Neuropatija po chemoterapijos – kas tai?
Kiekvienas, išgirdęs onkologinę diagnozę, netrukus sužino, kad gydymas turės vienokių ar kitokių pasekmių: kartais skaudės, kartais pykins, gali būti, nuslinks plaukai, kartais apims begalinis nuovargis. Ir dar daugybė „kad“, tarp kurių – neuropatija po chemoterapijos.
Vilnietė Virginija krūties vėžiu susirgo prieš trejus metus. Nors ligą pažaboti pavyko ir šiuo metu moteris išgyvena remisiją, visgi ji negali pasigirti gyvenanti visavertį gyvenimą. Virginiją iki šiol vargina neuralginiai kojų skausmai, rankų pirštais jai sunku sučiupinėti smulkesnius daiktus. Moterį, kaip ir dažną onkologinį pacientą, ištiko neuropatija po chemoterapijos. Apie šią būklę pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė bei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro Nervų ligų skyriaus vedėja gydytoja neurologė dr. Aušra Klimašauskienė.
Gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Juodžbalienė:
Ar tiesa, kad neuropatija po chemoterapijos labai pablogina gyvenimo kokybę?
Tikrai taip. Tai gana rimta, pacientus gąsdinanti problema. Neuropatija po chemoterapijos paprastai paveikia abi kūno puses vienodai. Žmogus simptomus dažniausiai pradeda jausti kojų pirštuose, tačiau jie neretai pereina į kojas, rankas. Paprastai skundžiamasi dilgčiojimu ar adatų dūrimo pojūčiu galūnėse, gali varginti aštrus, veriantis skausmas, deginimo pojūtis ar, priešingai, visiška nejautra. Rankų ar kojų pirštai taip pat gali skausmingai tirpti, šalti, neretai sutrinka smulkioji motorika: žmogui tampa sunku rašyti, užsegti sagas, paspausti mygtukus ir pan.
Sunkesniais periferinės neuropatijos po chemoterapijos atvejais gali kilti labai rimtų sveikatos sutrikimų – įvairių organų sistemų pažeidimų.
Kas nulemia neuropatiją po chemoterapijos?
Būtina atminti, kad chemoterapiniai vaistai yra labai stiprūs. Jie veikia visą kūną, kartu ir periferinę nervų sistemą. Kaip galimas šalutinis jų poveikis yra įvardijamas nervinio audinio pažeidimas, t. y. neuropatija. Tačiau labai sunku prognozuoti, kuris būtent vaistas konkrečiam žmogui sukels šį šalutinį poveikį. Chemoterapinių vaistų yra ne vienas, be to, ir patys pacientai labai skirtingi tiek savo genetika, organizmu, imunine sistema, vėžio tipu, ligos stadija, galiausiai – gyvenimo būdu.
Vieni ištveria po keliasdešimt chemoterapijos seansų ir jų neuropatija neištinka. Kiti jos simptomus gali pajusti iš karto, tik pradėjus gydymą. Pavyzdžiui, jau kitą dieną po chemoterapijos pacientas pradeda skųstis, kad jam tirpsta rankos arba jį pradeda varginti pilvo skausmai, „sustoja žarnynas“, nepraeina dujos – tai vadinama dinaminiu žarnų nepraeinamumu. Būklė palengvėja, padedant judėti žarnoms, t. y. pilvą masažuojant ranka pagal laikrodžio rodyklę. Pasitaiko atvejų, kai dėl neuropatijos ne kartą teko stabdyti ar net nutraukti gydymą.
Tenka pastebėti, kad neuropatija po chemoterapijos dažniau pasireiškia vyresniems pacientams, taip pat turintiems gretutinių ligų, tokių kaip diabetas, metabolinis sindromas, didžiulis antsvoris, per aukštas kraujospūdis, cholesterolio kiekis kraujyje ir pan. Gretutinių ligų turinčio žmogaus nervinis audinys jau ir taip yra pažeistas, nors jis pats galbūt to dar ir nejaučia. Chemoterapiniai vaistai tokiais atvejais nervinio audinio pažaidą tik padidina. Kartais tenka bendrauti su tokiais pacientais, kurių vieni ar kiti sveikatos rodikliai dėl gretutinių ligų yra tokie prasti, jog iš karto žinai, kad chemoterapija tą žmogų dar labiau pakirs.
Kai kuriems pacientams neuropatija yra tik laikina problema, trunkanti vos kelias dienas ar savaites, kitus ši būklė gali varginti kelis mėnesius, metus ar netgi tapti viso gyvenimo palydove. Taip dažniau nutinka pacientams, turintiems ir kitų sveikatos sutrikimų.
Galbūt yra kokia nors šios būklės profilaktika?
Deja, tačiau jokia profilaktika nepadės išvengti neuropatijos po chemoterapijos, jei ją pacientui lemta patirti. Vienintelis dalykas, kas išties gali padėti onkologinį gydymą įveikti greičiau, paprasčiau ir patiriant kuo mažiau neigiamų pasekmių, – tai pastangos gyventi kaip įmanoma sveikiau. Žinoma, nei sveika mityba, nei fizinis aktyvumas, nei žalingų įpročių neturėjimas galbūt ir nepadės išvengti paties vėžio – šia liga serga net ir didžiausi sveiko gyvenimo būdo šalininkai. Tačiau visi išvardinti dalykai organizmui padės išlikti tvirtesniam, be to, jei žmogus turi kokių nors gretutinių ligų, tai sveikas gyvenimo būdas jam padės tą ligą valdyti, kontroliuoti, šioji savo ruožtu mažiau nualins organizmą, ne taip pažeis vienas ar kitas organų sistemas, galų gale, ir vaistų reikės vartoti mažiau. Paprasčiau kalbant, ligos, ypač onkologinės, našta, tikėtina, bus lengvesnė.
Praktiniai patarimai ligoniams, sergantiems neuropatija po chemoterapijos:
- pėdų kraujotaką suaktyvins specialios masažinės vonelės, tačiau vandens temperatūra turėtų būti ne aukštesnė nei 38 ℃, kad nenusidegintumėte;
- šąlančias kojas, pėdas prieš miegą rekomenduojama pamasažuoti, apsimauti vilnones kojines;
- plaunant indus verta užsimauti pirštines;
- vonioje pravartu pasitiesti neslidžius takelius;
- naudoti ne kietą, bet skystą muilą;
- batus rekomenduojama rinktis su dirželiais, kad jie tvirtai laikytųsi ant kojų.
Gydytoja neurologė dr. Aušra Klimašauskienė
Kas tai yra neuropatija?
Tai periferinių nervų pažeidimas. Priežasčių, kurios gali pažeisti žmogaus periferinius nervus, labai daug. Dažniausiai ši būklė yra kitų lėtinių ligų ar ilgai trunkančių susirgimų komplikacija, labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Sergant vėžiu, pacientą neuropatija gali ištikti kaip pačios ligos pasekmė. Neuropatiją gali nulemti ir chemoterapiniai vaistai, nes jų poveikis – toksinis. Onkologinė liga ir chemoterapinių vaistų vartojimas, kaip ir minėjo gydytoja Edita, taip pat gali pabloginti jau turimą neuropatiją, kuri pacientą vargina, pavyzdžiui, dėl diabeto ar kitų gretutinių ligų.
Ar pasitaiko atvejų, kai neuropatija niekada nepraeina?
Deja, taip. Jei būtų įmanoma visiškai pašalinti priežastį – ligą, kuri komplikavosi neuropatija, ir jei nervų pažeidimas nebūtų labai sunkus, tikėtina, kad neuropatija žmogų vargintų nestipriai, o kai kuriais atvejais ir visai išnyktų. Deja, dažniausiai priežasties, sukėlusios neuropatiją, iki galo pašalinti nepavyksta.
Jei neuropatiją nulėmė kokia nors ūminė liga ar lėtinės ligos paūmėjimas, tai pasveikus galima tikėtis, kad ir neuropatija išnyks. Tik reikia atminti: tai nebūtinai nutiks tuo pačiu metu, kai įveikiama liga. Organizmui atsigauti prireiks laiko: kelių mėnesių, pusės metų ar dar daugiau.
Jei neuropatija itin varginanti, tokiais atvejais geriau jaustis padeda simptominis jos gydymas.
Koks būtent?
Po chemoterapijos ištikus neuropatijai, kai pacientą vargina skausmai, galūnių tirpimas, dilgčiojimas ir pan., galima skirti tam tikrų vaistinių preparatų. Tačiau onkologine liga sergančiam pacientui ir taip tenka labai daug jų vartoti, tad kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, kiek papildomų vaistų skyrimas būtų efektyvus ir iš tiesų padėtų.
Dažniausiai skiriama B grupės vitaminų, kurie stiprina periferinę nervų sistemą. Taip pat dabar yra svarstomas ir kitas preparatas neuropatijai po chemoterapijos palengvinti – tai tiokto rūgštis (antioksidantas).
Kaip pacientai gali sau padėti patys?
Na, labai svarbi subalansuota mityba, nes lėtinės ligos, ypač onkologinės, labai išsekina organizmą.
Ar neuropatijos eiga būna banguojanti, t. y. periodais simptomai silpnesni, periodais – stipresni? Kas tai lemia?
Jei pacientas dar iki onkologinės ligos ir gydymo chemoterapiniais vaistais turėjo neuropatiją dėl kitų ligų, chemoterapija neabejotinai jos simptomus sustiprins. Pabaigus gydymą, simptomai turėtų palaipsniui silpnėti. Taigi, neuropatijos pablogėjimai tiesiogiai susiję su vėžio gydymu. Tačiau toks gydymas žmogui gyvybiškai būtinas.
Aistė Veismanaitė
Asmeninių archyvų nuotr.