Darbiniai anekdotai, nutinkantys onkologo kabinete

Daugiau kaip tris dešimtmečius onkologinėmis ligomis sergančius pacientus gydanti LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė savo feisbuko paskyroje jau kelerius metus pasakoja įvairias, kartais, atrodo, sunkiai įtikėtinas pacientų istorijas (žinoma, neminėdama konkrečių asmenų), pavadinusi jas darbiniais anekdotais. Kaip pati sako, pasakoja ne tam, kad pasišaipytų iš sergančių, išsigandusių, sutrikusių, sunkios ligos užkluptų žmonių, o kad atkreiptų kitų dėmesį ir padėtų išvengti tokių klaidų. Kad jų sveikimo kelias būtų kuo lengvesnis, paprastesnis ir sėkmingesnis.

Keletą tokių gydytojos užrašytų „darbinių anekdotų“ siūlome ir mūsų skaitytojams.

Domėkitės savo liga ir gydymu

Susirgęs onkologine liga, žmogus tarsi papuola į kitą planetą – negirdėtą, nematytą, nežinomą… Šios savaitės darbinis anekdotas. Įeina į kabinetą vidutinio amžiaus ligonis ir klausia: „Kur man eiti daryti tyrimo?“ Žmogus nematytas. Teiraujamės, kokia jo gydytojo pavardė, koks tyrimas paskirtas, kokiame kabinete lankėsi prieš tai. Nė į vieną klausimą atsakymo nesulaukiame. Žino, kad tą dieną ir valandą turi atvykti: „Na, tyrimo…“ Domimės, kodėl užsuko pas mus. Sako, atėjo ten, kur pamatė sėdinčių pacientų. Gerai, kad nors savo pavardę žinojo, bet tokie detektyvai užima gana daug laiko ir sukelia nemenką įtampą.

Kad taip neatsitiktų, keli patarimai:

• Nepasitikėkite savo atmintimi ir viską užsirašykite, turėkite vizitams pas gydytojus skirtą užrašų knygutę su datomis. Būtų gerai, jei kas nors galėtų Jus palydėti, nes vyresnio amžiaus žmonėms vieniems eiti pas gydytoją dažnai būna gana didelis iššūkis.
• Žinokite bent lietuvišką savo ligos pavadinimą (kasos, krūties, žarnyno ir pan.). Daugiau informacijos medikas ras ligos išrašuose, kurių bent po vieną egzempliorių BŪTINA turėti, todėl pasidarykite kopijų, neatiduokite paskutinės savo šeimos gydytojui. Visą spausdintą, ranka rašytą informaciją apie Jūsų ligą, atliktus tyrimus laikykite vienoje vietoje, pavyzdžiui, specialiame segtuve, nekaišiokite popieriukų po kišenes, pinigines.
• Žinokite savo vaistų pavadinimus arba juos užsirašykite. Jei pasidaro bloga, skambinsite gydytojui, tačiau jis negalės padėti, jei nesupras, apie ką kalbate. Pasakymas „balta tabletė“, „mėlyna kapsulė“ – nėra informatyvus, o kiekvieno vaisto šalutinis poveikis gali būti skirtingas.
• Eidami pas gydytoją, susirašykite klausimus. Žinokite jo pavardę, darbo grafiką, kabineto telefono numerį skubiems klausimams. Be reikalo neskambinėkite, o paskambinę kalbėkite konkrečiai, trumpai, nes tuo metu juk konsultuojamas kitas ligonis.
• Kai gydytojas paskiria tyrimą, paklauskite, ar nereikės tyrimo įrašyti į CD (kompaktinį diską), pasidomėkite, kaip pasiruošti tyrimui, prieš kiek laiko reikėtų atvykti, kur bus Jūsų paciento kortelė.
• Žmogui per metus dažniausiai daromi ir kasmet kartojami penki–septyni skirtingi tyrimai (plaučių rentgenas, kompiuterinė tomografija, kaulų scintigrama, mamograma ir kiti), pasižymėkite jų datas. Jei plaučių rentgeno tyrimą skyrė šeimos gydytojas, pasakykite apie tai onkologui, gal nereikės kartoti.

Gydytoja onkologė chemoterapeutė E. Juodžbalienė patarimų pacientams negaili ir savo feisbuko paskyroje. Kauno klinikų (M. Žičiaus) nuotr.

Į paskirtus tyrimus reikia atvykti

Tyrimai atliekami kažkokiu konkrečiu tikslu. Pavyzdžiui, siekiant išsiaiškinti naviko išplitimą, sužinoti, ar jis nėra pažeidęs vidaus organų, o jei taip – kiek ir kur yra židinių. Tyrimus darome prieš gydymą ir kartojame po jo, kad įvertintume gydymo rezultatus. Iš jų sprendžiame, tęsti ar nutraukti gydymą. Nepadarei tyrimo, nežinai, ar ligoniui iš to gydymo nauda, ar geriau jį keisti kitu. Nesinori tęsti brangaus ar stiprų šalutinį poveikį turinčio gydymo, jei jis neturi teigiamo efekto. Būna, kad tenka sustabdyti gydymą, iki tyrimas vėl bus pakartotas.

Tyrimams atlikti yra kvotos, pacientams tenka laukti eilėje. Jei kažkas neatvyksta, vadinasi, ta galimybe niekas nepasinaudoja. Jeigu pacientas būtų pranešęs, kad negalės pasirodyti, kažkam kitam ilgai lauktas tyrimas būtų padarytas anksčiau. O šiandien pacientė ramiai pranešė, jog neatvyko į kompiuterinės tomografijos tyrimą, nes… buvo nenusipirkusi autobuso nuolatinio bilieto.

Jei būtų mano valia, tokiems pacientams, negerbiantiems nei savo kolegų ligonių, nei medikų, kitas tyrimas būtų mokamas.

Įsiminkite ar užsirašykite vartojamų vaistų pavadinimus

Vieną dieną paskaičiavome, kad iš 25 pacientų tik 2 galėjo pasakyti savo priešvėžinio vaisto pavadinimą.

Šiandien klausiu senjorės, kokius vaistus geria. „Krakę geriu.“ Ir taip galvoju, ir šiaip, kažkaip nieko neprisimenu panašiu pavadinimu. Vėliau paaiškėjo, kad pacientė ant dėžutės pastebėjo tik gamintojo pavadinimą.

Mes Jums pateikiame visą informaciją, kurią būtina žinoti, o klausyti ar ne – tai jau Jūsų pasirinkimas.

Patarimas – turėkite užrašinę, kur susirašote visus vartojamus vaistus. Tai svarbu ir onkologams, ir kitų specialybių gydytojams, nes vaistai gali nederėti tarpusavyje, galimos įvairios sąveikos ir pan., tad specialistams būtina žinoti apie visus Jūsų vartojamus medikamentus.

Kaimynės vaistais geriau nesigydyti

Atėjusi pacientė parodo vaistus, kuriuos gavo iš kaimynės. Ši juos esą gėrusi ir vaistai jai labai padėję. Paimu ištiestą dėžutę – vaistai skirti prostatos vėžiui gydyti. Jei ką, moterys prostatos neturi.

Moralas:

• Kiekvienas vėžys yra skirtingai gydomas, todėl tie vaistai, kuriais gydosi kaimynas, Jums greičiausiai netiks (kaimynei – taip pat).
• Kiekvienas medikamentas (net ir tinkamas) turės šalutinį poveikį, todėl reikia vartoti tik tuos, kurie tikrai būtini.
• Ne visi vaistai, kur paminėtas žodis „vėžys“, Jums tinka. Iš kaimynų neimkite jokių citostatikų. Jei jau būtinai norite priimti kaimynės dovanas, tai galėtų būti vaistai nuo skausmo, nuo pykinimo, raminamieji, vitaminai… Bet ir dėl jų vartojimo BŪTINA pasitarti su gydytoju, nes jie gali turėti sąveiką su Jūsų jau vartojamais vaistais, gali netikti, gali būti net nereikalingi.
• Prieš imdami kitų siūlomus vaistinius preparatus, gerai pagalvokite, nes jie galėjo būti laikomi netinkamomis sąlygomis: per šaltai, per šiltai, per ilgai.

Visų pasaulyje vartojamų vaistų ragauti neverta.

Nenustačius tikslios diagnozės, sudėtinga gydyti

Kai kurie pacientai, atrodo, pasiruošę gydytojus paversti ekstrasensais.

Atvyksta moteris, pirminė diagnozė – pažengęs krūties navikas. Pradedame kalbėtis apie būtinus tyrimus ir išgirstu: „Kompiuterinės tomografijos nenoriu, nes skaičiau laikraštyje, kad kažkoks metalas pilamas į kraują…“, „Kaulų scintigramos nenoriu, nes ten turbūt kiš į dėžę, bijau…“, „Krūtų magnetinio rezonanso nenoriu, nes galvoju, kad man jo nereikia…“

Į kiekvieną argumentą sulaukiu kontrargumento, prasidedančio: „aš skaičiau laikraštyje“, „girdėjau kalbant už durų prie kabineto“ ir pan.

Nebeapsikentusi teiraujuosi: „Tai ko Jūs norite?“

„Noriu, kad gerai gydytumėte ir aš pasveikčiau“, – sulaukiu atsakymo.

Paaiškinu – nežinodama, kiek liga išplitusi, negalėsiu paskirti tinkamo gydymo, nes:

• III ir IV stadija gydomos kiek skirtingai;
• nežinosiu, kiek padeda chemoterapija, nes jei navikas greitai nyksta, sunyks ir vidaus organuose esantys židiniai, vėliau jau nesuprasi, ar metastazės sunykusios po gydymo, ar naujai atsiradusios;
• galbūt reikėtų skirti biologinę terapiją, tik nežinau, ar ji reikalinga ir kuriam laikui galėčiau ją skirti, – metams ar kol liga pradės progresuoti;
• chirurgai gali nesutikti operuoti, jei nežinos, kur ir kiek išplitusi liga.

Patarimas – jei jau atėjote pas gydytoją, turite juo pasitikėti ar bent girdėti, ką jis sako.

Gydytojai skiria gydymą, gydosi pacientai

Ko tikrai nežino gydytojai? O gi to, ką Jūs veikiate namuose.

Pacientas ateina į gydytojo kabinetą, juodu pasikalba, medikas susako rekomendacijas, skiria vaistus, procedūras, tyrimus ir abu išsiskiria iki kito karto.

Toliau galimi variantai:

• pacientas gydytojo rekomendacijų klauso ir jas vykdo;
• pacientas gydytojo rekomendacijų išklauso, bet iš jų atsirenka tik tai, kas pačiam patinka, ir tai vykdo;
• pacientas tik palinksi galva, bet gydytojo rekomendacijų net nežada klausyti.

Kodėl pacientai meluoja medikams ar nevertina jų patarimų, man nėra aišku. Gal bijo, kad šie įsižeis?

Turėjau kelis atvejus, kai, ligai progresuojant, pacientai pamiršta buvusias diskusijas, nebeatmena, kad patys nesilaikė gydytojo rekomendacijų, nevartojo skirtų vaistų, ir tada pasipila priekaištai: „Jūs man aiškiai nepasakėte“, „Kodėl manęs neprivertėte?“ ir pan.

Mūsų darbas – pasakyti žmonėms, ką mes žinome apie jų diagnozę ir gydymą. Gydytojai niekad nedarys išvadų iš vieno šaltinio, jiems jau įaugę kraujyje pažvelgti į problemas plačiau, įvertinti visus už ir prieš. Nežinau gydytojo, kuris pacientui tyčia pateiktų klaidinančią, neteisingą informaciją. Ne, visada sakai tai, kuo tiki, ką žinai. Ir gerai būtų, kad toks pokalbis gydytojo kabinete neliktų monologu.

Taigi, mes Jums pateikiame visą informaciją, kurią būtina žinoti, o klausyti ar ne – tai jau Jūsų pasirinkimas.

Mes tikrai nežinome, ką Jūs namuose veikiate su mūsų pateikta informacija.

Parengė Vaida Samuolytė