Atsakymai į pacienčių užduotus klausimus

Pradedame naują rubriką, kurios imtis paskatino 2-o žurnalo „Rožinis gyvenimas“ pašnekovė Rimantė Kryžiokaitė, pati stojusi į kovą su onkologine liga. Rimantės pastebėjimas – sergančioms moterims kyla daugybė klausimų apie jų ligą, gydymą. Jos tariasi, diskutuoja, dalijasi savo patirtimi, bet, akivaizdu – ne visus klausimus spėja ar drįsta užduoti savo gydytojams. Tad Rimantės surinktus klausimus perdavėme gydytojoms – ištikimoms mūsų žurnalo bendražygėms.

Tiesa, bendras medikų komentaras prieš visus klausimus: atsakymuose pateiktos tik bendro pobūdžio rekomendacijos, neturint visos medicininės informacijos ir laikantis asmeninių pacientų duomenų apsaugos. Dėl konkretaus ligos atvejo ir su gydymu susijusių klausimų reikėtų kreiptis į specialistus. Tik ištyrus ligonį, atlikus reikiamus tyrimus, pateikiamos gydymo rekomendacijos.

Atsako prof. Elona Juozaitytė, LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė

Prof. E. Juozaitytė. Aliaus Koroliovo nuotr.

Krūties vėžio sekimas po radioterapijos – ar yra aiškūs žingsniai, ką kada daryti? Nes gydytoja nei karto (įpusėjo antri metai) nedarė kraujo, vėžio žymenų tyrimų. Nesu tikra, ar čia manim nelabai rūpinasi, ar taip ir turi būti pagal ligos gydymo protokolą.

Sunku tiksliai atsakyti, nežinant klinikinės situacijos. Jeigu labai ankstyvos stadijos navikas buvo gydomas tik spinduline terapija, toliau specialiai jis nesekamas. Tačiau dažniausiai pacientės gauna ir chemoterapiją, ir hormoninį gydymą. Tuomet yra jų stebėsenos protokolas: pas onkologą, dažniausiai onkologą chemoterapeutą pirmus metus po gydymo reikia apsilankyti kas tris mėnesius, antrus – kas pusę metų. Kraujo tyrimai nėra labai reikšmingi, svarbiau atlikti tyrimus dėl galimo proceso išplitimo, jei liga pažengusi. O jeigu liga yra ankstyva ir nereikėjo jokių sisteminio gydymo metodų, pacientė būna stebima šeimos gydytojo ir, prireikus, nukreipiama onkologo konsultacijai.

Atsako doc. dr. Birutė Brasiūnienė, Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė chemoterapeutė

Dr. B. Brasiūnienė. Asmeninio albumo nuotr.

Ar svarbu diagnozuojant ir vėliau gydant krūties vėžį, daryti magnetinio rezonanso, kraujo žymenų tyrimus?

Krūties vėžio diagnozei patvirtinti būtini tam tikri tyrimai (radiologiniai, vėžio žymenų tyrimai, biopsija). Kokio konkrečiai radiologinio tyrimo reikės (mamogramos, ultragarso ar magnetinio rezonanso ar krūtinės tomografijos ir pan.), sprendžia krūties vėžio specialistas, įvertinęs konkrečius klinikinius ir paciento ligos anamnezės duomenis. Stebėsena po vėžio diagnozės patvirtinimo ir taikyto gydymo vykdoma periodiškai iki penkerių metų atliekant tyrimus. Juos pagal esamą klinikinę situaciją rekomenduoja krūties vėžio specialistas. Atsakui į gydymą vertinti gali būti skirti ultragarso, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar kiti tyrimai. Kada ir kokį tyrimą daryti, spręs Jus gydantis onkologas.

Gydausi krūties vėžio metastazes kauluose, jos jau pasiekė plaučius. 2020 metais gydantis chemoterapeutas pranešė, kad yra nauji vaistai, kurie labai tiktų mano situacijoje. Deja, onkologų konsiliumas man jų neskyrė. Po trijų mėnesių metastazės plaučiuose ir jau 28 chemijos. Vėl konsiliumas, ir vėl naujų vaistų man neskyrė. Kas gali atsakyti, kokiais kriterijais vadovaujasi konsiliumas, skirdamas vaistus ligoniams?

Šioje situacijoje, matyt, yra keli dalykai: arba reikėtų kreiptis į gydantį onkologą, kad šis paaiškintų konsiliumo išvadas (galbūt konkretus ligos atvejis neatitinka reikiamų kriterijų vaistui kompensuoti ir pan.), arba prašyti galimybės dalyvauti konsiliume, kad patys užduotumėte dominančius klausimus. Kartu primenu, kad onkologijoje yra svarbi antros nuomonės konsultacija. Jai galite registruotis įvairesnes paslaugų teikiančiose, daugiau specialistų turinčiose didesnėse onkologijos įstaigose.

Labai domina klausimas, ar yra būdų naikinti metastazes plaučiuose? Jų yra ir tarpuplaučio limfmazgiuose. Liga stabili. Bet gal kažkaip ir jas galima naikinti? Esu gydoma „Kadcyla“.

Mano krūties vėžys yra HER2 teigiamas (+++), hormonai neigiami. Aptiktas 2016 metais, pirmos stadijos, bet nepasiekiama remisija. 2019-aisiais – atkrytis, 2020 metais – metastazės plaučiuose. Trumpai tariant, organizmas greitai pripranta prie vaisto ir tada liga progresuoja. Kodėl taip nutinka? Nusprendžiau Belgijoje atlikti onko deep tyrimą. Buvo rasta viena geno mutacija, taip pat nurodyta, kad šiuo metu tinkamas vaistas yra „Kadcyla“. Dabar juo gydausi, bet labai bijau, kad organizmas prie medikamento pripras ir jis nebeveiks. Tyrime dar buvo parašyta, kad tą problemą blokuotų ir 85 proc. teigiamas atsakas būtų į imunologinį vaistą „Keytruda“. Deja, pagal protokolą jis netaikomas mano vėžio tipui gydyti, Lietuvoje juo gydomas kito tipo vėžys. Nors vis kalbama apie individualizuotą gydymą, konkrečioje situacijoje nieko negalima skirti, kas neatitinka protokolo. Tai kodėl pasakojama apie individualizuotą gydymą, jei yra tyrimas, yra vaistai, bet man jie neprieinami?

Taip, iš tiesų Lietuvoje tebėra problema, kuo gydyti pažengusius vėžio atvejus, kai buvo skirti visi standartiniai kompensuojami gydymo metodai, o naviko genetinio profilio analizės metu rekomenduoti vaistai nėra patvirtinti tam vėžiui gydyti ir nėra kompensuojami. Kiek man žinoma, procesai dėl  inovatyvių vaistų spartesnio prieinamumo, dėl personalizuotos medicinos modelio kūrimo ir vystymo, kai tam tikri genetiniai tyrimai ir jų metų rasti vaistai taikiniai būtų prieinami pacientams, tikrai vyksta, į kai kuriuos šių procesų etapus įtraukiame ir mes, klinicistai. Taigi, pokyčiai tikrai vyksta. Tik tai procesai, reikalaujantys laiko, o vaistų pacientui reikia dabar. Konkrečiu atveju siūlyčiau pasikalbėti su gydančiu onkologu dėl inovatyvių vaistų prieinamumo, paieškoti galimybių dalyvauti klinikiniuose tyrimuose (vykdomuose Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybėse), ankstyvojo prieinamumo vaistų pacientų paramos programose ar aptarti kitas gydymo galimybes, geriausiai galinčias padėti konkrečioje situacijoje.

Gydytoja ginekologė Raminta Baušytė

R. Baušytė. Pauliaus Kazlausko nuotr.

Esu vyresnio amžiaus, bet iki pradedant gydyti onkologinę ligą man dar būdavo menstruacijos. Baigus gydymą, jos prapuolė. Norėčiau žinoti, ar turėčiau naudoti apsaugos nuo nėštumo priemones?

Pastojimo tikimybė, nesant mėnesinių ciklo kraujavimo, yra labai maža, tačiau išlieka. Taip pat šiuo atveju svarbu pasitikslinti, kodėl šiuo metu Jums nėra mėnesinių kraujavimo, kokios priežastys tai sukėlė, todėl būtų rekomenduotina gydytojo akušerio ginekologo konsultacija.

Po onkologinės ligos gydymo visiškai dingo lytinis potraukis. Ar tai laikina? Gal kažkas galėtų padėti?

Onkologinės ligos ir jas lydintis chirurginis, chemoterapinis, radioterapinis ir biologinės terapijos gydymas gali sukelti menopauzės laikotarpiui artimus simptomus ir požymius, o vienas iš jų yra libido sumažėjimas arba jo dingimas. Tai lemia fizinės, psichologinės ir emocinės priežastys. Neretai praėjus tam tikram laikui (dažnai – kelioms savaitėms po baigto gydymo) libido vėl gali sugrįžti. Šis laikotarpis yra labai individualus, priklauso tiek nuo ligos, tiek nuo gydymo, paciento amžiaus, sveikatos būklės, emocinės, psichologinės bei fizinės sveikatos ir pan. Negrįžtant ilgesnį laiką, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu ginekologu, psichologu. Taip pat tai svarbu apie tai kalbėtis su partneriu.

Goda Jonuškienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja onkologė chemoterapeutė

G. Jonuškienė. Visafoto.com nuotr.

Chemoterapijos metu atsirado hemorojus. Ar tai pavojinga? Kokie vaistai gali padėti?

Viena dažniausių chemoterapijos komplikacijų yra mukozitas, t. y. tiek burnos, tiek žarnyno gleivinės pažeidimas. Atsiradęs tiesiosios žarnos gleivinės pažeidimas dažnai suklaidina pacientus, nes simptomai siejami su kitomis visuomenėje populiariomis ligomis. Todėl visuomet patariu apie atsiradusius simptomus, nepageidaujamus poveikius informuoti savo gydytoją – jis nuspręs dėl tolimesnio diagnozės patikslinimo ir gydymo.

Praėjo jau treji metai po chemoterapijos ir švitinimų, bet kojų pirštai iki šiol tirpsta. Tai visam laikui ar dar gali praeiti? Kokios priemonės galėtų padėti?

 Chemoterapijos sukelta periferinė neuropatija taip pat dažnas nepageidaujamas chemoterapijos poveikis. Deja, dalinis nervų pažeidimas gali išlikti visą gyvenimą ir specifinio gydymo nėra. Tačiau gali būti rekomenduojami vitaminai, maisto papildai, nuskausminantis gydymas, taip pat labai svarbi ir kineziterapija. Jei lieka įprastinę kasdienę Jūsų veiklą trikdančių, gyvenimo kokybę bloginančių simptomų, reikėtų kreiptis į neurologą dėl papildomų tyrimų ir gydymo.

Ar gydantis krūties vėžį būtina vartoti „Pomi-T“ arba panašius vitaminus, ar pakanka vitamino D ir žuvų taukų?

Iki šiol nėra patikimų klinikinių tyrimų įrodymų, jog vitaminai ar maisto papildai galėtų užkirsti kelią vėžio vystymuisi ar turėtų gydomąjį efektą. Savo pacientams visuomet kartoju, jog geriausia visus vitaminus gauti su maistu, t. y. reikia stengtis, kad mityba būtų pilnavertė, valgyti daug vaisių ir daržovių. Aišku, gali būti situacijų, kuomet reikia atkurti trūkstamų vitaminų ar mineralų kiekį, tad, prieš pradėdami vartoti bet kokius vitaminus ar maisto papildus, pirmiausia pasitarkite su Jus gydančiu gydytoju.

Atsako Marius Strioga, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras

M. Strioga. Edmundo Paukštės nuotr.

Ar galime būti tikri, kad skiepai nuo COVID-19 nepadidina onkologinės ligos recidyvo rizikos? Kuo remiantis galėtumėte tai patvirtinti? Kiek teko girdėti, jokių tyrimų neatlikta. Ar klystu?

Taip, tokių tyrimų nebuvo atlikta.

P. S. Plačiau apie onkologines ligas ir skiepus nuo COVID-19 prašome skaityti šiame žurnale publikuojamame straipsnyje „NVI atliktas tyrimas parodė, kad nuo COVID-19 galima skiepyti ir aktyviai gydant onkologinę ligą“.