Mityba sergant onkologine liga: svarbiausia – išlaikyti sveiką protą

„Pirmas dalykas, ko reikėtų vengti, sužinojus apie onkologinės ligos diagnozę, – tai daktaro Google ir kitų žmonių patarimų“, – taip pradėjo savo paskaitą, skirtą krūties vėžiu sergančioms moterims, dietistė, sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

Apie tai, kaip maitintis sergant onkologine liga, galima rasti galybę informacijos, deja, dažnai ji prieštaringa. Valgyti daug riebalų ar baltymų? Pulti prie augalinio maisto, nes raudona mėsa blogai, ar, priešingai, vengti daržovių, nes jos – gryna chemija? O gal rinktis keto dietą?

„Žmonėms, sergantiems onkologine liga, pirmiausia patariu atsiriboti nuo plaukte plaukiančios informacijos ir nustoti blaškytis. Suprantu, kad tokioje situacijoje norisi viską daryti teisingai ir baisu suklysti, tačiau streso padarytos žalos papildomai suvalgyta morka neištaisys. Tad pakvėpuojame, susirašome mitybos dienoraštį ir žiūrime, ką verta keisti, o kas yra gerai. Dažniausiai norisi drastiškų pokyčių, tačiau nuoseklūs mažesni pakeitimai veikia geriau. Be to, emociškai daug lengviau tiesiog padauginti tai, ką ir iki tol gerai darėte. Pavyzdžiui, jei pusryčius valgote porą kartų per savaitę, galite pusryčiauti dažniau. Jei sukremtate 50 g daržovių prie pagrindinio patiekalo, galite įsidėti 100 g šią savaitę ir 140 g kitą. Vengtinų dalykų ne atsisakome, o siekiame sumažinti iki minimumo, išlaikydami sveiką protą. Jei kažką sau griežtai draudžiame, to labiausiai ir norime. Silpnumo akimirkomis nutrūkstame, persivalgome, paskui gailimės dėl tokio elgesio, o graužatis tik gadina sveikatą“, – tokia įžanga pradėjo paskaitą V. Kurpienė.

Toliau kalbėdama apie mitybą ji priminė, kad yra skirtinga mityba intensyviai gydantis ir tada, kai gydymas jau pasibaigęs.

„Vengtinų dalykų ne atsisakome, o siekiame sumažinti iki minimumo, išlaikydami sveiką protą“, – pataria dietistė V. Kurpienė. Rūtos Rylaitės nuotr.

Mityba intensyvaus gydymosi metu

Onkologinės ligos gydymas būna ilgas ir sudėtingas, o pašaliniai jo reiškiniai dažnai labai nemalonūs: neretai pykina, vemiama, viduriuojama, atsiranda burnos sausumas, netenkama apetito, krenta svoris.

„Mes įprastai sakome, kad šviežias daržoves reikia vartoti kelis kartus per dieną, bet kai žmogus neturi apetito, kai pažeista jo skrandžio gleivinė, suvalgius šviežių daržovių bus tik blogiau. Dėl to intensyviai gydantis labiau tinka maistas, kurio žmogus nori intuityviai“, – aiškina dietistė.

Pagrindinis sergančių žmonių tikslas būtų suvalgyti pakankamai vertingo maisto. Kaip tai padaryti? Čia gali praversti keli patarimai. Pavyzdžiui, lengviau bus valgyti švelnios tekstūros, gerai įsisavinamą maistą. Taikant chemoterapiją dažnai pažeidžiamos ir virškinamojo trakto gleivinės, tad įprastas sveikas maistas netinka, nes organizmas negebėtų jo gerai pasisavinti. Ką rinktis? Vienas iš variantų – avižiniai dribsniai. Jie švelnaus skonio, turi daug tirpių skaidulų – probiotikų, gerųjų bakterijų, kas puikiai tinka per chemoterapiją pažeistai mikrobiotai, o dėl kreminės tekstūros ši košė lengvai virškinama. Dažniausiai rekomenduojami avižų, sorų ir panašūs vertingų grūdų dribsniai.

Kai dingęs apetitas ar sunku ryti, geriau rinktis kaloringą maistą, kad, kiek užvalgius, būtų galima gauti daug kalorijų. Pavyzdžiui, avinžirnių užtepėlės sudėtyje yra avinžirnių ir sezamų pastos. Suvalgę nedidelį jos kiekį, gausite ir baltymų, ir riebalų, ir gerųjų angliavandenių, ir vertingų antioksidantų – visą komplektą vienu kartu, o sykiu – santykinai daug kalorijų.

Intensyviai gydantis labiau tinka maistas, kurio žmogus nori intuityviai.

Paprastai visiems ligoniams tradiciškai siūloma vartoti sultinį – kaip vaistą nuo visų ligų. Sultinys naudingas, nes jame yra geležies ir elektrolitų. Tik atminkite, kad jis nepakeičia baltymų ir kaloringo maisto, bet tinka, kai į skysčius nesinori nė žiūrėti. Ir svarbu, nuo ko jis nuvirtas. Geriausiai būtų rinktis laisvėje auginamų gyvūnų arba ekologiškos žuvies sultinį. Tokių būna pirkti ekologiškų prekių parduotuvėse.

Viena dažniausių klaidų yra gydymo metu vartoti daug angliavandenių ir pamiršti baltyminius produktus bei geruosius riebalus. Taip mityba išbalansuojama ir organizmas negauna gyti reikiamų medžiagų. Tad į racioną verta įtraukti mėsos, žuvies, varškės, graikiško jogurto, riešutų ar kakavos sviesto – pastarieji ypač kaloringi. Augaliniu sviestu galima skaninti košes, sriubas ar kokteilius, kad juose būtų daugiau kalorijų ir baltymų. Idealu, jei vartosite skirtingų baltyminių produktų, nes jie turi skirtingų vertingų medžiagų.

Į košes, sriubas galima įpilti vieną ar kelis šaukštus aliejaus: labai tiktų kokybiškas ypač grynas alyvuogių aliejus, šaltuoju būdu išspaustas iš dar ne visai sunokusių pirmojo derliaus alyvuogių. Toks aliejus turi ypač daug polifenolių, pasižyminčių stipriu antioksidaciniu poveikiu. Užpiltas ant daržovių ar sriubos, jis padės geriau įsisavinti vitaminus A, D, E, K.

Vykstant į gydymo procedūras, pravartu pasiimti sausų produktų, pavyzdžiui,  riešutų, sėklų, kad turėtumėte ko užkąsti, nes kartais praeina tikrai daug valandų, kol leidžiama chemija ir grįžtate namo.

„Atkreipkite dėmesį, kad riešutus būtina nuplauti. Jeigu sutrikęs virškinimas, prieš krimsdami riešutus pamirkykite 10–12 val.: juose atsiras daugiau bioaktyviųjų medžiagų, antioksidantų ir jie bus lengviau virškinami. Venkite riešutus mirkyti ilgiau, nes sergant onkologinėmis ligomis visiškai sudaiginti produktai nerekomenduojami“, – patarė V. Kurpienė.

Kai pykina, galima pakramtyti džiūvėsių arba krekerių. Taip, sveikos mitybos patarimuose šių produktų nerasite, bet mažais kiekiais valgomas sausas, trapus maistas gali numalšinti pykinimą. Teigiama, jog produktai ir skysčiai su imbieru taip pat gali padėti slopinti pykinimą.

Remisija, arba kai jau galima valgyti normalų maistą

„Gera naujiena, kad mityboje stebuklų nėra. Mūsų organizmas nuo senų laikų yra pripratęs prie įvairaus, bet paprasto maisto, taip pat svarbu nuoseklumas“, – kalbėjo pranešėja, pasakodama apie mitybą per remisiją.

Pirmiausia ji paminėjo įvairius grūdus, kruopas. Bendras patarimas – rinktis visą grūdą, ne dribsnius, ir jų nepervirti. Grūdiniai patiekalai gardinami labai įvairiai – daržovėmis, prieskoninėmis žolelėmis, alyvuogėmis, įvairiais vertingais aliejais, sėklomis. Pavyzdžiui, vasarą galima paimti petražolių, krapų, pomidorų, visa tai sukapoti ir susimaišyti su virtais grūdais ar kruopomis – bus gaivus šaltasis patiekalas. Tuo tarpu žiemą geriau daržoves pašildyti, paskaninti košę kokosų aliejumi, įtarkuoti moliūgo, pabarstyti kokosų drožlėmis arba tiesiog įdėti paprasto sviesto, grietinės arba sūrio. Įvairovė didžiulė.

„Bent du kartus per dieną būtina vartoti baltymų, ir jie neturėtų būti vienos rūšies. Apskritai svarbu valgyti įvairų maistą“, – atkreipė dėmesį V. Kurpienė.

Pasak pranešėjos, reikėtų prisimininti, kad mes turime žuvies, baltos ir raudonos mėsos, ankštinių: pupelių, avinžirnių, lęšių. Šiuose produktuose daug baltymų, o jų pasirinkimo spektras ypač platus.

Sveikatai palanku vartoti daug žuvies, nes joje, ypač riebioje, gausu omega-3. Nuo seno lietuviai valgė daug silkės, ypač naudinga „Matjes“ rūšis: ji labai jauna, tad joje mažiausiai teršalų, o omega-3 yra 30 proc. daugiau negu paprastoje silkėje.

Svarbu išlaikyti sveiką protą ir pasimėgauti kiekvienu kąsniu – malonios emocijos stiprina mūsų sveikatą.

Pranešėja atkreipė dėmesį ir į daugelio klaidingai suprantamas rekomendacijas per parą suvartoti 500–600 g daržovių ir vaisių.

„Suvalgyti 600 g vaisių labai paprasta – du parduotuvėje pirkti obuoliai, ir norma jau įvykdyta. Taip, pliusą galiu padėti, bet gavau labai daug paprastųjų angliavandenių ir mažai skaidulų, kurių mums reikia. Vaisiais lepintis galima, tik saikingai, pavyzdžiui, priešpiečiams ar po sporto. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaisių ir daržovių santykis turėtų būti 1:3. Tai prie 100 g vaisių turi būti 300 g daržovių, bulvės ir batatai į šį kiekį nėra įskaičiuojami“, – žiniomis dalijosi V. Kurpienė.

Pravartu atsiminti ir uogas, nes jose antioksidantų yra nuo kelių iki keliasdešimt kartų daugiau nei vaisiuose. Ypač jų daug laukinėse uogose: bruknėse, spanguolėse, mėlynėse.

„Iš tiesų reikėtų vengti įvairiausių perdirbtų produktų. Taip pat derėtų kuo mažiau skanauti saldumynų, rūkytų, konservuotų mėsos ir žuvies gaminių“, – rekomendavo pranešėja.

Baigdama paskaitą ji priminė, kad gerai savijautai svarbu ne tik mityba, bet ir mąstymo būdas, noras padėti sau, bendravimas su bendraminčiais, malonūs laisvalaikio pomėgiai. O dėl mitybos patarė: „Apibendrindama norėčiau pasakyti, jog valgytumėte kuo mažiau apdorotų produktų, rinktumėtės kuo įvairesnius maisto gaminius, vartotumėte pakankamai baltymų ir šviežių daržovių, nevengtumėte riebalų, bet jie turi būti kokybiški. Kai norisi, suvalgykite mažą desertą ar kokį menkos vertės produktą, tik svarbu išlaikyti sveiką protą ir pasimėgauti kiekvienu kąsniu – malonios emocijos stiprina mūsų sveikatą.“

Pagal Nacionaliniame vėžio institute pacientų forume skaitytą paskaitą parengė Milda Samuolytė