Kad sumažintume limfedemą: „teipavimas“, kvėpavimas ir fiziniai pratimai

Vienas iš nemalonių reiškinių, dažnai lydinčių onkologinės ligos gydymą – limfedema. Ji pasireiškia tinimu krūties, krūtinės, peties, rankos ar plaštakos srityse, nemaloniu pilnumu, tempimu, tinimu ar net skausmu išvardytose srityse. Limfedemos priežastis gali būti pašalinti pažasties limfmazgiai, spindulinis gydymas, chemoterapija ir kitos priežastys, sutrikdančios normalų limfos tekėjimą. Ką daryti, kad limfedema Jus aplenktų?

Prieš karantiną Šv. Pranciškaus onkologijos centre vedžiau mankštą moterims, sergančioms onkologinėmis ligomis. Tad noriu pasidalyti keliais patarimais ir su žurnalo skaitytojomis.

Kodėl mums svarbi limfinė sistema?

Prieš pradėdama kalbėti apie tai, kaip išvengti limfedemos, norėčiau priminti, kas yra limfinė sistema.

Limfinė sistema – žmogaus organų sistema, atliekanti organizmo apsaugines ir gyvybines funkcijas. Galima drąsiai sakyti, kad ji formuoja imunitetą, gamina „kareivius-kovotojus“ –limfocitus, kurie apsaugo ir naikina bet kokias organizmui kenksmingas medžiagas, taip pat grybelius, bakterijas, virusus. Tai mūsų imuniteto bazė. Kai limfotaka gera, iš audinių pašalinama kenksmingų dalelių ir medžiagų apykaitos liekanų. Organizme cirkuliuoja apie 1–2 litrus limfos. Ji sūri, skaidri arba truputį drumsta, geba krešėti, tik gerokai lėčiau nei kraujas. Limfa susidaro iš skysčio, kuris nuolat patenka iš kraujo plazmos į audinius, o iš jų – į limfos kapiliarus. Į kraują limfa gali patekti tik pratekėjusi pro limfmazgius.

Limfos drenavimuisi didžiausią reikšmę turi limfagyslių ir limfmazgių būklė.

Veiksniai, kurie gali provokuoti limfotakos sutrikimą: chemoterapija, spindulinis gydymas; nejudrumas, mažas fizinis aktyvumas; ilgalaikis stresas, nemiga; karštis, ypač kaitinimasis pirtyje; ilgi skrydžiai lėktuvu; lėtinė venų liga; alkoholis, rūkyti gaminiai, gazuoti gėrimai, cukrus, pelėsiniai sūriai; labai aptempti, spaudžiantys rūbai; lipedema.

„Geriausiai gali padėti visas priemonių kompleksas: speciali mankšta, mankšta vandenyje (baseine), šokinėjimas ant batuto, tempimo ir kvėpavimo pratimai“, – sako kineziterapeutė J. Banelienė. Asmeninio albumo nuotr.

Viena iš limfotakos gerinimo priemonių – kineziologinis tvarstymas („teipavimas“)

Kartais limfotakai gerinti, limfostazei gydyti pasirenkamas ir tvarstymas („teipavimas“) – procedūra, skirta patinimui ir skausmui mažinti, įvairių raumenų ir sąnarių traumoms gydyti. Tam naudojamos specialios lipnios juostos – vadinamieji „teipai“.

„Teipavimas“ gana populiari priemonė mažinant tam tikrų raumenų grupių ar sąnarių apkrovimą, jį mėgsta sporto specialistai, gydytojai reabilitologai, kai reikia sumažinti skausmą, edemą (patinimą), hematomas (mėlynes). Tam naudojami kokybiški sertifikuoti kineziologiniai „teipai“. Labai svarbu žinoti, kad sergant onkologine liga ir norint sumažinti limfedemą ar pagerinti limfotaką naudojant „teipus“, svarbu pasitarti su gydytoju ar specialistu, kuris įvertins kiekvieną atvejį individualiai: odos būklę, limfedemos laipsnį ir kt. Limfotakinis „teipavimas“ yra išskirtinis – jis paremtas limfinės sistemos, jos rezginių, limfos tekėjimo krypties išmanymu.

Limfą tekėti verčia raumenų darbas ir kvėpavimas

Susižavėjus viena kuria limfostazės mažinimo ir limfotakos gerinimo priemone, derėtų nepamiršti, kad geriausiai gali padėti visas priemonių kompleksas: speciali mankšta, mankšta vandenyje (baseine), šokinėjimas ant batuto, tempimo ir kvėpavimo pratimai. Limfą tekėti verčia raumenų darbas ir vadinamasis diafragminis kvėpavimas.

Diafragminio kvėpavimo (kvėpavimo pilvu) išmokti nesunku:

• gulėdamos ant nugaros, kojas sulenkite per kelius;
• švelniai per nosį įkvėpkite, pilvas pakyla kiek galima aukščiau;
• iškvėpkite per burną, pilvas nusileidžia, ranka galima jį švelniai spustelėti, lyg norėtumėte prispausti prie stuburo.

Teisingai išmokus, tai bus nesunku daryti bet kokioje kūno padėtyje ir vietoje. Tokio kvėpavimo nauda: gerėja plaučių ventiliacija apatinėse jų skiltyse ir limfotaka, nes diafragma yra vienas geriausių limfos „variklių“ pilvo srityje. Pasitaikančios klaidos – keliama krūtinė ir per giliai įkvepiama.

Ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu pilvu kvėpuoti reikia kelis kartus per dieną, pakartojant pratimą 5–6 kartus. Vėliau diafragminis kvėpavimas galėtų tapti puikiu įpročiu, tai, beje, rekomenduoja psichologai įtampai ir stresui mažinti.

Depositphotos nuotr.

Po operacijos – lengvi fiziniai pratimai

Visi patarimai kuo daugiau judėti, daryti fizinius pratimus limfedemai išvengti skamba gerai, tačiau ką daryti, kai Jums tik ką atlikta operacija, kai po jos likęs randas riboja judesius… Kaip ir nuo ko pradėti?

Pirmiausia galite pabandyti daryti lengvus judesius kojomis ir sveikąja ranka: tai gali būti lengvi palankstymai, sukimai ratuku. Jus gydančiam gydytojui leidus, reikėtų švelniai judinti ir operuotos pusės ranką. Žinoma, viskas priklauso nuo Jūsų savijautos, būklės, operacijos apimties, bet reikėtų pabandyti atlikti paprastus judesius, pavyzdžiui, susišukuoti, išsivalyti dantis, nusiprausti.

Grįžus po operacijos namo, jei nebuvo taikytas reabilitacinis gydymas, tinka bet kuri veikla, susijusi su fiziniu aktyvumu. Nepamirškite, kad raumenų darbas – geros limfotakos pagrindas. Kol dar nesate sustiprėjusi po operacijos, Jums labai tiks vaikščiojimas. Jei labai nesinorės niekur eiti iš namų, prisiversti gal padės paprastas faktas – fizinis krūvis limfotaką suaktyvina apie dešimt kartų.

Tuo pačiu nepamirškite saugoti, o kartu ir mankštinti operuotosios pusės ranką.

Štai keli paprasti pratimai su kamuoliu arba be jo (saugiausia iš pradžių juos atlikti gulint, vėliau galima atlikti sėdint arba stovint):

• ritinėkite tarp delnų (nesunkų, nekietą) kamuolį;
• sukite ratukus su kamuoliu, lenkdamos rankas per alkūnės sąnarį;
• pakelkite kamuolį aukštyn iki švelnaus tempimo rando srityje.

Vėliau galima atlikti įvairiausių pratimų, kuriuos darėte prieš operaciją. Tačiau labai svarbu prisiminti – neneškite, nekelkite (daugiausia – 500 g) nieko sunkaus operuotosios pusės ranka, nedarykite sunkių jėgos pratimų su svareliais. Tokius veiksmus reikėtų atidėti vėlesniam laikui, kai leis kineziterapeutas ar Jūsų gydytojas.

Gerai žinomas posakis „stebuklai slypi paprastuose dalykuose“ ir dažnai jie nieko nekainuoja, tik reikia valios pradėti. O pradžia gali būti paprastas vaikščiojimas ar ėjimas. Geriausia, jei nedrąsu ar kyla abejonių, pasitarti su kineziterapeutu, o kineziterapija nėra sportas – tai gydymas judesiu.

Viskas po ką tik įveiktos ligos neatrodo lengva, nes būna dienų, kai galite vos kelis žingsnius žengti. Bet pradėti verta, ir su kiekvienu žengtu metru ar kilometru, su kiekviena diena tai daryti bus lengviau. Tad linkiu užsidėti „rožinius“ akinius ir nueiti savo žingsnius vardan sveikatos ir geresnės savijautos.

Juleta Banelienė,
kineziterapeutė