Vėžys ir skiepai – ką būtina žinoti?

Piktybinio naviko kamuojamas bei taikomo gydymo nualintas organizmas tampa labiau pažeidžiamas, imlesnis net ir paprasčiausiai slogai. O ką jau kalbėti apie kitas infekcijas ar COVID-19. Daugybės ligų išvengti padeda vakcinacija. Ar galima skiepytis sergant vėžiu ir kada geriausia tai daryti, pasakoja Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras, gydytojas Marius Strioga.

Ar galima skiepytis, sergant onkologine liga?

Ne tik galima, bet ir būtina. Kalbant apie koronavirusinę infekciją, kuri sukelia COVID-19 ligą, moksliniai duomenys rodo, kad, užsikrėtus šiuo virusu, onkologinę diagnozę turinčių žmonių mirtingumas išauga iki penkių kartų. Taip pat kur kas didesnė yra ir COVID-19 ligos komplikacijų tikimybė, taigi, vakcinuotis – prasminga.

Dėl vakcinacijos nuo kitų ligų: tikrai verta skiepytis nuo sezoninio gripo, pneumokokinės infekcijos, kitų infekcinių ligų, ypač jei žmogui taikomas aktyvus gydymas. Svarbu atminti, kad onkologinė liga organizmui – ir taip jau nemenkas iššūkis, tad jei įmanoma jį apsaugoti nuo papildomų infekcijų, tą ir reikėtų daryti.

Kokiomis vakcinomis geriausia skiepytis nuo COVID-19 ligos?

Onkologiniams pacientams tinkamiausios yra informacinės RNR (iRNR) tipo vakcinos, kurių Europos Sąjungoje turime registruotas dvi. Tyrimais įrodyta, kad jos sukuria efektyvesnę apsaugą nuo koronavirusinės infekcijos. O tai onkologiniams ligoniams ypač svarbu, mat jų imuninė sistema dėl ligos ir taikomo gydymo jau ir taip gali būti ne tokia aktyvi.

„Onkologinė liga organizmui – ir taip jau nemenkas iššūkis, tad jei įmanoma jį apsaugoti nuo papildomų infekcijų, tą ir reikėtų daryti“, – rekomenduoja onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga. Edmundo Paukštės nuotr.

Žmonės nerimauja dėl vakcinų nuo COVID-19 galimų šalutinių poveikių. Ar onkologiniams ligoniams jie gali būti stipresni?

Tikrai ne. Tokia baimė nepagrįsta. Vėžiu sergantys asmenys tikrai nejaus stipresnių nepageidaujamų reakcijų nei sveikieji bendroje populiacijoje. Priešingai, dėl taikomo gydymo, vartojamų vaistų, kurie slopina imuninį atsaką, nepageidaujami poveikiai gali būti net silpnesni ar ligonis jų gali ir visai nejausti.

Kada geriausia skiepytis nuo COVID-19 ligos, sergant vėžiu?

Jei tai įmanoma, skiepytis patartina iki prasidedant gydymui. Tačiau jei gydymas jau taikomas, jokiu būdu nereikėtų laukti, kol jis baigsis. Onkologinių ligonių gydymo schemos labai įvairios, tad ne visada pasiseka racionaliai ir optimaliai įterpti vakcinaciją tarp chemoterapijos ciklų, juolab kad ir chemoterapinių vaistų yra įvairių. Pavyzdžiui, yra tokių gydymo schemų, kai tarp chemoterapijos ciklų – tik savaitė. Jei po suvartotų vaistų žmogui skiriama diena ar dvi atsigauti ir jis paskiepijamas, tai imunitetui formuotis iki kito chemoterapijos ciklo paliekamos vos 5 dienos. Tiek dienų – labai mažai. Mažiausiai reikėtų 10 dienų, o idealiu atveju – 2–3 savaičių. Būtina atminti, jog imuninį atsaką slopinantys vaistai, taip pat ir premedikacijai skirti preparatai, vartojami lygiagrečiai taikant chemoterapiją tam, kad susilpnintų jos šalutinius poveikius, gali neigiamai paveikti imuninį atsaką  į vakciną.

Jei gydymas jau pasibaigęs, jei pacientas išgyvena remisiją, skiepytis galima bet kada.

Kiek svarbi onkologiniams ligoniams stiprinančioji (trečioji) vakcinos nuo COVID-19 dozė?

Onkologiniai ligoniai, išskyrus onkohematologinėmis ligomis sergančius pacientus, kol kas nėra priskirti atskirai rizikos grupei, kuri turėtų būti skubiai vakcinuojama trečiąja COVID-19 vakcinos doze. Šis labai diskutuotinas klausimas bus svarstomas ekspertų taryboje. Tyrimai rodo, kad stiprinančioji vakcinos dozė itin svarbi asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija pastebimai susilpnėjusi, pavyzdžiui, po kaulų čiulpų ar organų transplantacijos. Žmonėms, kuriems po pirminės vakcinacijos nesusidarė antikūnų ir kurių titras labai žemas, taip pat racionalu skirti stiprinančiąją vakcinos dozę ar net atlikti visą vakcinaciją iš naujo. Šie klausimai taip pat bus svarstomi ekspertų taryboje.

Ar yra būklių, kai žmogui skiepytis nerekomenduojama?

Jei žmogus žino, kad yra alergiškas kuriai nors sudėtinei vakcinos daliai, tokiu atveju skiepytis ta konkrečia vakcina nereikėtų, būtina rinktis kitą. Šiuo metu naudojamose vakcinose nuo COVID-19 ligos yra dvi medžiagos, galinčios sukelti alergiją (nors jos yra labai reti alergenai) – tai polietilenglikolis (PEG) ir polisorbatas 80. PEG naudojamas iRNR vakcinose („Comirnaty“ ir „Spikevax“) kaip liposomų stabilizatorius, jis taip pat naudojamas kaip vidurius laisvinantis preparatas (jei vartojamas per burną), įeina į kitų vaistų (pvz., pegiliuoto liposominio doksorubicino bei irinotekano) sudėtį. Polisorbatas 80 naudojamas vektorinėse vakcinose („Vaxzevria“ ir „COVID-19 Vaccine Janssen“) kaip emulsiklis, taip pat jis plačiai taikomas maisto pramonėje, kosmetikos priemonėse, įeina į kai kurių vaistų (pvz., amiodarono), taip pat kitų vakcinų (nuo meningokokinės infekcijos, ŽPV, hepatito B) parenterinių formuluočių sudėtį.

Jei žmogus alergiškas kitiems alergenams, tuomet skiepytis galima. Jei žmogui pasireiškia polialergija (keliems alergenams), kuri yra sunkios eigos ar sunkiai kontroliuojama vaistais, skiepytis bet kokia vakcina reikėtų prižiūrint gydytojui alergologui, kad, prireikus, būtų suteikta būtina pagalba.

Asmenims, kuriems diagnozuotas kapiliarų pralaidumo sindromas, heparino sukelta trombocitopenija, antifosfolipidinis sindromas, kurio klinikinė išraiška yra trombozė su trombocitopenija, nerekomenduojama skiepytis vektorinėmis vakcinomis („Vaxzevria“ ir „COVID-19 Vaccine Janssen“), kurios pagamintos modifikuojant tam tikrus žmonių ar beždžionių adenovirusus. Jiems geriau rinktis vadinamąsias iRNR vakcinas („Comirnaty“ ir „Spikevax“).

Taip pat nepatariama skiepytis ir tais atvejais (ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo kitų infekcijų), kai yra bet kokios lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, širdies nepakankamumo, autoimuninių ligų ir kt. paūmėjimas.

Aistė Tautvydienė