Patiekalai, kai gydotės ar esate remisijoje

Avižinė košė su kokosų pienu ir cinamonu

Avižas, kaip ir kitus grūdus, geriausia vartoti rytais, pusryčiams. Svarbi sąlyga, kad avižos būtų grūdų, o ne dribsnių pavidalo. Avižas rekomenduoju valgyti dar kietokas, nereikia pervirti. Kuo ilgiau virsime, tuo mažiau liks skaidulų ir beta gliukanų.

AVIŽŲ NAUDA:

• Pagrindinis tirpiųjų skaidulų tipas avižose – beta gliukanai. 60 gramų sausų avižų yra 1,5 gramo beta gliukanų. Ištirta, kad jie gali sulėtinti virškinimą, padidinti sotumą ir slopinti apetitą. Be to, tirpiosios skaidulos stimuliuoja imuninės sistemos ląsteles, esančias kaulų čiulpuose. Tai padeda imuninei sistemai kovoti su įsibrovėliais – virusais, bakterijomis bei vėžinėmis ląstelėmis.
• Avižose (grūduose) yra augalinių cheminių medžiagų – fenolio junginių ir fitoestrogenų, kurie veikia kaip antioksidantai, padeda sumažinti žalingą lėtinio uždegimo, susijusio su širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, poveikį.
• Avižose esantys baltymai turi lipotropinių – riebalų apykaitą reguliuojančių – savybių. Dėl visų minėtų savybių jos tinka sergantiesiems kepenų, širdies bei kraujagyslių ligomis.
• Avižos suteikia sotumo jausmą.
• Avižos turtingos B grupės vitaminų ir mineralų: kalio, fosforo, geležies, chromo, mangano, cinko, jodo. Bet daugiausia jose yra sieros, be kurios neįmanomas visavertis nervų ir kraujo apytakos sistemų darbas. Ne mažiau siera reikalinga ir kalcio apykaitai, todėl žmonėms, kurie skundžiasi silpnais kaulais, lūžinėjančiais nagais, slenkančiais plaukais, būtina įtraukti į savo racioną avižinę košę.
• Avižose gausu magnio. Jis padeda atpalaiduoti kraujagysles, širdies raumenis ir reguliuoja kraujospūdį. Didelis magnio kiekis reguliuoja gliukozės ir insulino sekreciją.

Avižų-košė. Vaidos Kurpienės nuotr.

Reikės:

• 60 g avižų,
• 50 ml kokosų kremo (pieno), 18 proc. riebumo,
• 1,5 g cinamono,
• 1 g druskos,
• vandens

Gaminame:

Vakare perplauname avižų kruopas šaltu vandeniu ir užmerkiame kambario temperatūros vandenyje, skiestame kokosų pienu, kad brinktų per naktį. Taip grūdai pradės dygti ir taps vertingesniais, be to, gaminimo laikas bus trumpesnis.

Ryte įberiame druskos ir užverdame. Verdame 2–3 minutes, tada paliekame brinkti. Kiek laiko brinks, priklausys nuo gaminamų porcijų kiekio, puodo ir viryklės tipo. Kruopos turi išlikti kramtomos konsistencijos.

Paruoštą avižinę košę pagardiname cinamonu ir išmaišome. Skanaus!

Natūraliose sultyse fermentuotos (raugintos) daržovės

Raugintuose produktuose gausu žarnyno sveikatą gerinančių, imunitetą stiprinančių medžiagų. Jos ne tik mažina uždegiminius procesus, bet ir padeda kovoti su lėtinėmis ligomis. Kalis, kalcis, fosforas – mikroelementai, kurie gerai pasisavinami dėl raugintose daržovėse susidariusios pieno rūgšties. Ši rūgštis naikina puvimo bakterijas žarnyne ir taip padeda išvengti vidurių užkietėjimo. Termiškai neapdorotose daržovėse daug ląstelienos, kuri taip pat aktyvina žarnyno peristaltiką.

Fermentuotose daržovėse esančios gerosios žarnyno bakterijos – probiotikai – padeda sustiprinti imuninę sistemą, kovoja su patogenais, keičia žarnyno pH ir gerina virškinimą, prisideda prie optimalaus svorio palaikymo ir nemalonaus dujų kaupimosi mažinimo. Jie palengvina įvairių naudingų medžiagų – vitaminų, baltymų – įsisavinimą.

Fermentuotose daržovėse gausu imuninę sistemą stiprinančių antioksidantų bei maistinių skaidulų (prebiotikų), kurios gali padėti mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, reguliuoti žarnyno veiklą, o nuo žarnyno sveikatos labai priklauso viso organizmo sveikata.

Fermentuotų daržovių galite pasigaminti ir namuose.

Raugintos daržovės. Donatos Vaišnoraitės nuotr.

Reikės:

• morkų,
• salierų gumbų,
• šviežių burokėlių,
• 200 ml šviežiai spaustų obuolių sulčių,
• 100 ml citrinų arba žaliųjų citrinų sulčių,
• svogūnų,
• kalendrų sėklų.

Gaminame:

Į 1 l talpos indą pailgomis, vidutinio storio ir ilgio lazdelėmis supjaustome morkas, salierų gumbus, burokėlius. Žiedais supjaustome svogūnus.

Susmulkintas daržoves sluoksniais klojame į stiklainį, protarpiais įberdami kalendrų sėklų. Viską užpilame obuolių sultimis, sumaišytomis su citrinų arba žaliųjų citrinų sultimis, kad apsemtų daržoves.

Parai ar pusantros paliekame stiklainį su daržovėmis kambario temperatūroje. Tada dedame į šaldytuvą. Skanaus!

Aktyvaus gydymo metu nesinori valgyti, o organizmui reikia ir baltymų, ir skaidulų, ir antioksidantų, kad jis galėtų atsistatyti bei gyti. Žuvienė ir trintas kokteilis – lengvai virškinami ir maistingi patiekalai.

Žuvienė su žiediniais kopūstais

Žuvienė su žiediniu kopūstu. Donatos Vaišnoraitės nuotr.

Reikės:

• 100 g smulkintų bulvių,
• 100 g žiedinio kopūsto,
• 100 g baltos žuvies, supjaustytos mažesniais gabaliukais,
• 50 g smulkintų morkų,
• žiupsnelio druskos,
• 1 arbatinio šaukštelio ypač gryno alyvuogių aliejaus.

Gaminame:

Pasiruošiame daržoves: bulves, morkas nuskutame ir supjaustome smulkiais gabaliukais. Nuplauname žiedinį kopūstą ir suskirstome į žiedynus.

Supjaustome žuvį mažesniais gabaliukais.

Visus paruoštus ingredientus dedame į puodą, užpilame 300 ml vandens (arba pagal poreikį), pagardiname druska ir verdame ant silpnos ugnies, kol daržovės suminkštės ir žuvis bus paruošta.

Sriubą supilame į maisto trintuvę ir gerai suplakame. Prieš valgydami pagardiname šaukšteliu ypač gryno alyvuogių aliejaus. Skanaus!

Trintas kokteilis su uogomis

Jogurto ir uogų kokteilis. Ramintos Svidaravičiūtės nuotr.

Reikės:

• 100 g graikiško jogurto,
• 100 g šaldytų uogų (tinka avietes, gervuogės, juodieji serbentai),
• 60 g avokado,
• 60 g vandens,
• šiek tiek agavų sirupo (nebūtina).

Gaminame:

Supjaustytą avokado minkštimą kartu su jogurtu ir kitais ingredientais sudedame į trintuvę. Sutriname. Skanaus!

Vaida Kurpienė,
dietistė, knygos „Liekna visam gyvenimui“ autorė