Vaizdiniai tyrimai neleidžia krūties vėžiui „pasislėpti“

Sunkių kasečių kilnojimas, rentgeno nuotraukų spausdinimas ir archyvavimas. Visa tai – Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojų radiologų praeitis, kai tirti moteris dėl krūties vėžio tekdavo senoviškais mamografais. Dabar senus ir nepatogius įrenginius išstūmė modernūs skaitmeniniai mamografai, ultragarsas, magnetinio rezonanso tomografija. Tokie prietaisai – didelis privalumas ne vien su jais dirbantiems medikams. Modernūs prietaisai pasižymi itin aukštos raiškos vaizdų kokybe, todėl ir krūties vėžį jais aptikti lengviau, pacientės tyrimo metu gauna mažesnę apšvitos dozę. Be to, Nacionaliniame vėžio institute moterys gali išsitirti dėl krūties vėžio įvairiais vaizdinimo būdais: sugretinus radinius ir palyginus skirtingų vaizdinių tyrimų rezultatus, krūties vėžiui beveik nelieka šansų būti neaptiktam.

Nors tirtis dėl krūties vėžio mūsų šalyje galima prevenciškai, taip mažinant uždelstų ligos atvejų skaičių, Lietuvoje ši liga – vis dar labiausiai tarp moterų paplitęs onkologinis susirgimas. Dažniausiai krūties vėžys diagnozuojamas vyresnėms – 55–64 metų – moterims. Vidutinis nuo šios ligos mirštančių pacienčių amžius – 68 metai. Todėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, atrankinės patikros dėl krūties vėžio programos vykdomos moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus. Tiesa, nemažai šalių turi ir kitokią praktiką: Austrijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Ispanijoje pasitikrinti dėl krūties vėžio per specialias programas kviečiamos 45–69 metų moterys, o kai kuriose Europos šalyse patikra pradedama dar anksčiau – nuo 40 metų.

Kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys – tuo daugiau šansų pasveikti

Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė pabrėžia, kad profesionali krūtų apžiūra rekomenduojama moterims jau nuo 25 metų. Sveikoms ir rizikos faktorių neturinčioms moterims atlikti mamografiją rekomenduojama kas dvejus metus nuo 50 iki 69 metų. Riziką susirgti vėžiu įvertinę specialistai nusprendžia, kaip dažnai ir kokiu būdu tirti moterį. Nors krūties vėžys dažniausiai vyresnių moterų liga, dr. J. Ušinskienė atkreipia dėmesį, kad šios lokacijos vėžys diagnozuojamas ir jaunoms moterims, pasitaiko atvejų, kai šia liga suserga ir vyrai.

„Atrankinės programos tikslas yra sumažinti mirtingumą, nustatant simptomais iki šiol nepasireiškusį krūties naviką kuo ankstyvesnėje stadijoje. Jei atrankinė programa yra pakankamai veiksminga, ilgainiui turėtų mažėti diagnozuojamų pažengusių stadijų navikų, o ankstyvų stadijų, besimptomių navikų priešingai – daugėti. Visame pasaulyje atliekant patikrą dėl krūties vėžio dažniausiai taikomas tyrimo metodas yra atrankinė mamografija“, – apie prevencinės krūties vėžio programos tikslus pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Dr. J. Ušinskienė atkreipia dėmesį, kad rizika susirgti krūties vėžiu didėja vyresnėms nei 50 metų moterims. Edmundo Paukštės nuotr.

Lietuvoje atrankinė patikros dėl krūties vėžio programa pradėta 2005 metais. Visos 50–69 metų moterys yra kviečiamos atlikti profilaktinį krūtų mamografijos tyrimą. „Jei tokio patikrinimo metu nėra nustatoma jokių pakitimų, kitą kartą moteris kviečiama pasitikrinti po dvejų metų. Svarbu paminėti, kad pagal atrankinės mamografinės patikros programą kas dvejus metus yra tiriamos tik sveikos, jokių nusiskundimų ar čiuopiamų darinių neturinčios moterys. Tyrimui atlikti reikalingas šeimos gydytojo siuntimas“, – gydytoja radiologė paaiškina, kur turėtų kreiptis dėl krūties vėžio išsitirti norinčios moterys.

Prieš mamografiją – savijautos įvertinimas

Taigi, kas yra mamografinis tyrimas ir kaip jis atliekamas? Ar tyrimas skausmingas? Šie klausimai neretai kyla išsitirti dėl krūties vėžio norinčioms moterims.

Profesionali krūtų apžiūra rekomenduojama moterims jau nuo 25 metų.

„Mamografija – tai radiologinis krūtų tyrimo metodas, kurio metu krūtys padedamos ant specialaus dėklo ir peršviečiamos rentgeno spinduliais. Taip gaunamas krūtų audinių vaizdas, ir jį specialiuose aukštos skiriamosios gebos monitorių ekranuose peržiūri ir vertina gydytojas radiologas. Skirtingi audiniai rentgeno spindulius praleidžia nevienodai, vieni audiniai, pavyzdžiui, kalcinatai, sugers daugiau, kiti, pavyzdžiui, liaukinis audinys – mažiau. Radiologas, žinodamas, kaip turi atrodyti normalus krūties audinys, vaizduose ieško pokyčių ir juos interpretuoja“, – apie mamografinį tyrimą pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Mamografiją galima atlikti bet kuriame Lietuvos gydymo centre, kuriame yra mamografas. Šeimos gydytojas paprastai rekomenduoja moteriai artimiausią tyrimo centrą. Tyrimo metu būna šiek tiek nemalonu dėl krūties suspaudimo. Krūtis ant dėklo yra suspaudžiama tam, kad būtų geriau matomi audiniai. Todėl tyrimui rekomenduojama rinktis dienas, kai krūtys mažiau jautrios, ne tokios skausmingos.

Skaitmeniniai mamografai leidžia tiksliau diagnozuoti krūties vėžį. Autorės nuotr.


Modernūs mamografai leidžia dar tiksliau diagnozuoti vėžį

Atliekant tyrimą svarbu ne tik pacientės savijauta, bet ir tyrimo tikslumas. NVI siūlo pacientėms naujausias ir moderniausias krūtų ištyrimo galimybes.

„Skaitmeninė mamografija su 3D vaizdais, tomosintezė, krūties ultragarsinis ištyrimas, magnetinio rezonanso krūtų tyrimai, biopsijos, kontroliuojamos radiologiniais tyrimais, galimybė derinti visas išvardintas technologijas ir koreliuoti vaizdus – taikant kelias technologijas (viena geriau matyti kalcinatus, kita – liaukinį audinį), vėžiui šansas „pasislėpti“ sumažėja“, – apie NVI atliekamų tyrimų tikslumą pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Šiuo metu NVI naudojami mamografai yra skaitmeniniai. Modernūs prietaisai ne tik patogesni medikams, bet ir leidžia tiksliau diagnozuoti krūties vėžį.

„Tai palengvina darbą medikams: personalui nebereikia kilnoti anksčiau naudotų sunkių kasečių, kasetėse esančių vaizdų skaitmenizuoti, nebereikia spausdinti ir archyvuoti rentgeno nuotraukų. Visi radiologiniai vaizdai saugomi virtualiai – serveriuose, ir juos gali matyti visi NVI gydytojai“, – apie skaitmeninių mamografų privalumus pasakoja dr. J. Ušinskienė.

Tačiau skaitmeniniai mamografai – ne vien su jais dirbančių medikų darbo patogumo klausimas. Šie modernūs aparatai taip pat leidžia tiksliau diagnozuoti krūties vėžį. Be to, yra saugesni pacientėms. Anot gydytojos radiologės, atliekant skaitmeninę mamografiją rentgeno spinduliai yra verčiami elektriniais signalais, kuriuos interpretuodamas kompiuteris sukuria mamografinius vaizdus. Skaitmeninė mamografija, palyginti su standartine mamografija, pasižymi geresne vaizdų kokybe, mažesne radiacijos doze, taip pat juos lengviau kaupti ir persiųsti peržiūrai.

Tiesa, kaip pabrėžia dr. J. Ušinskienė, vien mamografinio ištyrimo tam tikrais atvejais nepakanka: mamografijos pritaikymas jaunesnėms moterims yra ribotas dėl tankesnio krūties liaukinio audinio. Todėl neretai tirtis papildomai reikia ir ultragarsu. Gydytoja radiologė taip pat pabrėžia, kad visada rekomenduojama pasitarti su specialistu, kad šis įvertintų riziką susirgti krūties vėžiu ir paskirtų geriausią ištyrimo ir stebėjimo algoritmą. Dr. J. Ušinskienė atkreipia dėmesį, kad rizika susirgti krūties vėžiu didėja vyresnėms nei 50 metų moterims, ją gali lemti genetiniai faktoriai (BRCA 1, 2 mutacijos), krūties ar kiti onkoginekologiniai susirgimai tarp giminaičių, apšvita jauname amžiuje (pavyzdžiui, radioterapija krūtinės ląstos srityje), rūkymas, alkoholis, nutukimas, nepakankamas fizinis aktyvumas, sėslaus gyvenimo įpročiai.

Su pacientėmis, sergančiomis krūties vėžiu, NVI dirba visa specialistų komanda: gydytojai radiologai, chemoterapeutai, chirurgai, radioterapeutai, genetikai. Gydytojas radiologas dalyvauja ir pradiniais etapais – ir per lokalią vaizdinę diagnostiką, ir per minimaliai invazines intervencijas: paimant biopsiją, nustatant vėžio išplitimą kitose kūno dalyse, taip pat tarpiniais etapais: priešoperaciniu ar priešchemoterapiniu vėžio, vertinant atsaką į gydymą ir vėliau vertinant situaciją vaizdiniais metodais.

Ieva Motiejūnaitė
Nacionalinis vėžio institutas

Palikti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas šalia komentaro.