Sporto galia sergant vėžiu

Kad ir kaip banaliai skamba, sportas gali būti ne tik geros nuotaikos ir energijos užtaisu, tačiau ir puikia organizmo kovos su onkologine liga priemone. Taip pat sportuojant užtikrinama itin patikima organizmo sargyba, mat sportas, kaip koks genialus žvalgas, neleidžia priešui – onkologinei ligai – dar labiau pakenti ar smogti iš naujo. Nors apie sportą kalbėti kariniais terminais nėra įprasta, būtent pakankamas ir tinkamai parinktas fizinis aktyvumas gali padėti įveikti vėžį.

Tuo įsitikinęs „The Biomechanics Method“ laikysenos korekcijos specialistas, pilateso mokytojas, asmeninis treneris, kvalifikuotas CETI (Cancer Exercise Training Institute) specialistas Deimantas Vaitkevičius.

Deimantai, ar tiesa, kad CETI tam tikra prasme ĮGALINA vėžiu sergančius žmones gyventi toliau?

Taip. Šioje organizacijoje mokosi sveikatos ir kūno rengybos specialistai, kurie dirba su vėžiu sergančiais pacientais ir onkologinę diagnozę išgyvenusiais žmonėmis ir jiems visokeriopai padeda. Daugybė įrodymų byloja: įvairi vidutinio intensyvumo aerobinė veikla ir vadinamieji jėgos pratimai yra labai veiksmingi tiek prieš laukiantį onkologinį gydymą, tiek paties gydymo metu, tiek išgyvenant remisiją. Būdamas fiziškai aktyvus, vėžiu sergantis pacientas stiprina ne tik kūną, bet ir stiprėja emociškai, tad jam kovoti su onkologine liga, ją valdyti tampa gerokai paprasčiau.

Vėžio gydymas – itin sudėtingas, dažniausiai labai ilgas, kelių sluoksnių procesas, kurį sudaro medikamentinis bei chirurginis gydymas, įvairios terapijos. Tinkamai sudėliotas ir su gydytoju suderintas fizinio aktyvumo planas gali neįtikėtinai daug. Pavyzdžiui, padėti sumažinti tokius gydymo šalutinius poveikius, kaip nuovargis, raumenų, sąnarių ar kaulų skausmai, silpnumas, pykinimas ir pan. Po operacijų specialūs korekciniai laikysenos, širdies ir kraujagyslių sistemos stiprinimo, jėgos bei limfodrenažiniai pratimai yra būtinybė. Jų dėka didėja onkologinio ligonio darbingumas, sumažėja depresijos, nerimo simptomai, pagerėja miego ir apskritai viso gyvenimo kokybė.

Maža to, fizinė veikla saugo ir prevenciškai, t. y. sumažina riziką sirgti krūties, gimdos, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų ar skrandžio vėžiu, taip pat stiprina imunitetą, pailgina sergančio žmogaus gyvenimą.

„Tų, kurie nori pasiteisinti, kad sporto nemėgsta, negali, nenori, man maga paklausti: kaip labai reikia savęs nemylėti, kad nenorėtum sau padėti“, – stebisi D. Vaitkevičius. Vido Černiausko nuotr.

Jei žmogus anksčiau labai intensyviai sportavo, kaip jam elgtis išgirdus onkologinę diagnozę?

Na, pirmiausia jokiu būdu nemesti sporto. Be jokios abejonės, krūvį peržiūrėti tikrai verta, ypač jei pradedami jausti vienokie ar kitokie ligos simptomai ar, juo labiau, pradėtas gydymas. Paprasčiau kalbant, reikia atsižvelgti į sveikatos būklę.

Kokios rūšies sporto šakas patartumėte rinktis pacientams? Gal yra draustinų? Kiek intensyvi turėtų būti fizinė veikla sergant?

Galimas bet koks sportas, kuris tik patinka pacientui ar kuriuo jis užsiiminėjo iki ligos. Visai nesvarbu, ar tai būtų krepšinis, tenisas, plaukimas, joga, bėgimas ar paprasčiausias spartus ėjimas. Viskas priklauso tik nuo paties žmogaus, jo pomėgių ir, savaime suprantama, fizinių galimybių bei aplinkybių konkrečiu momentu. Be jokios abejonės, pirmiausia būtina pasitarti su gydančiu gydytoju, blaiviai vertinti situaciją. Ką turiu omenyje? Na, reikia nepamiršti, kad su vėžiu kovojančio žmogaus imuninė sistema visai kitokia nei sveikojo, tad gydantis rekomenduojama kurį laiką vengti žmonių susibūrimų, natūralu, ir komandinių, kontaktinių sporto šakų. Toks atsargumas padeda išvengti papildomų virusų. Ankstyvas pooperacinis laikotarpis, kol iki galo nesugijo žaizdos, kurį laiką mažiau tinkamas ir baseinui, ypač jei šis viešas, sporto klube. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad pooperaciniu laikotarpiu fizinė veikla turėtų būti pritaikyta konkrečiai žmogui, atsižvelgiant į vėžio lokalizaciją, operacijos tipą, žaizdų sugijimą. Juk vienaip asmuo jausis ir turės vienokias fizines galimybes, kai jam operacija atlikta, pavyzdžiui, dubens srityje, kitaip, kai pašalinta krūtis, dalis pažasties limfmazgių ir pan.

Po operacijos galimi įvairūs raumenų skausmai, jų disbalansas, laikysenos pokyčiai, limfinės sistemos sutrikimai, tad sportuoti būtina, tačiau negalima to daryti chaotiškai. Fizinė veikla turi būti tikslinga. Nieko nedarant patiriamas diskomfortas tik didės, o tai turės įtakos ir nuotaikai.

Reikia įvertinti ir savijautą, šalutinius poveikius, patiriamus vartojant vaistus. Jei žmogus po chemoterapijos, spindulinės terapijos jaučia silpnumą, negerumą, jei jį pykina, sportuoti tądien ar net kelias dienas po procedūros apskritai nereikėtų, pirmiausia būtina atsigauti. Negalima dar labiau savęs nualinti. Svarbu stebėti savo pulsą, kraujospūdį, kitus organizmo parametrus – tai padaryti galima labai nesunkiai, naudojantis išmaniaisiais laikrodžiais arba telefonų programėlėmis. Jei po chemoterapijos bloga, nerekomenduojama pulso didinti daugiau nei 20 dūžių jo ramybės būsenos atžvilgiu.

Kalbant apie fizinės veiklos intensyvumą, pagal naujausias rekomendacijas sportui per savaitę reiktų skirti nuo 2,5 iki 3–3,5 val. vidutinio intensyvumo aerobinio darbo arba nuo 75 iki 100 min. didesnio aerobinio intensyvumo užsiėmimų. Galima šias skirtingo intensyvumo veiklas derinti: pavyzdžiui, kasdien po 20 min. aktyviai vaikščioti, o 10 min. skirti bėgimui. Bent du kartus per savaitę reikėtų skirti raumenų jėgos bei pusiausvyros lavinimo ir lankstumo pratimams, juos tarpusavyje derinti. Reikėtų pradėti nuo minimalaus krūvio ir jį palaipsniui didinti.

Jei žmogus išgyvena remisiją, kokios fizinės veiklos rekomendacijos šiuo periodu?

Galima sportuoti labai savęs nevaržant, gyventi įprastą gyvenimą, koks buvo iki ligos. Aišku, nereikėtų persistengti, tačiau šis patarimas galioja ir niekada onkologine liga nesirgusiems žmonėms. Būtina atminti, kad tiek fizinio aktyvumo stoka, tiek jo perteklius organizmui ne padeda, o tik kenkia.

O jei žmogus iki ligos visiškai nesportavo, jei jo fizinė veikla buvo labai ribota, kaip elgtis tokiu atveju?

Vienareikšmiškai – pradėti sportuoti. Atrasti tokią fizinę veiklą, kuri tiktų ir patiktų. Nėra stebuklingo, universalaus patarimo, kuris tiktų visiems sporto nemėgstantiems asmenims ir paskatintų juos judėti, reikia tiesiog bandyti. Tų, kurie nori pasiteisinti, kad sporto nemėgsta, negali, nenori, man maga paklausti: kaip labai reikia savęs nemylėti, kad nenorėtum sau padėti. Negi geriau vartoti vaistus nuo raumenų, sąnarių ar kaulų skausmo, užuot darius tam tikrus jėgos pratimus, kurie mažins skausmą, sustiprins kūną, pagerins limfinės sistemos veiklą? Svarbu atminti, kad, negaunant pakankamo fizinio krūvio, organizme trinka įvairūs procesai. Rezultatas – galimi įvairūs organų sutrikimai, uždegimai, silpnesnis imunitetas, prastesnė nuotaika, padidėja antsvorio tikimybė. Trumpiau tariant, vengdamas judėti, žmogus sudaro visas sąlygas onkologinei ligai sugrįžti.

Tinkamai sudėliotas ir su gydytoju suderintas fizinio aktyvumo planas gali neįtikėtinai daug.

Žinau, pirmos treniruotės, ypač niekada anksčiau nesportavusiems, gali būti nemalonios, varginančios, netgi skausmingos. Tačiau žinau, kaip gali skaudėti, kai taikomas onkologinis gydymas – mano žmonai buvo diagnozuotas krūties vėžys, – kokie procesai vyksta organizme po operacijos, vartojant vienokius ar kitokius vaistus. Fizinė veikla šiuo atveju ne kenkia, o tik padeda. Jei visiškai nelimpa jokia sporto šaka, tuomet reikėtų pradėti bent daugiau vaikščioti. Nesinori be tikslo? Tokiu atveju galima įsigyti šunį, kurį nori nenori reikės kasdien vesti laukan.

Įtakos turi ir socialinė aplinka, tad gal verta susirasti bendraminčių sportui. Juk dabar yra tiek daug įvairių bėgikų, ėjikų, dviratininkų ir kitokių neformalių klubų. Reikia tik žengti pirmą žingsnį fizinės veiklos link, imtis iniciatyvos. Nėra 5, 7 ar 10 unikalių pratimų, tinkančių visiems, tuos pratimus reikia „atrasti“ patiems per konsultacijas su gydytojais, sporto specialistais, per bandymus, kas labiausiai kūnui priimtina ir reikalinga. Visi žmonės skirtingi. Skiriasi jų ligos istorijos, savijauta, pomėgiai, įpročiai. Tačiau fizinis aktyvumas turi tapti natūraliu dalyku – tokiu pat, kaip kasdienis dantų valymas ar maudymasis po dušu.

Keli D. Vaitkevičiaus siūlomi mankštos pratimai

Kaklo tempimas

Stovėkite tiesiai, pečiai „ramūs“. Galvą laikykite taip, kad susidarytų pagurklis, tada švelniai ją lenkite į šoną. Pratimą reikia atlikti į abi puses.

Nugaros raumenų tempimas

Stovėkite tiesiai prie sienos. Tempiamos pusės alkūnę aukštai iškelkite ir tempkite aukštyn. Plaštaka ilsisi ant galvos. Su oro išpūtimu lenkite nugarą į šoną.

Tarpumentės ir pečių tempimas

Nuleiskite pečius, tempiamos pusės mentę atitraukite nuo stuburo, paėmę už alkūnės ranką, švelniai traukite ją į priešingą pusę.

Pečių ir rankų raumenų tempimas

Stovėkite tiesiai, neišsirieskite per juosmenį. Atsargiai atmeskite ranką už nugaros, padėkite plaštaką delnu aukštyn ant pakylos. Užtikrinkite, kad pečiai nekiltų aukštyn. Tieskite ranką per alkūnę ir krūtine siekite pirmyn.

Krūtinės tempimas stovint arba gulint ant suolelio

Sudėkite delną į delną ir laikykite rankas už galvos. Jei taip per sunku, rankų pirštai tegul būna prie ausų. Skėskite alkūnes į šalis, pagal galimybes stumkite jas atgal, neišsiriesdami per juosmenį. Pečius stumkite atgal ir švelniai spauskite žemyn.

Nugaros raumenų stiprinimas su elastine guma stovint arba gulint

Pečiai platūs ir nuleisti žemyn. Alkūnių prie šonų glausti nereikia. Su išpūtimu nugręžkite žastus į šonus ir glauskite mentis prie šonkaulių. Alkūnės turi būti toje pačioje linijoje su liemeniu arba šiek tiek priekyje liemens, jei pečiai pernelyg suapvalėję.

Krūtinės raumenų stiprinimas, menčių stabilizacija

Galima atlikti stovint arba sėdint. Su oro išpūtimu vidutiniu stiprumu spauskite kamuolį. Pečius laikykite plačiai ir nuleistus žemyn.

Diafragminis kvėpavimas

Kvėpuojame giliai ir ramiai. Tegu oro iškvėpimas trunka ilgiau nei įkvėpimas.

Įkvepiant pilvas plečiamas į visas puses, išpučiant – sutraukiamas. Toks kvėpavimas labai efektyviai spartina limfos cirkuliaciją.

Prieš darant pratimus rekomenduojama 5 minutes skirti apšilimui. Galima bet kokia nenutrūkstama veikla, pavyzdžiui, žygiavimas vietoje arba ėjimas mosuojant rankomis. Tempimo pratimams skirkite 15–30 sekundžių, juos galite atlikti po kelias serijas, kad raumenys būtų efektyviau ištempti. Stiprinimo pratimus atlikite taip pat po kelias serijas, kaskart kartodami 5–12 kartų.

Aistė Veismanaitė
Asmeninio albumo nuotr.