Nauji spindulinės terapijos metodai: gydymas efektyvesnis ir trumpesnis

Kuo didesnis naikinamasis poveikis piktybiniam navikui ir kuo mažesnė žala sveikiems audiniams – tai išorinės spindulinės terapijos (dar kitaip vadinamos švitinimu) principas. Toks gydymas reikalingas daugiau nei pusei onkologine liga sergančių pacientų. Ar pacientui reikės išorinės spindulinės terapijos ir kada – priklauso nuo gydymo etapo, ligos eigos. Nors kai kurie pacientai ieško šių procedūrų užsienyje, ne ką mažiau kokybišką gydymą galima gauti ir Lietuvoje. Tam tikrais atvejais pacientui pakanka vos vienos procedūros.

Kad serga krūties vėžiu keturiasdešimt ketverių metų Virginija sužinojo prieš penkerius metus. Vėžys pasitaikė agresyvus ir metastazavo į kepenis. Pacientei NVI buvo taikytas sisteminis medikamentinis priešvėžinis gydymas, židiniai kepenyse naikinti RDA (radiodažnumine abliacija). Tačiau prieš porą metų vilnietės kepenyse vėl buvo rastas metastazės židinys. Iš pradžių buvo diskutuojama, koks gydymas Virginijai tiktų labiausiai. RDA ar krioabliaciją (naikinimą šalčiu) atlikti buvo rizikinga – metastazė kepenyse buvo išsivysčiusi šalia venos. Todėl NVI medikai nusprendė pritaikyti stereotaksinę spindulinę terapiją (SBRT). Moteriai pakako penkių švitinimo seansų, kurie trukdavo vos penkiolika minučių, gydymas SBRT tęsėsi savaitę. Virginija neslepia: iš pradžių eiti į procedūrą buvo neramu. „Prisipažinsiu, aš labai bijojau, nes nelabai įsivaizdavau, kas bus daroma, mane gąsdino galimi šalutiniai poveikiai. Tikrai jaudinausi gulėdama tame didžiuliame kambaryje, kuriame aplink sukosi pypsinti, šviečianti aparatūra. Neramu buvo ir per pačią procedūrą,“ – patirtimi dalijasi Virginija.

Tačiau šalutinių poveikių, dėl kurių taip nerimavo, moteris nepatyrė – po procedūrų juto tik nedidelį nuovargį. „Man kaip pacientei tai buvo labai lengvas etapas. Procedūra planuojama ilgai, viskas daroma labai kruopščiai, o aš per ją tiesiog turiu gulėti apsupta įrangos ir klausytis to, ką liepia gydytojai: nejudėti, ramiai kvėpuoti. Kitaip tariant, tiesiog ramiai pabūti,“ – sako vilnietė.

Pernai moters sveikata pablogėjo – ėmė kamuoti stiprus nuolatinis nugaros skausmas. Jai buvo diagnozuota metastazė stuburo slankstelyje. Po keturių spindulinės terapijos procedūrų skausmas dingo. Šiandien Virginija toliau gydosi imunoterapija bei chemoterapija ir, kaip pati sako, gyvena visavertį sveiko žmogaus gyvenimą: sportuoja, šoka, susitinka su bičiuliais.

Stereotaksinė spindulinė terapija padėjo suvaldyti ligą ir išsaugoti gyvenimo kokybę

„Pradėjus ligai progresuoti, šiai pacientei pritaikėme stereotaksinę spindulinę terapiją ir net du kartus pavyko suvaldyti ligą bei išsaugoti gyvenimo kokybę. Tokių pavyzdžių turime ne vieną. Spindulinis gydymas sparčiai tobulėja, atsiranda ir vystosi naujos technologijos ir programinės įrangos galimybės,“ – pasakoja laikinai NVI Išorinės spindulinės terapijos skyriaus vedėjo pareigas einanti gydytoja onkologė radioterapeutė Asta Žilevičienė.

„Planuojant spindulinę terapiją dirba visa profesionalų komanda: gydytojas onkologas radioterapeutas, medicinos fizikas, radiologijos technologas, o kartais reikia pasitelkti į pagalbą ir gydytoją radiologą ar onkologą chirurgą,“ – pasakoja A. Žilevičienė. Edmundo Paukštės nuotr.

Spindulinė terapija yra vėžio gydymo būdas, kai naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, kuria paveikiamos vėžio ląstelės. Šios ląstelės paprastai dauginasi greitai, todėl spindulinė terapija gali sustabdyti vėžio ląstelių dauginimąsi ir jas sunaikinti.

Vienas iš dažniausių onkologinių susirgimų, kai taikomas spindulinis gydymas – krūties vėžys. Išorinė spindulinė terapija skiriama moterims net nustačius pačias ankstyviausias (nulinę ar pirmą) stadijas, kai joms atlikta krūties tausojamoji operacija. Minėtąja terapija siekiama sunaikinti galbūt krūties liaukoje likusias pavienes vėžio ląsteles ir taip išvengti ligos atsinaujinimo, pagerinti kompleksinio gydymo efektyvumą ir prailginti gyvenimą. Kai kuriais atvejais spindulinis gydymas reikalingas ir po krūties šalinimo operacijos, dažnai tokiu atveju apšvitinami ir pažasties bei kiti sritiniai limfmazgiai. Kartais, kai liga agresyvi, progresuoja, spindulinė terapija taikoma lokaliai į metastatinių židinių sritis (galvos smegenyse, kauluose, plaučiuose, rečiau – kepenyse). Tokiu atveju sprendžiama, kokį spindulinės terapijos metodą geriau pritaikyti, apsvarstoma stereotaksinės radioterapijos galimybė.

Minėtasis gydymo metodas NVI taikomas nuo 2017 metų. Nuo įprastinės spindulinės terapijos stereotaksinė skiriasi tuo, kad į naviką galima nukreipti žymiai didesnę vienkartinę jonizuojančių spindulių dozę, kuri bus biologiškai daug efektyvesnė. Taigi, pacientui gali pakakti tik vienos ar kelių procedūrų. Ligoniams tai labai patogu, nes įprastas švitinimas kartais trunka net porą mėnesių. Be to, jei paciento metastazės galvos smegenyse yra pavienės, stereotaksinė radioterapija leidžia išvengti visų galvos smegenų apšvitinimo. Tai itin svarbu siekiant išsaugoti kognityvines smegenų funkcijas ir nepabloginti gyvenimo kokybės. Stereotaksinė radioterapija yra neinvazinis gydymo metodas, nors žodis „radiochirurgija“ gali skambėti kaip operacija.

Spindulinis gydymas sparčiai tobulėja, atsiranda ir vystosi naujos technologijos ir programinės įrangos galimybės

„Norime pasidžiaugti, kad jau penkerius metus taikome stereotaksinę radioterapiją, esame sukaupę patirties skirdami šią procedūrą pavienėms galvos smegenų metastazėms bei metastazėms kauluose ar plaučiuose, oligometastazinei ligai (radikaliai gydomam vėžiui su pavienėmis metastazėmis) gydyti,“ – pasakoja medikė.

Procedūros atliekamos linijiniais greitintuvais

Išorinė spindulinė terapija atliekama šiuolaikiniu prietaisu – linijiniu greitintuvu. Juo gydomi vėžiu sergantys pacientai, siekiant apšvitinti pirminį naviką, sritinius limfmazgius, zonas, kuriose išplitusios metastazės. Dažniausiai naudojama spinduliuotė – įvairios energijos fotonų pluoštas, rečiau – elektronų spinduliuotė.

NVI įrengti keturi linijiniai greitintuvai, kuriais atliekama išorinė spindulinė terapija taikoma įvairių lokalizacijų navikams – krūtų, priešinės liaukos (prostatos), ginekologijos, plaučių, galvos-kaklo, galvos smegenų, virškinamojo trakto – gydyti, taip pat sergant sarkoma, limfoma. Jei reikia, procedūra atliekama su bendrąja nejautra.

„Mes galime taikyti įvairias spindulinės terapijos rūšis: trimatę konforminę spindulinę terapiją, moduliuojamo intensyvumo spindulinę terapiją, vaizdais valdomą spindulinę terapiją, rotacinę-arkinę spindulinę terapiją, stereotaksinę kūno radioterapiją ir radiochirurgiją bei elektronų terapiją, kiekvienam pacientui parinkti individualiai jam reikalingą metodą bei įrangą, turime įdiegtas kūno paviršiaus nuskaitymo, kvėpavimo stebėjimo kontrolės sistemas, kurios daugiausia naudojamos siekiant užtikrinti gydymo kokybę krūties vėžiu sergančioms moterims – jos sudaro apie penktadalį visų švitinamų pacientų,“ – apibūdina turimą įrangą A. Žilevičienė.

Gydymo taktiką parenka specialistų komanda

Paprastai paciento būklę vertina ir gydymo taktiką parenka daugiadisciplinė komisija.

„Spindulinis gydymas planuojamas kiekvienam individualiai taip, kad navikas būtų apšvitintas pakankama jį sunaikinti reikalinga spindulių doze, o sveikieji audiniai ir organai, esantys šalia auglio, išliktų kuo mažiau pažeisti. Pirmiausia atliekama planuojamos apšvitinti kūno srities kompiuterinė tomografija. Planuojant spindulinę terapiją dirba visa profesionalų komanda: gydytojas onkologas radioterapeutas, medicinos fizikas, radiologijos technologas, o kartais reikia pasitelkti į pagalbą ir gydytoją radiologą ar onkologą chirurgą,“ – apie spindulinės terapijos kokybę pasakoja A. Žilevičienė.

Išorinė spindulinė terapija atliekama šiuolaikiniu prietaisu – linijiniu greitintuvu. Ievos Motiejūnaitės nuotr.

Pasak pašnekovės, didelė kruopštaus specialistų darbo dalis lieka už kadro. Tam, kad pacientas galėtų gauti jam labiausiai tinkantį gydymą, medikams reikia atlikti nemažai namų darbų.

„Pacientas nemato didelės mūsų darbo dalies, nes ji vyksta kabinetuose prie kompiuterių ekranų. Specialiose kompiuterinėse programose, skirtose spindulinei terapijai planuoti, gydytojas brėžia švitinimo taikinius ir greta esančius organus. Tam reikia įvertinti naviko išplitimą, jo histologiją, gydymo tikslą, pasitelkiami diagnostinių tyrimų vaizdai, nustatoma reikalinga vienkartinė bei suminė dozės, kritinių organų tolerancijos ribos. Medicinos fizikai, naudodami spindulinės terapijos planavimo programas, siekia šiuos tikslus įgyvendinti ir paruošia dozimetrinį spindulinės terapijos planą. Tik atlikus šiuos „namų darbus“ pacientas atvyksta spinduliniam gydymui,“ – pasiruošimo darbus komentuoja A. Žilevičienė.

Anot gydytojos onkologės radioterapeutės, šiais laikais pacientai gydytis dažnai ateina pasiskaitę tiek apie spindulinį gydymą, tiek apie stereotaksinę radioterapiją. „Mes džiaugiamės, kad žmonės domisi naujais gydymo metodais, tačiau tik įvertinę paciento ligą, naviko, metastazių lokalizaciją, dydį, jo ribas, peržiūrėję diagnostinius radiologinius vaizdus galime pasakyti, ar galėsime taikyti stereotaksinę radioterapiją,“ – pašnekovė primena, kad procedūra tinka ne visoms krūties vėžiu sergančioms moterims.

Ieva Motiejūnaitė