Spindulinė terapija: nauda nusveria žalą ir baimę

LSMU ligoninės Kauno klinikų Spindulinės terapijos skyriaus vadovas, mokslų daktaras Laimonas Jaruševičius nedvejodamas tvirtina: naujausios kartos aparatūra, galimybė preciziškai valdyti spindulių pluoštą, jį modifikuoti ir reguliuoti procedūrų laiką – patikimas saugiklis nuo galimos žalos organizmui. Štai kodėl spindulinė terapija šiandien – viena dažniausių onkologijoje ir taikoma apie 50 – 70 proc. vėžiu sergančių ligonių.

Maksimalūs rezultatai

Beveik 20 metų patirtį turintis gydytojas radioterapeutas aiškina: įprastai krūtų vėžį besigydančios moterys į šį skyrių nukreipiamos jau po chemoterapijos kurso, todėl, lyginant su kitais ligos gydymo etapais, šis – vienas lengvesnių. Dėl to beveik nebūna sisteminių reakcijų, kai vargina prasta savijauta, pykina, nesinori valgyti, nėra nei nuotaikos, nei energijos. Jaustis po procedūrų normaliai – įprasta didžiajai daliai pacienčių. Be to, tai yra ambulatorinė procedūra, kai atlikdamos ją moterys gali net nestabdyti darbinės veiklos. O ir pagal spindulinės terapijos taikymo dažnį onkologijoje krūties vėžys lyderiauja. Taip yra dar ir dėl to, kad vis daugiau investuojama į profilaktinę ankstyvąją patikrą, kai krūtyse aptinkami dar neišplitę navikai. Būtent ši terapija ir tinkamiausia jiems sunaikinti. Šiuolaikinė spindulinė terapija, pavyzdžiui, stereotaksinė – tai labai tiksliai fokusuoti jonizuotos spinduliuotės pluoštai, galintys nusitaikyti ir sunaikinti netgi pačius mažiausius ir sunkiai aptinkamus „taikinius“. Itin pažangi ir navikų apšvitinimo metodika, pasižyminti dideliu erdviniu tikslumu (iki 1 mm), didelėmis vienkartinėmis dozėmis, kas leidžia pasiekti maksimalią gydymo kokybę.

„Šiuolaikinė spindulinė terapija, pavyzdžiui, stereotaksinė – tai labai tiksliai fokusuoti jonizuotos spinduliuotės pluoštai, galintys nusitaikyti ir sunaikinti netgi pačius mažiausius ir sunkiai aptinkamus „taikinius“, – pasakoja Kauno klinikų Spindulinės terapijos skyriaus vadovas dr. L. Jaruševičius.

Greičiau, veiksmingiau, patikimiau

Dar maždaug prieš 3 – 4 metus pooperacinė spindulinė terapija krūtų vėžiu sergančioms moterims trukdavo 5 – 6 savaites, per kurias būdavo atliekamas 25 – 30 procedūrų kursas. Papildomų jėgų iš pacienčių reikalaudavo dar ir kelionės iš tolimesnių regionų. Šiandien, priklausomai nuo klinikinės situacijos, ji trunka 1 –3 savaites ir apima 5 – 15 procedūrų. Kita vertus, šios terapijos veiksmingumas nesiejamas tik su procedūrų skaičiumi. Svarbiausi parametrai, be procedūrų skaičiaus, įtakojantys sėkmingą gydymą dar yra dienos spindulių dozė (veikiamos jų vėžinės ląstelės kinta, tampa pažeidžiamomis ir galiausiai žūva) ir frakcinė dozė, kurios pagalba didžioji dalis vėžinių ląstelių sunaikinamos dalijimosi fazėje. Deja, skirtingų audinių vėžinių ląstelių jautrumas spinduliams yra skirtingas. Tai – radiologijos mokslo, kuris vadovaujasi didelės apimties klinikiniais tyrimais, nuolat stebint tūkstančių pacientų būklę ir aiškinantis, kas yra saugu arba ne, veiksminga, o gal ne visai ir panašiai, tyrimų objektas. Beje, veikiant kūną jonizuojančia spinduliuote nejuntama nieko, todėl baimintis neverta, kaip ir tikėti mitu, kad pacientai po procedūrų skleidžia į aplinką jonizuojančius spindulius.

Spindulių terapija – lyg kontrolinis šūvis į auglio dislokacijos vietą pooperaciniu laikotarpiu, po krūtis tausojančių operacijų.

Pacientams – daugiau aiškumo

Nerimas ir baimė dėl spindulinės terapijos įprastai išsisklaido po pirmo kontakto su radioterapeutu, kai labai išsamiai išaiškinami visi spindulinės terapijos niuansai: kas bus, kaip procedūros atliekamos (krūtų vėžio atveju jų trukmė 10 – 12 min.), kaip pacientė jausis, kaip reguliuos mitybą (rekomenduojama 5 – 6 kartus per dieną po nedidelį kiekį maisto, vengiant pernelyg saldaus, riebaus ir kaloringo maisto), kaip derėtų rengtis (laisvesni, neaptempti drabužiai, vengti pernelyg veržiančių liemenėlių ir jų petnešėlių), ir netgi kaip reikės praustis (geriausia po šilto, bet ne pernelyg karšto dušo srove), kokios galimos šalutinės reakcijos. Kiekvienos pacientės gydymo derinimo ir taikymo procesas yra individualus, kuris trunka apie savaitę. Be to, spindulinis gydymas įprastai skiriamas jau po visų diagnostinių tyrimų, leidžiančių tiksliai žinoti, kurioje vietoje yra navikai, o kur – sveiki audiniai, todėl svarbiausias šios terapijos tikslas – preciziškas spindulių pluošto nukreipimas į naviką. Taigi, spindulių terapija – lyg kontrolinis šūvis į auglio dislokacijos vietą pooperaciniu laikotarpiu, po krūtis tausojančių operacijų. Be to, gydymo metu galima pamatyti, ar nėra navikų dislokacijos pokyčių.

Linijinis greitintuvas

Naudojama moderni įranga

Šiuolaikinė, selektyvi spindulinė terapija neatsiejama nuo specializuotos įrangos. Tai sudėtingi aparatai, be kurių neįmanoma pasiekti tokių rezultatų, kurie garsina pažangiausius Vakarų Europos onkologijos centrus. Pagrindiniai Kauno klinikų aparatai, naudojami spindulinėje terapijoje – linijiniai greitintuvai yra pakankamai nauji, per dieną jais atliekama apie pusšimtis procedūrų. Jie, kaip ir kita moderni aparatūra, nesiskiria nuo naudojamos daugelyje Europos šalių.Tai garantuoja valstybiniu lygiu vykdoma nacionalinė greitintuvų atnaujinimo programa. Planuojama, kad kitais metais pradės funkcionuoti naujos kartos spindulinės terapijos prietaisas, nes poreikis lokaliam, veiksmingam, saugiam ir neinvaziniam spinduliniam gydymui, derinamam su naujomis sisteminio gydymo kryptimis, pavyzdžiui, imunoterapija, yra didelis. Šiandien spindulių pagalba jau įmanoma labai tiksliai ir saugiai sunaikinti sunkiai gydymui pasiduodančių, „neklusnių“ vėžinių ląstelių židinį, o vėliau ligos eigą stabilizuoti imunoterapijos dėka. Tai palyginti naujas metodas, kai onkologinis susirgimas nepasiduoda kitiems sisteminio gydymo būdams ir krūtų onkologijoje kol kas dar beveik nenaudojamas.

Navikų kontrolė ir pacientų saugumas – lygiavertis tikslas

Suvaldyti navikų plitimą ir sunaikinti juos privaloma saugiai, nepadarant pacientėms nepataisomos žalos. Tai didžia dalimi priklauso ne tik nuo medikų, bet ir aparatūros bei techninių jos parametrų. Radioterapeutai nuolat tobulinasi ir ieško galimybių, kaip saugiai manipuliuoti spinduline terapija ir organizme ją paskirstyti taip, kad sveiki audiniai nebūtų apšvitinti. Krūties vėžiu sergančioms pacientėms dažniausiai baimę kelia galimi odos nudegimai. Dažniausiai pasitaikanti nepageidaujama reakcija – odos paraudimas, išsausėjimas ar tempimas, kurie, baigus spindulinės terapijos kursą, įprastai praeina po 2 – 3 savaičių. Tai primena nudegimą saulėje, kai oda parausta, ją niežti ar peršti. Dėl to procedūrų metu ir joms pasibaigus kurį laiką patariama vengti tiesioginių saulės spindulių ar kaitintis saulėje. Sudėtingesnės odos reakcijos šiandien kyla retai, nors ūmių, kurios pasitaiko procedūrų metu ar iškart po jų, pavyzdžiui, skauda krūtį ar ji patinsta, tikimybė galima. Kaip ir vėlyvųjų, kylančių po kelių mėnesių ar metų (surandėjimai, odos hiperpigmentacija, išsiplėtę paviršiniai kapiliarai). Beje, atliekant mamografiją taip pat naudojama jonizuojanti spinduliuotė, tačiau žinant, kiek šis tyrimas leidžia išsaugoti gyvybių ir anksti diagnozuoti krūties vėžį, klausimų saugu tai ar ne, šiandien jau nekyla.

Šiandien spindulių pagalba jau įmanoma labai tiksliai ir saugiai sunaikinti sunkiai gydymui pasiduodančių, „neklusnių“ vėžinių ląstelių židinį

Laiko patikrinta ir ištyrinėta

Spindulinės terapijos kilmė siejama su itin reikšmingu atradimu fizikoje ir medicinoje, kai vokiečių fizikas Vilhelmas Konradas Rentgenas dar 1895 m. atrado elektromagnetinius spindulius, leidžiančius peršviesti daugelį objektų. Tais metais mokslininkas padarė pirmąją pasaulyje rentgeno nuotrauką, kuriai pasitelkta jo žmonos ranka. Netrukus vadinamieji „X“ spinduliai buvo pradėti taikyti įvairioms ligoms gydyti. Tai – radiologijos mokslo ištakos ir spindulinės terapijos, kurioje naudojama didesnės energijos spinduliuotė ir kitokios jos pluošto charakteristikos, startas. Krūtų onkologijoje ši terapija, interpretuojant prancūzų gydytojo ir dailininko Georges Chicotot tapybos kūrinį, buvo pradėta taikyti 1908 metais. Akivaizdu, kad po tiek metų mokslinių tyrimų, stebėjimų, eksperimentų ir gautų rezultatų abejonėms ir nuogąstavimams jokio pagrindo nėra ir negali būti.

Vietoj pabaigos

Gydytojas ramina: šiandien yra visos galimybes anksti diagnozuoti krūtų vėžį, nors dar ir nėra gerai žinomi daugelis šio vėžio rizikos veiksnių, įtakojančių jo atsiradimą. Ankstyva diagnozė ir spindulinė terapija lemia ženklų mirtingumo sumažėjimą. Bet tam reikia ir pačių moterų nusiteikimo dalyvauti patikros programose. O pacientėms, pirmą kartą atėjusioms į Spindulinės terapijos skyrių, nereikėtų nerimauti dėl jame tvyrančios rimties. Čia dirbančių medikų susikaupimas ir atidumas ypač būtinas. Mat, tikslumas, reguliuojant spindulių pluoštus ir nutaikant juos į navikus, gali lemti gydymo strategiją.

Vilma Srėbaliūtė

LSMU ligoninės Kauno klinikų nuotraukos