Genetiniai tyrimai svarbūs ne tik sergantiesiems, bet ir sveikiesiems

„Dabar mes turime galimybes ištirti tai, apie ką dar prieš 10 metų nedrįsom svajoti“, – pripažino LSMU ligoninės Kauno klinikų Genetinės ir molekulinės medicinos klinikos vadovė gydytoja genetikė prof. Rasa Ugenskienė. Jos vadovaujamoje klinikoje dirba pacientus konsultuojantys gydytojai genetikai ir įvairius tyrimus atliekantys laboratorijos darbuotojai: medicinos genetikai, medicinos biologai, biochemikai, biomedicinos technologai.

„Laboratorija atlieka įvairiausius tyrimus: molekulinius genetinius, citogenetinius ir biocheminius- genetinius. Konsultuojame pacientus, sergančius įvairiomis ligomis: neurologinėmis, kardiologinėmis, endokrinologinėmis ir kitomis, konsultuojame nuo mažiausių iki vyriausių – kitaip tariant, visas amžiaus grupes“, – pasakojo profesorė.

Vis daugiau sužinoma apie vėžio genetiką, genų įtaką piktybinėms ligoms vystytis, tad su prof. R. Ugenskiene – pokalbis apie tai, kuo naudingi genetiniai tyrimai tiek sergantiesiems vėžiu, tiek sveikiems ligonių giminaičiams.

Kiek yra paveldimas vėžys? Apie kokių onkologinių ligų genetiką žinoma daugiausia?

Dažniausiai kalbama apie krūties vėžį – ši dažniausia moterų onkologinė liga yra geriausiai ištirta, apie jos genetiką žinome daugiausia. O apskritai kalbant apie paveldėjimą, manoma, kad tik 10 proc. krūties vėžio yra paveldima.

Tuomet kam reikėtų atlikti genetinius tyrimus ir sužinoti riziką sirgti šiuo vėžiu?

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr.1458 labai aiškiai nurodo, kokioms pacientėms, sergančioms krūties vėžiu, ir kokiais atvejais gali būti atlikti genetiniai tyrimai. Viena svarbiausių indikacijų – ankstyvas moters, susirgusios krūties vėžiu, amžius – iki 50 metų. Tokiu atveju jai atliekami tyrimai, kurių metu analizuojami BRCA1, BRCA2 ir kiti genai, siejami su didesne krūties vėžio rizika. Tame pačiame įsakyme nurodomos ir kitos indikacijos, kada reikėtų atlikti genetinius tyrimus: pavyzdžiui, kai nustatomas vadinamasis trigubai neigiamas navikas ar yra specifinė krūties vėžio histologija – medulinė krūties karcinoma.

Genetiniai tyrimai atliekami ir tais atvejais, kai moteris suserga abipusiu krūties vėžiu, kai moteriai nustatomi keli onkologiniai susirgimai: ne tik krūties, bet ir kiaušidžių, kasos, skrandžio, pilvaplėvės vėžys ar melanoma. Keletas onkologinių susirgimų tam pačiam asmeniui nurodo, kad vėžys gali būti paveldimas. Dar viena svarbi indikacija – dėl genetinių tyrimų gali kreiptis sveiki asmenys, jeigu tarp jų pirmos eilės giminaičių yra daugiau kaip du sergantieji krūties vėžiu. Pirmos eilės giminaičiai – tai broliai ir seserys, tėvai ir vaikai.

Dar viena indikacija – vyrų krūties vėžys. Juos taip pat užklumpa ši liga.

Genetiniai tyrimai atliekami iš periferinio (veninio) kraujo. Jie kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Prof. R. Ugenskienė: „Tik mažiau nei 10 proc. visų vėžio atvejų sudaro paveldimas vėžys.“

Ar galite ištirti žmogų ir dėl kitokio vėžio, ne krūties?

Dažniausiai tiriame dėl krūties vėžio, tačiau turime ir kitų onkologinių ligonių. Pagrindinė indikacija, kada jiems atliekame tyrimus, – ankstyvas paciento susirgimo onkologine liga amžius. Jeigu solidiniu naviku susergama iki 50 metų, tai taip pat yra indikacija genetiko konsultacijai ir ištyrimui, išskyrus plaučių ir gimdos kaklelio vėžį bei onkohematologinius susirgimus. Genetinis ištyrimas galimas ir tuomet, kai šeimoje onkologinė liga keliauja iš kartos į kartą: tarkim, ja sirgo senelis, mama, vėliau – jos vaikai. Tokiu atveju galima įtarti paveldimą vėžį.

Kuo naudingas toks tyrimas? Kaip keičiasi paciento gyvenimas, jeigu nustatote, jog jis turi pakitusius genus, didinančius vėžio riziką?

Pirmiausia ši informacija naudinga pačiam pacientui: jeigu jis turi patogeninį geno variantą (dažnai vadinama mutacija), galintį inicijuoti vėžio vystymąsi, vadinasi, to geno pokytis yra visose ląstelėse: smegenyse, kepenyse, žarnyne ir kitur. Tai žinodamas pacientas gali imtis prevencinių priemonių.

Jeigu pacientei nustatome BRCA1 ar BRCA2 genų pokyčius, dėl kurių vystosi paveldimas krūties ir kiaušidžių vėžys, jai kyla rizika sirgti ir kitų lokalizacijų onkologinėmis ligomis. Pavyzdžiui, jei tokia pacientė serga krūties vėžiu, toliau ją reikia stebėti dėl kitos krūties vėžio, taip pat dėl kiaušidžių, kasos, žarnyno vėžio ar melanomos. Gydytojai genetikai sudaro pacientės ar paciento sekimo ir priežiūros planą. Reguliariai tikrinantis galima nustatyti ankstyvų stadijų vėžį.

Paskui vieną sergantįjį, nustačius jam pakitusį geną, tirtis neretai ateina iki 6–10 sveikųjų.

Genetiniai tyrimai yra naudingi ir pacientėms, kurios yra gana jauno amžiaus – 30 ar 40 metų – ir dar neserga kiaušidžių ar krūties vėžiu. Žinodamos, kad turi BRCA1 ar BRCA2 genų pokytį, nulemiantį didesnę onkologinių ligų riziką, jos turėtų anksčiau planuoti šeimą.

Antra svarbi informacija pacientui yra tai, kad, nustačius BRCA1 arba BRCA2 genų sekos pokyčius, galima taikyti specifinį gydymą.

Taip pat labai svarbu pažymėti, kad, nustačius vieną ar kitą geno sekos pokytį, tikslinga ištirti pacientės pirmos eilės gimines: tėvus, brolius ir seseris, vaikus (sulaukusius pilnametystės).

Vyrai taip pat gali paveldėti pakitusį BRCA1 ar BRCA2 geną, todėl taip pat turi būti tiriami. Jų rizika susirgti krūties vėžiu mažesnė nei moterų, tačiau jie gali sirgti prostatos, žarnyno, kasos vėžiu ar melanoma. Žinodami, kad turi pakitusį geną ir didesnę onkologinių susirgimų riziką, jie gali stebėti save, dažniau lankytis pas šeimos gydytoją ar pas gydytoją onkologą, kuris sudarys paciento priežiūros planą, nurodys, kada ir kokius tyrimus reikia atlikti.

Ar žmonės linkę tirtis? Ar jie nori žinoti, kokia grėsmė tūno jų kūne, o gal atvirkščiai – nori jaustis ramūs?

Taip, tikrai linkę tirtis. Kai giminėje kas nors suserga paveldimu vėžiu ir artimieji mato jo kančias, skausmą ir neviltį, kartais sunkiai pakeliamą gydymą – giminaičiai greitai ateina išsitirti. Paskui vieną sergantįjį, nustačius jam pakitusį geną, tirtis neretai ateina iki 6–10 sveikųjų.

Sveikieji, jei jiems nustatomas geno pokytis, turi būti nuolat stebimi šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto – onkologo, onkoginekologo, urologo ir kitų. Stebėjimo tikslas – jei vystosi onkologinė liga, ją kuo skubiau nustatyti ankstyvose stadijose, kuomet yra didelė tikimybė pasveikti.

Dėl to genetinių tyrimų labai daugėja – tiriasi tiek sergantieji, tiek sveikieji. Mūsų galimybės irgi didėja – dabar galime išsiaiškinti tai, apie ką dar prieš 10 metų nedrįsom svajoti.

O ramybė ateina žinant, ką konkrečiam pacientui reikia daryti toliau: tai yra, nustačius geno pokytį, nuolat save stebėti ir lankytis pas gydytojus, o nenustačius geno pokyčio – atsigauti nuo slegiančios įtampos dėl giminėje paplitusio paveldimo vėžio.

O kas, jeigu nenustatote vėžį sukeliančių genų pokyčių? Ką tokiu atveju turi žinoti pacientas?

Genų pokyčio galime nenustatyti dėl to, kad galbūt dar nežinomi visi genai, kurie galėtų didinti riziką susirgti vėžiu. Kauno klinikose sergantiems onkologinėmis ligomis galime ištirti net 111 genų – mano žiniomis, tokį platų genų spektrą tiriame vieninteliai Lietuvoje. Kitas aspektas – dažnai ir patys pacientai klausia, kodėl jie serga vėžiu, jeigu mes nenustatėme pakitusio geno. Tad pakartosiu: tik mažiau nei 10 proc. visų vėžio atvejų sudaro paveldimas vėžys. Dažniausiai žmogus suserga vėžiu todėl, kad įvyksta somatinės mutacijos pačiame audinyje – tarkim, krūties ar kiaušidžių audinyje. Organizme nuolat vyksta daug mutacijų, tačiau jis pats sugeba jas atitaisyti, pats save apsaugoti nuo onkologinių ligų atsiradimo. Bet kuo žmogus vyresnis, tuo prasčiau veikia visi mechanizmai, kartu – ir mutacijų atitaisymas. Kaupiantis somatinėms mutacijoms didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis – ir tai įvyksta ne dėl to, kad žmogus paveldėjo pakitusį geną, o dėl pačių DNR atitaisymo mechanizmų disfunkcijos.

Vadinasi, net ir sveikas žmogus, kuriam neradote geno mutacijų, dar negali būti ramus dėl savo sveikatos?

Tokį pacientą kas kartą išlydžiu su gera žinia, kad jam nenustatyta mutacija, bet visada pabrėžiu: tai dar nereiškia, kad jis nesirgs onkologine liga.

O jeigu sveikam nustatome geno pokytį, kad ir kokia žmogui tai būtų liūdna žinia, visada pasakau: šiuo atveju mes jums nustatėme tik didesnę riziką sirgti onkologinėmis ligomis, bet tai nėra vėžio diagnozė. Pakitęs genas yra susijęs su didesne vėžio rizika, bet nėra aišku, kad žmogus susirgs onkologine liga.

Tai yra paremta biologija. Jeigu žmogus turi BRCA1 geno patogeninį variantą, tai reiškia, kad visose jo kūno ląstelėse yra pakitęs BRCA1 genas, o jo „porininkas“ – nepakitęs. Kad vystytųsi vėžys, turi mutuoti ir tas antrasis genas. Paprastai antrojo geno mutacija įvyksta kažkokiame organe ar audinyje, ir jei organizmas mutacijos neatitaiso, vystosi onkologinis susirgimas.

Tad štai ką pabrėžiu pacientams, kuriems nustatome pakitusį geną: mes žinome, kad turite pakitusį geną ir jums nustatytas paveldimo vėžio sindromas. Mes nežinome, ar genas „porininkas“ mutuos, todėl negalime pasakyti, ar sirgsite onkologine liga, ir jeigu sirgsite, kokios lokalizacijos onkologinis susirgimas jums išsivystys. Šiandien niekur pasaulyje dar nėra technologijų, kurios padėtų tai numatyti ir nustatyti. Taip pat dar nėra technologijų, kurios galėtų pataisyti genus, kurie susiję su didesne vėžio rizika.

Įdomu, o kokias tyrimų galimybes šiandien turi pacientai, kuriems onkologinė liga jau pažengusi ar netgi metastazavusi?

Tokie pacientai taip pat gali būti tiriami dėl paveldimo vėžio atsižvelgiant į anksčiau mano minėtas indikacijas. Šiems pacientams, ieškant kitų terapinių galimybių, gali būti svarbūs ir kiti tyrimai – tai genetinė navikinio audinio analizė.

Iš tiesų net ir sudėtingais atvejais nereikėtų nuleisti rankų. Esant retam vėžio tipui, lokaliai išplitusiam ar metastazavusiam navikui arba jau panaudojus prieinamas gydymo galimybes, galima papildomai atlikti išsamų vėžio genomo tyrimą. Taikant naujos kartos sekoskaitą, tiriama daug su vėžio etiopatogeneze susijusių genų, įvertinamas naviko mutacijų profilis ir pagal tai identifikuojami taikiniai tikslinei terapijai ar imunoterapijai, nurodant šiuo metu registruotus ar į klinikinius tyrimus įtrauktus vaistus.

Svarbu pažymėti, kad toks tyrimo metodas tinka visų solidinių navikų analizei ir galėtų būti naudingas gydytojui parenkant tinkamiausią gydymą. Deja, šis tyrimas Lietuvoje kol kas nekompensuojamas.

Lina Šaltė

LSMU ligoninės Kauno klinikų nuotr.