„Gyvenu kaip kvėpuoju“

Ar aš tikrai kvėpuoju naudingai savo sveikatai?

Kvėpavimas – tarsi savaime suprantamas reiškinys. Gimę įkvėpėme, mirdami iškvėpsime. Ir viskas! Čia galėtume ir baigti, arba pradėti mąstyti – koks iš esmės gyvybiškai svarbus mūsų gyvenimo palydovas yra kvėpavimas.

Kartais žmonės sako, o ką čia mokytis: be perstojo kvėpuojame, tai tarsi duota kartu su gyvenimu. Taip, duota! Bet ar pagalvojai, kad mūsų kvėpavimo kokybė atspindi mūsų gyvenimo kokybę? Išties galime gyventi, kad išgyventume, kvėpuoti paviršiumi, ir galime gyventi ir klestėti – kvėpuoti giliai ir pilnai. Labai paprasta – gyveni, kaip kvėpuoji, arba kvėpuoji, kaip gyveni.

Pasitikrinkite kvėpavimo kokybę

Kvėpavimas nėra nevalingas veiksmas, nors jis vyksta automatiškai. Tačiau turime suprasti, jog kvėpuoti ne tik galime, bet ir turėtume sąmoningai. Kvėpavimas yra pats tiesiausias tiltas į fizinę ir psichinę sveikatą. Ir visai nesvarbu: jūsų skausmas fizinis ar emocinis, ar jau sergate, ar manote, kad esate sveiki, – nuoširdžiai kviečiu susidomėti savo kvėpavimu.

Pirmas klausimas – pasitikrinti, ar taisyklingai kvėpuojate. Dabar pat galite ramiai įkvėpti – iškvėpti ir suskaičiuoti, kiek sekundžių trunka Jūsų įkvėpimo bei iškvėpimo fazė. Dar geriau – paimti matavimo juostą, maksimaliai įkvėpti, iškvėpti ir pamatuoti savo krūtinės apimtį iškart po krūtimis. Jei pamatote 10 cm skirtumą, esate sveiko kūno ir sielos savininkė. Jei skirtumas mažiau nei 8 cm ir nepavyksta įkvėpti per 8 sekundes, kviečiu daugiau sužinoti apie kvėpavimą.

O kaip savarankiškai patikrinti, ar jūsų diafragma dirba gerai? Pereikite spaudžiamaisiais pirštų galiukų judesiais per krūtinkaulį iš apačios į viršų. Jei nėra labai skausmingų taškų, tai sveikinu, jūsų diafragma dirba pakankamai gerai, nepamiršo savo funkcijos. Jei taškai skausmingi, rekomenduoju kiekvieną dieną švelniai pamasažuoti šiuos taškus.

„Kvėpavimas yra pats tiesiausias tiltas į fizinę ir psichinę sveikatą“, – teigia R. Skrabutėnas.

Skauda skandį? Galbūt netaisyklingai kvėpuojate

Taigi, kaip jau turbūt supratote, pats pagrindinis kvėpavimo raumuo yra diafragma. Tai raumeninė horizontali pertvara, esanti po apatiniais šonkauliais, skirianti krūtinės ląstą ir pilvo ertmę. Viršutinėje dalyje yra plaučiai, širdis, stemplė. Po diafragmos kupolu dešinėje pusėje – kepenys, po ja tulžis, o kairėje pusėje skrandis, kasa ir blužnis. Visus šiuo išvardintus organus judina galingoji diafragma. Jos viduje yra trys angos: viršutinė – veninė kraujagyslė, per vidurį stemplė, per kurią maistas keliauja į skrandį, trečioji – aorta.

Kadangi stemplė yra diafragmoje, skrandžio skausmai, refliuksas, spazmai yra reguliuojami diafragmos. Diafragmos kupolas tvirtinasi prie priekinės ir nugarinės pusės šonkaulių, nugarinėje pusėje savo kojytėmis tvirtinasi prie stuburo, toje vietoje kur krūtininė dalis pereina į juosmeninę. Skrandžio vožtuvas apjuostas ta kojyte. Kai diafragma įsitempia, ji užspaudžia šį vožtuvą, kai įkvepiame – atleidžia. Jei patiriame stresą, per mažai ilsimės, vožtuvas neatsipalaiduoja. Kai ilgai patiriame įtampą, raumeninės skaidulos pervargsta, nusilpsta ir vožtuvas neužsidaro. Taigi, jei turite skrandžio problemų, pirmiausia reikia dirbti su kvėpavimu.

Daug klausimų iškyla, kaip kvėpuoti teisingai. Svarbiausia kvėpavimo metu kvėpuoti „šonkauliais“ , jie turi judėti, tai vadinu diafragminiu kvėpavimu. Uždėkite delnus ant apatinių šonkaulių ir stebėkite, ar kvėpuojant jie plečiasi? į šonus, į priekį ir nugarinę pusę? Ar vienodai plečiasi kairė ir dešinė pusės? Jei pastebite, kad mažiau plečiasi dešinė pusė, tai gali būti susiję su vidaus organais – kepenimis ir tulžimi. Jei kairė pusė, tai susiję su skrandžiu, kasa, blužnimi. O jei nugarinė pusė mažiau plečiasi, tai susiję su inkstais, žarnynu arba per daug įsitempusi nugaros raumenų grandinė.

Kvėpavime dalyvauja ir kiti raumenys, pavyzdžiui, pilvo ir kaklo. Įkvepiant 70–80 proc. dalyvauja diafragma, jei ji pakankamai nefunkcionuoja, jos darbą perima kakle esantys pagalbiniai raumenys. Jei šie pagalbiniai raumenys tampa pagrindiniais kvėpuojant, atsiranda skausmas kakle.

Kaip galime patys sau padėti? Kasdien uždėkite rankas ant apatinių šonkaulių ir iškvėpdami spustelėkite į vidų, įkvėpdami leiskite plėstis, taip pat pamasažuokite šonkaulinius tarpus bei krūtinkaulį.

Taip pat verta dėl savo sveikatos kreiptis į kineziterapeutą ar kineziologą, turintį patirties dirbant su kvėpavimu, – jis įvertins jūsų kvėpavimo sistemą ir individualiai pritaikys pratimus.

Normalus kvėpavimas

12 kartų per minutę

720 kartų per valandą

17 280 kartų per parą

518 400 kartų per mėnesį

6 220 800 kartų per metus

Rasa Skrabutėnas
Kineziterapeutė, kineziologė, manualinės ir refleksoterapijos specialistė

Olgos Posaškovos nuotr.