedančioms savo kovą su liga. Ir trečias – išmoktos pamokos, kurios gali būti naudingos ir sveikiesiems kaip paraginimas semti gyvenimą pilnomis saujomis ir nelaukti, kol liga ar kita nelaimė privers atidžiai peržvelgti savo prioritetus.
Be sirgusių moterų istorijų žurnale tradiciškai sužinosite apie gydymo naujoves ir apie populiarias, bet vis dar daug klausimų keliančias procedūras, geriau susipažinsite su Jus gydančiais gydytojais, rasite dietologės ir psichologės patarimų. Net du šio numerio straipsniai skirti genetiniams tyrimams pristatyti – sulaukiame daug klausimų apie juos, tad bandome pažvelgti į šią temą iš dviejų skirtingų – medikų ir mokslininkų – pusių. Labai tikimės, visa pateikiama informacija bus Jums įdomi ir naudinga.
O už viską dėkojame visiems žurnalo pašnekovams: sergančioms moterims už atvirumą ir nuoširdumą, visiems medikams – gydytojams, slaugytojams, psichoterapeutams – už pasiūlytas temas, už skirtą laiką pokalbiams ir straipsnių bei maketų peržiūrai. Nuoširdžiai sakome „ačiū“ visiems, padėjusiems išleisti šį žurnalo numerį. Ir visiems linkime kuo geriausios sveikatos!
Primename mūsų skaitytojams ir jų artimiesiems – už žurnalą Jums nereikia mokėti, tad esame dėkingos žurnalo rėmėjams, kurių dėka Jus pasiekė dar vienas numeris. Tokiais rėmėjais galite tapti ir Jūs, prisidėdami kad ir nedidele kelių eurų auka. Tik nuo rėmėjų priklauso, ar pasirodys devintas žurnalo numeris.
P. S. Pirmo–septinto numerių straipsnius galite rasti elektroniniu formatu www.rozinisgyvenimas.lt ir mūsų paskyroje „Rožinis gyvenimas“ feisbuke.
Nuoširdžiai linkime kuo geriausios sveikatos
Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė
Vaida Samuolytė
2024 m. pavasario numerio redakcijos žodis
Mielos skaitytojos,
Štai jau ir septintas žurnalo „Rožinis gyvenimas“ numeris! Kažkam jis jau seniai žinomas, pažįstamas, ir tikimės, laukiamas, naudingas, kažkam – naujas leidinys nauju ir, deja, nelauktu gyvenimo etapu. Gyvenimo, išgirdus onkologinės ligos diagnozę etapu. Pastarosioms skaitytojoms prisistatome – esame leidinys, skirtas vėžiu sergančioms moterims, jų artimiesiems ir draugams.
Pradėjome leisti šį žurnalą paskatintos medikų, kasdien susiduriančių su vėžiu sergančiomis moterimis. Išgirdus šią diagnozę gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis, iškyla milijonas klausimų, pradedant gydymu, baigiant santykių su artimaisiais peripetijomis. Per trumpą vizito laiką gydytojai ar slaugytojos nespėja į juos visus atsakyti, o kartais gal ir kažko klausti nedrąsu. Tad siekiame, kad šiame leidinyje moterys rastų kuo daugiau patikimos informacijos apie savo ligą, apie tai, kaip jos pačios gali padėti sau ją įveikti, kaip susitaikyti su situacija ir gyventi toliau. Tik vienas svarbus priminimas – geriausiai Jūsų situaciją žino Jūsų gydytojas, todėl labai prašome nepriimti jokių sprendimų dėl gydymo remiantis tik žurnale pateikiama informacija, nepasitarus su savo gydytoju. Nes vėžys – tai navikas su daugeliu veidų, ir kiekvienos Jūsų atvejis unikalus, todėl ir jo gydymas skiriasi. Skirtingai visos reaguoja ir į gydymą chemoterapija, ir į kitus gydymo metodus bei priemones. Todėl labai verta bendrauti su likimo draugėmis, bet lyginti gydymo taktikas ir kelti klausimą, kodėl ją gydo taip, o Jus kitaip, tikrai neverta. Apie visa tai skaitykite šiame žurnalo numeryje.
Geriau jau su likimo draugėmis kalbėtis apie tai, kas jas stiprino sveikimo kelyje, kas padėjo neišsigąsti, nepalūžti ir sėkmingai įveikti ligą.
„Visos krizės turi pabaigą – tereikia gyventi ir apie tai negalvoti. Susidursi su liga – ir vėl gydysiesi. O kol jos nėra, nėra ko liūdėti ar bijoti. Taip, mes visi esame mirtingi. Bet apie tai galvoti kasdien – juokinga. Šiandien šviečia saulė, puikus oras, ir man tai šventė“, – pasakoja neseniai ligą įveikusi Vilma.
Jos istorija, o taip pat kitų moterų pasakojimai primena – liga tėra gyvenimo etapas. Beje, labai dažnai girdime, kad tas etapas padėjo geriau suprasti savo norus ir poreikius, išdrįsti atsisakyti to, kas nepatinka ir imtis širdžiai mielų veiklų, žodžiu – privertė susimąstyti ir pakeisti gyvenimą. Tad šito linkime ir Jums!
O visiems medikams – gydytojams, slaugytojams, psichoterapeutams – dėkojame ir už jų rūpestį, pastangas gydant onkologinės ligos užkluptus žmones, ir už jų pagalbą rengiant dar vieną „Rožinio gyvenimo“ numerį. Dėkojame ir visiems mūsų žurnalo pašnekovams ir pašnekovėms! Sakome „ačiū“ už Jūsų atvirumą, nuoširdumą! Ir visiems linkime kuo geriausios sveikatos!
Primename mūsų skaitytojams ir jų artimiesiems – už žurnalą Jums nereikia mokėti, tad esame dėkingos žurnalo rėmėjams, kurių dėka Jus pasiekė dar vienas numeris. Tokiais rėmėjais galite tapti ir Jūs, prisidėdami kad ir nedidele kelių eurų auka.
P. S. Pirmo–šešto numerių straipsnius galite rasti elektroniniu formatu www.rozinisgyvenimas.lt ir mūsų paskyroje „Rožinis gyvenimas“ feisbuke.
Nuoširdžiai linkime kuo geriausios sveikatos
Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė
Vaida Samuolytė
2023 m. rudens numerio redakcijos žodis
Mielos skaitytojos,
rankose laikote jau šeštą žurnalo „Rožinis gyvenimas“ numerį. Labai tikimės, kad jis bus naudingas palydovas šiuo Jums sudėtingu gyvenimo etapu. Tradiciškai prisistatome naujoms skaitytojoms – esame leidinys, skirtas vėžiu sergančioms moterims, jų artmiesiems ir draugams.
Mūsų tikslas – padėti Jums kuo lengviau, kuo paprasčiau pereiti šį onkologinės ligos laikotarpį. Nors, kaip pasakoja mūsų žurnalo kalbintos pašnekovės, ne visada jis būna labai sunkus ar sudėtingas.
„Gydymu nesidomėjau, patikėjau tai profesionalams. Man svarbiausia buvo mano emocinė būsena, tad tiesiog plaukiau pasroviui, sutikdama daug puikių žmonių, gydymosi laikotarpį atsimenu kaip labai saulėtą laiką“, – pasakoja viena mūsų pašnekovių.
„Jokia liga nėra pretekstas nustoti mylėti save ir jokia liga negali atimti teisės džiaugtis gyvenimu, kurį vis dar turime, būti laimingoms, mylimoms ir gražioms“, – ragina kita žurnalo herojė.
Šios moterys, pačios susidūrusios su onkologine liga, dabar drąsina kitas, tik pradedančias eiti šiuo keliu. Kad ši kelionė būtų kuo lengvesnė, supažindiname ir su gydytojais, kuriuos sutiksite klinikose. Patikėkite, jie tokie patys žmonės kaip ir Jūs – kartais besišypsantys, kartais pavargę, bet visada nuoširdžiai siekiantys Jums padėti kuo greičiau įveikti ligą. Ir juos, kaip ir mus kiekvieną, labai žeidžia nepasitikėjimas, įtarumas, pyktis. Medikai – gydytojai, slaugytojai, psichoterapeutai – supranta, kad Jums skauda, kad norite greičiau pasveikti, bet Jūsų įtarinėjimai, paskirto gydymo ignoravimas tikrai prie to neprisidės. Geriau jau aiškiai ir tiesiai užduoti rūpimus klausimus ir sulaukti į juos atsakymų.
Mes stengiamės, kad tų neaiškių klausimų būtų kuo mažiau – šiame numeryje išsamiai pasakojame apie didžiausią daugelio sergančiųjų siaubą – chemoterapiją, apie naujus tyrimų ir gydymo metodus. Rasite įvairių naudingų patarimų ir rekomendacijų. Tik visada prašome prisiminti – gydymą Jums skiria gydytojas, ir galutinis žodis – jo. Pasitikėkime vieni kitais!
O baigdamos įžanginį žodį tradiciškai norime padėkoti visiems medikams – gydytojams, slaugytojams, psichoterapeutams. Ir už jų rūpestį, pastangas gydant sunkios ligos užkluptus žmones, ir už jų pagalbą rengiant dar vieną „Rožinio gyvenimo“ numerį. Ačiū Jiems, taip pat – ir visiems mūsų žurnalo pašnekovams ir pašnekovėms! Už jų atvirumą, nuoširdumą, žinias bei patirtį, galiausiai – už skirtą laiką!
Primename mūsų skaitytojams ir jų artimiesiems – už žurnalą Jums nereikia mokėti, tad esame dėkingos žurnalo rėmėjams, kurių dėka Jus pasiekė dar vienas numeris. Tokiais rėmėjais galite tapti ir Jūs, prisidėdami kad ir nedidele kelių eurų auka.
P. S. Pirmo–penkto numerių straipsnius galite rasti elektroniniu formatu www.rozinisgyvenimas.lt ir mūsų paskyroje „Rožinis gyvenimas“ feisbuke.
Nuoširdžiai linkime kuo geriausios sveikatos
Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė
Vaida Samuolytė
2022/2023 m. žiemos numerio redakcijos žodis
Mielos skaitytojos,
džiaugiamės, kad jau penktą kartą galime sveikintis su Jumis. Toms, kurioms „Rožinis gyvenimas“ pateko į rankas pirmą kartą, primename – iš pradžių tai buvo leidinys, adresuotas moterims, sergančioms krūties vėžiu, tačiau sulaukiame skambučių ir žinučių iš moterų, kurių diagnozė kiek kitokia. Taigi, temos, kuriomis rašome, kurias liečiame – universalios.
Iš tiesų, daugybė temų bendros visoms moterims, nepaisant, kokioje kūno dalelėje įsikūrė nepageidaujamas svečias – vėžys. Viliamės, kad leisdamos šį žurnalą nors šiek tiek palengviname Jūsų kasdienybę gyvenant su šituo nemaloniu pakeleiviu.
Labai norime tikėtis ir linkime, kad šis etapas būtų kuo trumpesnis, lengvesnis, kad kuo greičiau galėtumėte švęsti pergalę prieš įveiktą vėžį, švęsti naujo gyvenimo etapo pradžią, nes daugelis mūsų pašnekovių prisipažįsta – liga padėjo peržiūrėti gyvenimo prioritetus, imtis mielos veiklos, kuriai anksčiau tarsi nebuvo laiko. Onkologinė liga netrukdo nei meilei, nei vedyboms. Ir tai – ne tušti žodžiai. Tai – reali žurnalo herojų patirtis. Atviri, nuoširdūs, sukrečiantys pasakojimai apie skaudžias patirtis ir atrastą viltį, stiprybę, meilę.
Tačiau niekas nesako, kad kelias iki pergalės bus lengvas. Ne, jis tikrai sunkus, kartais skausmingas, nuviliantis, gąsdinantis. Kaip jį palengvinti – apie tai pasakoja mūsų žurnalo pašnekovai: gydytojai, slaugytojos, mitybos ir sporto specialistai. O pagrindinė šio žurnalo žinia, kurią norime Jums perduoti – svarbiausia neatsisakyti šio sunkaus ir nemalonaus kelio, neieškoti lengvesnių, bet dažnai tiesiai į mirtį vedančių kelių. Taip, kai gerai besijausdamos išgirstate apie šalutinius chemoterapijos ar kito medikų skiriamo gydymo poveikius, alternatyvūs metodai atrodo kur kas patraukliau. Bet tokio pasirinkimo kaina gali būti milžiniška – Jūsų sveikata ar net gyvybė. Tris kartus akistatoje su vėžiu atsidūrusi klaipėdietė Aldona Kerpytė prisipažįsta visuomet ligos užklupta pasikliovusi tik dviem dalykais: gydytojais ir Dievu. Ir džiaugiasi gyvenimu iki šiol.
Beje, sergant onkologine liga, galima džiaugtis ir mėgautis gyvenimu – tai liudija ir medikų pasakojimai bei rekomendacijos, ir mūsų surengtos fotosesijos dalyvės. Priežasčių švęsti kiekvieną naują dieną – tikrai daug. Juo labiau dabar, kai artėja didžiosios metų šventės – šv. Kalėdos, Naujieji Metai, nešantys pažadą, kad kitais metais viskas bus geriau. 🙂
Ir baigdamos įžanginį žodį tradiciškai norime padėkoti visiems medikams – gydytojams, slaugytojams, psichoterapeutams. Ir už jų rūpestį, pastangas gydant sunkios ligos užkluptus pacientus, ir už jų pagalbą rengiant „Rožinį gyvenimą“. Ačiū Jiems, taip pat – ir visiems mūsų žurnalo pašnekovams ir pašnekovėms! Už jų atvirumą, nuoširdumą, žinias bei patirtį, galiausiai – už skirtą laiką!
O visoms savo skaitytojoms primename – labai laukiame Jūsų klausimų, pasiūlymų dėl temų. Drauge kurkime žurnalą, kuris būtų Jums visoms įdomus ir naudingas.
P. S. Pirmo–ketvirto numerių straipsnius galite rasti elektroniniu formatu www.rozinisgyvenimas.lt, taip pat mūsų paskyroje „Rožinis gyvenimas“ feisbuke.
Nuoširdžiai linkime kuo geriausios sveikatos
Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė
Vaida Samuolytė
2022 m. pavasario numerio redakcijos žodis
Mielos skaitytojos,
susitinkame štai jau ketvirtą kartą. Susitinkame, kad pasikalbėtume apie šį daugeliui jūsų sudėtingą gyvenimo etapą – gyvenimą su krūties vėžiu. Kad papasakotume, kokių naujų gydymo galimybių galite tikėtis, pasidžiaugtume sėkmingai įveikta liga, o gal – tiesiog paguostume. Galbūt kuri nors jau pasveikote, ir dabar tas gyvenimo etapas liko tik kaip slogus sapnas; o gal kaip tik dabar pačios norėtumėte paguosti ir palaikyti tą, kuri vos vakar stojo akistaton su šia liga. Juk kažkam tai ir pirmas žurnalo numeris, ir pirmosios nežinios dienos ar savaitės išgirdus diagnozę.
Mums malonu, kad liekate ištikimomis mūsų skaitytojomis net ir tada, kai liga jau įveikta, kad drąsinate, guodžiate savo likimo seses. Paskatintos skaitytojų pradedame naują rubriką, kurioje pateiksime gydytojų atsakymus į jūsų užduotus klausimus. Tiesa, gal tie atsakymai ne visada bus tokie, kokius norėtumėte išgirsti, – supraskite, joks save gerbiantis medikas negalės skirti jums gydymo, tiksliai patarti, kokius vaistus vartoti, remdamasis tik trumpa jūsų pateikta informacija, nematydamas tyrimų rezultatų. Tad šie atsakymai – labiau rekomendacijos, kur reikėtų kreiptis pagalbos, ką daryti, ko prašyti jus gydančio gydytojo.
Tradiciškai šiame numeryje pasakojame su krūties vėžiu kovojusių moterų istorijas, nes tikimės, kad jų patirtis gali padėti dar tik pradedančioms šią kovą. O vienas iš ginklų joje gali būti… raudonas lūpdažis.
„Nesijuokite, bet raudonos lūpos, kurios išdrįso šypsotis, mane jau kartą sėkmingai išvilko iš vėžio fronto moralinių sutemų. Jos tapo mano vienintele puošmena, kai praradau krūtį, plaukus, blakstienas, antakius, kai nuo chemijos sudegė venos ir, atrodytų, nebeliko jokio pasitikėjimo savo moteriškumu. Bet būtent raudonu lūpdažiu paryškintos lūpos išmokė mane vėl pamilti save pačiame žemiausiame moteriško grožio ir savivertės kryčio taške“, – pasakoja viena mūsų žurnalo herojė.
Įsiklausyti verta, nes pavasaris, artėja vasara, nes šypsenų ir raudonų lūpų vėl nebeslepia kaukės…
Ir baigdamos įžanginį žodį tradiciškai norime padėkoti visiems medikams – gydytojams, slaugytojams, psichoterapeutams. Ir už jų rūpestį, pastangas gydant sunkios ligos užkluptus pacientus, ir už jų pagalbą rengiant „Rožinį gyvenimą“. Tik jų rekomendacijos, pasiūlytos temos, išvardintos aktualijos, galiausiai – pokalbiams skirtas laikas leidžia mums parengti dar vieną žurnalo numerį.
Ačiū jiems, taip pat – ir visoms mūsų žurnalo skaitytojoms!
P. S. Pirmo, antro ir trečio numerių straipsnius galite rasti elektroniniu formatu www.rozinisgyvenimas.lt, taip pat mūsų paskyroje „Rožinis gyvenimas“ feisbuke.
Nuoširdžiai linkime kuo geriausios sveikatos
Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė
Vaida Samuolytė
2021 m. rudens numerio redakcijos žodis
Mielos skaitytojos,
susitinkame jau trečią kartą ir labai norime tikėti, kad ne paskutinį. Nes, pasirodo, yra daug temų, kurias vertėtų aptarti su Jumis, daug istorijų, kurios, tikimės, galėtų Jums padėti lengviau žengti sveikimo keliu. Su kiekvienu numeriu jūs tampate drąsesnės, atviresnės. Rašote, jog kažkieno papasakota istorija „Rožiniame gyvenime“ suteikia vilčių, kad toje pačioje situacijoje atsidūrusios moterys dalindamosi patirtimi tarsi ir pačios sveiksta.
Viena liga – tūkstančiai jos veidų ir skirtingų moterų patirčių bei išgyvenimų.
Pagrindinės šio žurnalo numerio herojės – jaunos moterys, kurias liga užklupo pačiu gražiausiu, kupinu veiklos, ateities svajonių laiku. Vienoms tai nutiko prieš dvidešimt metų, kitoms – pernai; vienos jų gyvena Lietuvoje, o viena herojė – JAV. Skyrėsi jų diagnozės, gydymo metodai, organizmo reakcija į chemoterapiją ar kitus vaistus. Kas bendra – visos gyvena iki šiol ir džiaugiasi gyvenimu, visos tikina, kad onkologinė liga buvo labai sunkus gyvenimo etapas, bet kartu – pamoka, privertusi atidžiau pažvelgti į savo gyvenimą ir pradėti gyventi pilniau, džiaugsmingiau, mėgaujantis kiekviena diena.
Skaitydamos šias istorijas, neslėpsime, bandėme įminti paslaptį: kas moterims labiausiai padėjo kovoti su liga? Pavyko surasti du receptus. Vieną jų žurnalo pašnekovė apibūdino labai trumpai: „Aš neturėjau plano B, buvo tik planas A – gydytis ir pasveikti.“ Kitas kiek ilgesnis: „Supratau – ar būsiu pozityviai nusiteikusi, ar ne, vis tiek reikės per visą šitą peklą pereiti. Jei būsiu negatyvi, tai tas laikas ir ta pekla atrodys nesibaigiantys. Jeigu būsiu pozityvi ir nusiteikusi, kad reikia įveikti šitą ligą ar kiek įmanoma suvaldyti, tai laikas skris.“
Abu receptai nėra sausa teorija, abiejų autorių jie išbandyti, patikrinti savo gyvenimu. Labai tikimės, kad tokia patirtis, šių bei kitų moterų istorijos padės ir Jums, bus naudingi ir praktiniais patarimais, ir realia viltimi, kad liga – tai tik sunkus Jūsų gyvenimo etapas.
Ir nepamirškite, kad šiuo sudėtingu Jūsų gyvenimo laikotarpiu šalia visada yra medikai: gydytojai, slaugytojos, psichoterapeutai. „Turbūt vienas iš patarimų – pasitikėti gydytojais. Mūsų Lietuvos onkologų kompetencija puiki, tą pripažįsta ir užsienio medikai. Pasitikėjimas labai svarbu“, – sako dar viena mūsų pašnekovė, paklausta, ką galėtų patarti savo pacientams.
Pozityviai nusiteikusi, kovai su onkologine liga ryžtingai pasiruošusi moteris, bendradarbiaujanti su medikais, į savo komandą pasitelkusi artimuosius, draugus – iš sunkaus ligos etapo ji paprastai išeina nugalėtoja. Tegul ir su randais, tegul ir plika galva. Bet užgrūdinta, nepalūžusi, pasirengusi vėl pilnomis rieškučiomis semti gyvenimą.
Pirmo ir antro numerių straipsnius galite rasti elektroniniu formatu www.rozinisgyvenimas.lt, taip pat mūsų paskyroje „Rozinis gyvenimas“ feisbuke.
Nuoširdžiai linkime kuo geriausios sveikatos
Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė
Vaida Samuolytė
2021 m. pavasario numerio redakcijos žodis
Mielos skaitytojos,
labai džiaugiamės, kad mūsų draugystė tęsiasi toliau. Tikimės, kad šis žurnalo „Rožinis gyvenimas“ numeris nors šiek tiek, nors milimetru palengvins Jūsų kelionę per ligą: suteiks žinių, paguos, nuramins, primins, kad Jūs – ne viena šiame kelyje, o svarbiausia – suteiks vilties.
Jei rengiant spaudai pirmą žurnalo numerį kartais apnikdavo akimirkos abejonė, ar tikrai jo reikia, ar tikrai rašome apie tai, kas svarbu ir aktualu, tai šįkart jaučiamės kur kas tvirčiau. Tvirčiau, nes pristatydamos jau išleistą „Rožinio gyvenimo“ numerį, susitikome su krūties vėžiu sergančiomis moterimis, su jas gydančiais medikais. Tie susitikimai buvo neįkainojama patirtis, padėjusi dar geriau suprasti, kas iš tiesų rūpi, kas domina su sunkia liga kovojančias mūsų skaitytojas. Labai norėtume, kad žurnalas ne tik paguostų, nuramintų, bet ir suteiktų vertingų žinių, atsakytų į rūpimus klausimus.
„Paaiškėjo, kad mano vėžys nors ankstyvas, bet agresyvus ir linkęs metastazuoti. Tai buvo toks šaltas dušas. Tačiau jis skatino eiti pirmyn. Man reikėjo plano, žinoti, ką daryti… Laimei, mūsų aplinkoje daug mokslininkų, medikų, kurie nuramino, parodė kelius, kur ieškoti atsakymų”, – pasakoja apie kelionės su liga pradžią Rimantė, viena iš šio žurnalo pašnekovių.
Ne kiekvienos aplinkoje yra daug mokslininkų, medikų, kurie gali padėti sunkioje akistatoje su liga. Tad mūsų tikslas – kad tuo patarėju Jums taptų „Rožinis gyvenimas“. Toks ištikimas palydovas – ir laukiant dar vienos konsultacijos, ir stebint, kaip lėtai laša „chemija“, ir gaminant pietus ar darant mankštą, ir ieškant nusiraminimo bei vilties.
Taigi, labai norėtume padėkoti Lietuvos gydytojams, slaugytojoms, onkopsichologams, dietologams ir visiems, kurie yra šio žurnalo temų ir straipsnių įkvepėjai. Bendraujant gimsta temos, į žurnalo puslapius ateina gražiausios pažintys. Būtent jie, gydytojai, mato Jus iš arti, mielosios skaitytojos. Mato jautrias, kartais prarandančias pagrindą po kojomis, kartais – besidžiaugiančias. Jie yra šalia, kai esame pažeidžiamiausios – kenčiančios, sutrikusios, bijančios, galų gale, paprasčiausiai, nuogos ant operacinio stalo.
Taigi, norime padėkoti Jums, ir tiems, kurie eina ligos keliu drauge su Jumis. Ačiū kad skaitote, laukiate mūsų „Rožinio gyvenimo“.
Toms, kurios nespėjo perskaityti pirmo žurnalo numerio, primename, kad jį jau galima rasti internetiniu formatu www.rozinisgyvenimas.lt ; kviečiame skaityti naujienas mūsų paskyroje „Rozinis gyvenimas“ feisbuke.
Nuoširdžiai linkime kuo geriausios sveikatos
Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė
Vaida Samuolytė
2020 m. rudens numerio redakcijos žodis
Mielos skaitytojos,
Jūsų rankose – pirmas žurnalo „Rožinis gyvenimas“ numeris. Tarsi mūsų laiškas Jums, raginantis nepasiduoti, nenuleisti rankų, mėgautis gyvenimu – tiek, kiek leidžia Jūsų jėgos, Jūsų sveikata.
Apie ką šis žurnalas ir kodėl jis turėtų būti Jums įdomus? Jau ne pirmus metus bendraujame su krūties vėžiu sergančiomis moterimis, su jas gydančiais medikais, su vaistus joms kuriančiomis farmacijos kompanijomis. Ir tas bendravimas atvėrė skaudžią tiesą – susirgusioms moterims labai trūksta informacijos apie ligą. Išgirsta diagnozė trenkia it žaibas, sukelia sumaištį, veda į neviltį. Medikai užkrauti darbais, artimieji sutrikę ir išsigandę ne mažiau už Jus – ką daryti, kur ieškoti pagalbos? Lieka išganingasis Google su plačiu srautu informacijos – patikimos ir nepatikimos. Suvesti keli raktiniai žodžiai gali suteikti vilties, bet labai dažnai – nužudyti ją, skelbdami pačias juodžiausias Jūsų diagnozės perspektyvas.
Mes labai norėtume, kad šiuo laiku į Jūsų rankas patektų mūsų „Rožinis gyvenimas“, nes jis ne tik apie ligą, bet ir apie viltį. Ne, mes tikrai nesiūlome užsimerkti prieš realybę ir atsiduoti rožinėms svajonėms. Mūsų tikslas – suteikti kuo daugiau informacijos apie krūties vėžį, apie visus šios ligos aspektus – kaip ji diagnozuojama, gydoma, kur galite kreiptis pagalbos.
Pasakodamos apie ligą, norime pasakyti Jums dar vieną labai svarbų dalyką – Jūsų gyvenimas tęsiasi. Metus, dvejus, dešimtmetį ar dar pusšimtį – kol kas niekas, deja (ar laimė?), to nežino. Ir tik Jūsų sprendimas, kaip šį laiką nugyventi – pykstant, raudant, skundžiantis likimu ar mėgaujantis kiekviena diena. Mūsų nuoširdus lūkestis būtų, kad Jūs pasirinktumėte antrą variantą.
Todėl ir žurnalas vadinasi „Rožinis gyvenimas“. Rožinė – tai vilties ir džiaugsmo spalva. Tai ir rožinės vaikystės suknelės, rožinės paauglystės svajos, rožinis dangus virš marių, kai jį nuspalvina į jūrą besileidžiančios saulės spinduliai. Tiek daug visko telpa rožinėje spalvoje. Taip pat, kaip ir gyvenime. Ir liga, netgi labai sunki, negali viso to uždažyti niūria juoda spalva. Nepamirškite to!
Žurnalo idėją iš Prancūzijos mums parvežė dr. Birutė Brasiūnienė, NVI Chemoterapijos skyriaus vedėja. Ji ir žurnalo pavadinimo krikštamotė.
„Legendinė prancūzų dainininkė Edit Piaf, net iškankinta ligų ir asmeninių dramų, plačia krūtine dainavo apie gyvenimą en rose (la vie en rose); prancūzų vasaros pietų stalas, pripildytas artimųjų klegesio, neįsivaizduojamas be rožinio vyno, rožiniai akiniai irgi – gražaus ir lengvo gyvenimo simbolis. Todėl visoms moterims linkiu niekada nepamiršti, kad į netikėtus gyvenimo iššūkius visada galime žvilgtelėti pro rožinius akinius, pro juos galime pamatyti gyvenimo džiaugsmą net ten, kur nebesitikim jo rasti… Mylėkite save!“ – toks būtų jos palinkėjimas visoms Lietuvos moterims.
„Linkiu, kad šio žurnalo tekstai būtų kaip veidrodis Tau pamatyti, kokia drąsi, stipri, jautri, graži ir nuostabi esi“, – tokius palinkėjimus siunčia viena iš autorių, VU Santaros klinikų medicinos psichologė Eglė Urbutienė.
Nuoširdžiai linkime kuo geriausios sveikatos
Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė
Vaida Samuolytė