Vaistininkė: onkologinį pacientą lydime visą jo ligos kelią

Vaistinėse lankosi pacientai, turintys pačių įvairiausių nusiskundimų, tarp jų ir onkologiniai ligoniai. Tai ypatingi pacientai, kuriems reikia psichologinės pagalbos ir dėmesio. Žmonėms, gyvenantiems su šia diagnoze, pagalbą ir informaciją apie ligą gali suteikti ne tik jį gydantis medikas, bet ir vaistininkas.

Apie tai, kad konsultuojant į vaistinę užsukusį onkologinį pacientą reikia daugiau žinių ar net specialaus pasiruošimo, pasakoja ir „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Vaičaitienė.

„Vaistininkams netgi vertėtų baigti specialius mokymus apie psichologinę pagalbą šiems pacientams. Su komanda kasdien aptarnaujame onkologinius ligonius – mūsų vaistinė įsikūrusi prie Nacionalinio vėžio instituto. Ligoninėje jiems suteikiama psichologinė pagalba, bet to nepakanka, jiems reikia nuolatinio dėmesio, rūpesčio – tokie pacientai į vaistinę neretai ateina paprasčiausiai pasišnekėti su mumis, pasipasakoti“, – sako ji.

K. Vaičaitienė pasakoja, kad kartą vaistinėje tik ką pradėjusi dirbti jauna vaistininkė atnešė pacientui gydytojo jam išrašytus vaistus ir pasakė žmogui, kad tai narkotiniai preparatai – tai išgirdęs jis iškart pravirko, mat nežinojo, ką jam skyrė gydytojas.

Kristina Vaičaitienė

„Pas mus Lietuvoje užsilikęs stereotipas, kad jei tau išrašė tokius preparatus, tu mirsi. Nors iš tiesų taip jau seniai nebėra. Nepaisant to, niekada neakcentuojame pacientams, kokie tai preparatai, sakome, kad vaistai nuo skausmo. Yra visokių niuansų, kuriuos reikia žinoti bendraujant su onkologiniu ligoniu“, – istorija dalijasi specialistė.

Išvien su onkologiniu pacientu

Daugelį onkologinių ligonių vaistininkams tenka lydėti visą jų ligos kelią, mat jie tampa asmeniniais vaistininkais, kuriais pacientai besąlygiškai pasitiki.

„Dabar daugelis žmonių turi savo vaistininką. Jei atėjęs į vaistinę žmogus neranda savo vaistininko, tai dažnai apsisuka ir išeina, o grįžta tik tada, kai prasideda šio darbo laikas. Ypatingai tai pastebime dirbdami su onkologiniais pacientais. Tai didžiulis įvertinimas vaistininkui“, – teigia K. Vaičaitienė.

Ji dalijasi pavyzdžiu iš savo praktikos, kai su viena onkologine paciente teko bendrauti ištisus penkerius metus.

„Pas mus vaistinėje nuolat lankydavosi Danutė, su kuria labai glaudžiai bendravome. Kurį laiką stebėjome, kaip jos būklė vis prastėja, o vieną dieną į vaistinę atėjo jos mama su gėlių puokšte. Iškart pamanėme, kad Danutė pasveiko, ir apsidžiaugėme. Tačiau jos mama pasakė, kad Danutė pralaimėjo kovą, o mums atėjo padėkoti už visus metus, per kuriuos kaip išmanydamos padėdavome ir patardavome jos dukrai. Tokios istorijos suteikia didžiulę prasmę mūsų darbui“, – atvirai pasakoja vaistininkė.

Pasak K. Vaičaitienės, onkologiniams pacientams itin svarbūs yra slaugos klausimai, pavyzdžiui, kur išsinuomoti lovą ar deguonies aparatą.

„Kartu su kolegomis stengiamės surinkti visą aktualią informaciją ir pateikti į vaistinę užsukantiems ligoniams ar jų artimiesiems, mat tiek pacientai, tiek jų šeimos neretai sutrinka, kai vienam jų nariui diagnozuojama tokia grėsminga liga. Taip pat visada informuojame, kad su POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortele mūsų vaistinėje jie gali gauti nuolaidų, kurios yra labai aktualios, kai gydymas trunka ne vienerius metus“, – aiškina ji.

Užkirsti kelią ligai gali padėti ir vaistininkas

Bene kasdieną vaistininkams tenka į vaistinę atėjusiems klientams rekomenduoti kreiptis į gydytoją – toks pasiūlymas kartais gali išgelbėti ir gyvybę. Anot K. Vaičaitienės, pacientams dažnai atrodo, kad jų nusiskundimai nėra rimti ar juolab pavojingi sveikatai, bet toks dėmesio nekreipimas į kūno siunčiamus signalus kartais gali brangiai kainuoti.

„Pas mus neretai ateina žmonės, kuriuos vargina hemorojus – šis nusiskundimas dažnai būna paslėpta onkologinės ligos pradžia. Jei žmogų dar kamuoja ir kraujavimas, tiesiog privaloma pasidaryti onkologinį testą. Jeigu matome apgamų ant kliento kūno, taip pat pasiūlome kreiptis į specialistus, kurie galėtų atsakyti į klausimą, ar tai nėra melanomos ar kitos onkologinės ligos požymis“, – dėmesį atkreipia ji.

Vaistininkė pasakoja, kad dirbdama šalia gydymo įstaigos naudojasi galimybe pasikonsultuoti su medikais vienu ar kitu klausimu.

„Mūsų vaistinėje yra gaminami vaistai, todėl patys gydytojai mums nuolat skambina norėdami savo pacientams užsakyti specialiai jiems pagamintus vaistus. Po chemoterapijos procedūrų onkologiniai ligoniai susiduria su odos problemomis, tad labai dažnai jiems gaminame specialius gydomuosius tepalus“, – sako K. Vaičaitienė.

Ji atvirai pripažįsta pati jau šešerius metus gyvenanti su onkologine liga, todėl galinti puikiai suprasti, ką patiria į vaistinę užsukantys pacientai. Pasak vaistininkės, svarbiausia – turėti gyvenimo tikslą ir pomėgių, visur ieškoti pozityvumo nepaisant to, kad sunku, antraip bus dar sunkiau.

„Nuoširdus patarimas – pasitikėti gydytojais ir vaistininkais. To nedarydami mes pirmiausiai kenkiame sau – gydymo ir vaistų poveikis tampa mažiau efektyvus. Tikėkime, kad visi linki tik gero. Pasaulyje labai daug gerų žmonių, tad stenkimės bendrauti su jais. Būkime optimistai, bendraukime, matykime gėrį ir gyventi bus lengviau“, – pataria K. Vaičaitienė.

POLA duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje vėžiu suserga daugiau nei 18 tūkst. žmonių. Lietuvoje gyvena apie 100 tūkst. žmonių, kurie šiuo metu gauna aktyvų gydymą arba reguliariai lankosi gydymo įstaigose dėl galimo ligos atsinaujinimo.