Robotai operacinėse – šiuolaikinės chirurgijos ateitis?

Trumpesnis gydymosi laikas ligoninėje, greitesnis grįžimas į darbą, spartesnis organizmo atsistatymas. Maži, preciziškais judesiais daromi pjūviai, kuriuos atlieka gydytojo chirurgo valdomas robotas. Šalia chirurgo sėdi rezidentas, kuris laiko antrą konsolę ir tarsi per vairavimo pamoką mokosi, kaip naudojant robotą atlikti operaciją. Visa tai – robotinės chirurgijos privalumai. O dėl sparčiai tobulėjančių technologijų ateityje tam tikras operacijas bus galima atlikti ir nedalyvaujant žmogui. Apie robotinę chirurgiją plačiau kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytoju chirurgu dr. Audriumi Dulsku.

Daktare, tikriausiai pirmiausia vertėtų paaiškinti, kas gi apskritai yra toji robotinė chirurgija…

Robotinė chirurgija, arba telechirurgija – tai nauja, šiuolaikiška chirurgijos rūšis, kai operacija atliekama per atstumą. Tiesa, tikslesnis terminas turėtų būti roboto asistuojama chirurgija, nes robotinė sistema pati be žmogaus jokių judesių ar veiksmų atlikti negali. Verta paminėti, kad jau atliekami eksperimentai su robotinėmis sistemomis, kurios galės kai kuriuos veiksmus (pavyzdžiui, žarnos jungties suformavimą-susiuvimą) atlikti be žmogaus.

Kodėl atsirado robotinės chirurgijos poreikis?

Jei kalbėtume apie istoriją, pats terminas „robotas“ yra kilęs iš Karelo Čapeko 1921 metų romano „Rosumo universalūs robotai“. Vėliau šią idėją, koncepciją perėmė NASA ir Stanfordo universiteto mokslininkai, dar vėliau – JAV gynybos departamentas. Darbų tikslas – sukurti sistemas, kurios leistų teikti medicininę pagalbą karo zonoje sužeistiems kariškiams, kai tuo metu chirurgai, medikai yra saugioje aplinkoje už kelių šimtų kilometrų. Pirmoji „transatlantinė“ operacija buvo atlikta 2001 metais, kai chirurgas atliko operaciją būdamas Niujorke, Jungtinėse Valstijose, o jo pacientas buvo Strasbūre, Prancūzijoje.

„Lyginant su atvirąja chirurgija, robotinė chirurgija išlaiko visus minimaliai invazinės chirurgijos privalumus“, – sako  gydytojas chirurgas dr. A. Dulskas.

Kaip vyksta roboto asistuojama operacija?

Operacijos metu chirurgas įveda specialius trokarus į paciento pilvą ar kitą operuojamą sritį: čia įvedamos robotinės rankos ir prijungiama robotinė sistema. Chirurgas sėdasi prie atskiros konsolės už kelių metrų nuo paciento ir taip pradeda operaciją.

Kokie yra robotinės chirurgijos privalumai chirurgui ir pacientui?

Lyginant su atvirąja chirurgija, robotinė chirurgija išlaiko visus minimaliai invazinės chirurgijos privalumus. Tai – maži pjūveliai, greitesnis paciento žarnyno veiklos atsistatymas, mažiau skausmo, ankstyvesnis paciento pakilimas iš lovos, greitesnis jo grįžimas į darbą, trumpesnis ligoninėje praleistas laikas. Be to, per operaciją netenkama mažiau kraujo. Tiek žarnyno, tiek seksualinės, tiek šlapinimosi funkcijos atsistato greičiau. Jeigu reikia papildomo sisteminio (chemoterapinio) gydymo, jį galima pradėti anksčiau. Dėl didesnės raiškos kamerų ir vaizdinimo priemonių roboto judesiai yra preciziškesni, išvengiama chirurgo rankų tremoro. Lyginant su laparoskopine chirurgija (kita minimaliai invazine technika), roboto rankų judesiai visiškai atkartoja žmogaus plaštakos judesių amplitudę. Naujosios technologijos leidžia atlikti kompiuterine tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimu valdomas procedūras, kai matome „žemėlapį“, realiu laiku rodantį organų dalinimo, pjovimo kelią. Taip pat yra ir antra konsolė, prie kurios sėdi rezidentas ar kitas mokinys ir, kaip ir mokydamasis vairuoti, gali praktikuotis, kaip atlikti roboto asistuojamą operaciją.

Kiek žmonių dalyvauja, kai operuojant asistuoja robotas?

Konkretus žmonių skaičius komandoje priklauso nuo pačios procedūros. Tačiau dirbant su robotine sistema net ne visada reikalingas asistentas. Šis aspektas labai svarbus šiuo COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kai stengiamasi mažinti operacijoje dalyvaujančių asmenų skaičių.

Didžiausias robotinės sistemos privalumas yra darbas apribotose kūno erdvėse – mažajame dubenyje, gerklėje, išangės kanale.

Ar asistuojant robotui galima operuoti bet kokios lokalizacijos vėžį?

Robotine sistema operuojami turbūt visų organų onkologiniai susirgimai. Gal tik širdies patologijos robotinė chirurgija kol kas vystosi lėčiau dėl buvusių mirtinų komplikacijų. Didžiausias robotinės sistemos privalumas yra darbas apribotose kūno erdvėse – mažajame dubenyje, gerklėje, išangės kanale.

Išvardijote daug privalumų. O kokie yra robotinės chirurgijos trūkumai? Ar tikėtina, kad operacija gali nepavykti dėl techninių gedimų, sistemos klaidų?

Kol kas kalbant apie atskiras sistemas, pavyzdžiui, „Da Vinci“ robotinę sistemą, sistemos gedimų, įvykusių operacijos metu, literatūroje nėra nurodyta. Ir tai tikrai ne ta sistema kaip, pavyzdžiui, „Windows“, kai sutrikus jos veiklai galime tiesiog perkrauti. Jei kalbėtume apie kitas sistemas, kol kas duomenų apie jų sutrikimus, sukėlusius pacientų mirtis, nėra. Turbūt didžiausias šios sistemos trūkumas yra kaina. Kol ji labai brangi. Tačiau rinkoje atsirandant vis naujų pigesnių sistemų, kaina turėtų sumažėti.

Ar robotinė chirurgija prieinama Lietuvoje?

Lietuvoje yra viena robotinė sistema, kurią naudoja Klaipėdos universiteto ligoninės chirurgai. Pirmąsias robotines operacijas kolegos atliko 2018 metų lapkritį. Kiek žinau, susidomėjimas robotinėmis sistemomis Lietuvoje yra labai išaugęs ir bent keli gydymo centrai  ketina įsigyti šią sistemą.

Ar plačiai pasaulyje naudojama robotinė chirurgija?

Robotines sistemas naudoja daugelis išsivysčiusių šalių, tačiau kol kas tai – prabangos prekė. Oficialiuose savo puslapiuose „Intuitive“ („Da Vinci“ sistemos kūrėjai) pateikia, kad 2020 metų pradžioje jie buvo pardavę apie 6000 šių sistemų.

Kaip manote, ar ateityje robotinė chirurgija galėtų visiškai pakeisti įprastinę chirurgiją?

Manau, robotinė chirurgija įsitvirtins kaip lyderiaujanti, dažniausiai naudojama sistema. Tačiau visada reikia turėti chirurginių įgūdžių atviroms ar laparoskopinės procedūroms atlikti.

Ieva Motiejūnaitė
Nacionalinis vėžio institutas

Edmundo Paukštės nuotr.