Laukia operacija. O kas po jos?

Operacija, gydant krūties vėžį, daugeliui – vienas labiausiai bauginančių ir mažiausiai laukiamų gydymo etapų. Baiminamės, kad po jos labai skaudės, nerimaujame, kaip gis žaizdos, kokio dydžio liks randai. O mintis, kad per operaciją bus pašalinta dalis krūties ar ji visa, atrodo tokia siaubinga, kad kol kas visais įmanomais būdais stengiamės nepasilikti vienos pačios akistatoje su ja.

Apie pooperacinį laikotarpį, apie tai, koks jis būna ir kaip galime padėti pačios sau prižiūrėdamos žaizdas, kalbamės su Klaipėdos universitetinės ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja Jurgita Bičkaitiene ir kineziterapeute Giedra Bušmaniene.

Kas laukia po operacijos?

Kaip tvirtina J. Bičkaitienė, nors operacija pavyksta, poopercinis periodas, deja, gana dažnai būna ilgas dėl besikaupiančios seromos. Todėl dar keletą kartų tenka lankytis pas gydytoją ambulatoriškai.

„Ankstyvas pooperacinis periodas po krūties operacijų nepasižymi komplikacijų gausa. O ir pasireiškus, jos gana lengvai išsprendžiamos. Į žaizdas infekcija įsimeta retai. Bet, jei taip atsitinka (operuota sritis parausta, tampa skausminga, moteris ima karščiuoti), skiriamas antibakterinis gydymas ir infekcija išnyksta. Žaizdos gali kraujuoti, tuomet kraujavimas stabdomas spaudžiamuoju tvarsčiu, taip pat pašalinant kraują pro specialų dreną (vamzdelį skysčiui nutekėti). Pasitaiko atvejų, kai reikalinga ir antra operacija, kad būtų pašalinta kraujavimą sukėlusi priežastis. Retai, tačiau būna, jog žaizdos kraštai po kurio laiko vėl išsiskiria, nesugyja. Tuomet tenka papildomai siūti ar atnaujinti žaizdos kraštus per kitą operaciją“, – pasakoja pašnekovė.

Anot jos, blogiau žaizdos gyja tuomet, jei moteris serga cukriniu diabetu, jei rūko, jei jos organizmas nusilpęs, netekęs daug baltymų.

Beje, slaugytoja atkreipia dėmesį, kad ir pačios operacijos labai skiriasi. Moteriai gali būti pašalinama visa krūtis – tai vadinama mastektomija. Taip pat gali būti atliekama poodinė mastektomija, kai per operaciją išsaugoma krūties oda, ir po ja dedamas implantas. Jei vėžys nėra labai išplitęs, gali būti atliekama ir sektorinė rezekcija, kitaip tariant, pašalinama tik ta krūties dalis, kurioje yra auglys. Kartais per tą pačią operaciją krūtis ir pašalinama, ir atkuriama – naudojant implantą ar savus audinius.

Pašalinis operacijos efektas – seroma

Pasak J. Bičkaitienės, nesvarbu, kokia operacija buvo atlikta, ją dažnai lydi pašalinis efektas, vadinamas seroma, – tai pooperacinėje ložėje besikaupiantis skystis.

„Seroma kaupiasi po oda toje vietoje, kur buvo pašalinta krūtis ar šios dalis. Ji taip pat gali kauptis ir pažasties srityje, ypač tais atvejais, kai pašalinama daugiau limfmazgių“, – atkreipia dėmesį J. Bičkaitienė ir priduria, kad jei per operaciją rekonstrukcija atliekama savais audiniais, serozinio skysčio gali susidaryti ne tik atkurtoje krūtyje, tačiau ir toje vietoje, iš kur buvo paimtas pasukamasis audinių lopas – po oda pilve ar nugaroje. Nors serozinio skysčio paskirtis – užtikrinti pakankamą žaizdos drėgnumą bei aprūpinimą visais gyti būtinais komponentais, visgi per didelės jo sankaupos pailgina pooperacinį gijimą.

Blogiau žaizdos gyja, jei moteris serga cukriniu diabetu, jei rūko, jei jos organizmas nusilpęs, netekęs daug baltymų.

„Kadangi krūties audiniai yra labai gerai aprūpinami limfa, serozinio skysčio po krūties operacijų dažnai kaupiasi labai daug, tad operacijai baigiantis moteriai iškart įdedamas drenas ir ji jau atsibunda su juo“, – teigia pašnekovė.

Ji paaiškina, kad serozinis skystis kaupiasi gausiau, kai didesnis pacientės kūno masės indeksas, didesnė operacijos apimtis ir pan. Tačiau absoliučių taisyklių nėra. Kuriuo atveju ilgai kaupsis seroma, o kada po operacijos užteks tik poros apsilankymų pas gydytoją, prognozuoti galima. Bet… tokios prognozės dažnai nepasitvirtina.

Kaip prižiūrėti dreną?

Kaip teigia J. Bičkaitienė, jei žaizdoje skysčio kaupiasi nedaug, jau antrą ar trečią dieną po operacijos drenas ištraukiamas. Tačiau pasitaiko atvejų, kad moteris į namus išleidžiama su drenu, tad labai svarbu išmokti tinkamai jį prižiūrėti.

Bendrosios praktikos slaugytoja J. Bičkaitienė: „Nors operacija pavyksta, poopercinis periodas, deja, gana dažnai būna ilgas“. Algirdo Kubaičio nuotr.

„Pirmiausia būtina saugoti, kad drenas nebūtų tempiamas, nes dėl to jis gali iškristi, be to, tempimas gali sukelti diskomforto jausmą. Labai svarbu patikrinti, ar dreno skysčio surinkimo rezervuaras yra stipriai suspaustas (esant aktyvaus drenavimo sistemai) – tuomet jame susidaręs vakuumas trauks skystį iš žaizdos. Būtina stebėti, koks skystis išbėga. Jo spalva gali būti nuo šviesiai gelsvos iki tamsiai rausvos ir tai yra absoliučiai normalu. Kas kita, jei seroma yra drumsta, tampa balzgana ar pilkšva, tamsiai ruda, jei atsiranda aitrus kvapas. Tokiu atveju reikia informuoti savo gydytoją ar slaugytoją. Su jais reikėtų pasikalbėti, jei skystis pradeda tekėti aplink dreną (tvarsčiai aplink dreną turi būti sausi) ar staiga liaujasi apskritai per jį tekėjęs, jei pradeda varginti stiprus skausmas pooperacinės žaizdos srityje, jei toje vietoje matyti odos paraudimas, patinimas ar sukietėjimas. Taip pat labai svarbu kasdien maždaug tuo pačiu metu išpilti skystį iš dreno rezervuaro ir užsirašyti, koks buvo jo kiekis“, – patarimų negaili slaugytoja.

Jei pašalinus dreną, serozinis skystis kaupiasi ir toliau, jį būtina šalinti kartotinėmis aspiracinėmis punkcijomis – švirkštu ištraukti susikaupusį skystį. Tokios procedūros atliekamos ambulatoriškai. Ir nėra tokios baisios, kaip iš pradžių atrodo. Operuotoje srityje oda kurį laiką būna mažiau jautri, todėl įdūrimo adata pacientės beveik nejaučia arba jaučia nežymiai. Net ir paniškai bijančios adatų moterys antrai seromos punktavimo procedūrai ateina jau ramiai nusiteikusios.

VERTA ATMINTI

Kad operuota sritis gytų greičiau, ji yra spaudžiama ir mažinamas jos mobilumas. Nupunktavus serozinį skystį, krūtinės ląsta paprastai yra tvarstoma elastiniais tvarsčiais – taip užkertamas kelias atsirasti laisvoms ertmėms, kuriose gali kauptis seroma. Be to, suspausti audiniai geriau susiglaudžia, sparčiau gyja. Jei pašalinta tik krūties dalis, gali būti užklijuojamas spaudžiamasis tvarstis, taip pat pacientėms rekomenduojama nešioti stipriai priglundančią, krūtis gerai prilaikančią liemenėlę.

Pirmos maudynės po operacijos. Praėjus savaitei po operacijos nuimami visi pleistrai, tvarsčiai, ir moteris gali išsimaudyti po dušu. Jei žaizdoje yra paliktas drenas, maudynės turi būti atidedamos – maudytis galima praėjus porai dienų po dreno išėmimo. Jei iš buvusio dreno vietos vis dar skiriasi sekretas, išsimaudžius galima ją užklijuoti tvarsčiu.

Bijoti – normalu. Moterys nerimauja dėl nemalonių pojūčių, kuriuos gali tekti patirti perrišant žaizdas, bijo pamatyti savo randą. Ypač sunku suvokti faktą, kad nebėra krūties. Gedėti netektos kūno dalies – natūralu. Svarbu nedvejoti ir kreiptis pagalbos į psichologus ar psichoterapeutus, pasikalbėti su likimo draugėmis. Yra ne vienas būdas sau padėti. Taip pat reikia žinoti, kad yra įvairių sprendimų krūčiai atkurti. Tik būtina klausti, kalbėtis.

Kaip prižiūrėti randus?

Kaip tvirtina kineziterapeutė Giedra Bušmanienė, patyrus traumą, išgyvenus operaciją, žaizdos vietoje patiriama nemalonių pojūčių: vargina skausmas, traumuota vieta gali patinti, neretai sutrinka tos vietos funkcija, galimas net vietinis temperatūros padidėjimas. Ilgainiui pažeistoje vietoje pradeda formuotis jungiamasis audinys – atsiranda randas.

„Nesvarbu, kur ir kokio dydžio randą turite, su juo būtina dirbti – nuolat, reguliariai, visą likusį gyvenimą“, – tvirtina G. Bušmanienė. Anot jos, randus reikėtų pradėti judinti šiems sugijus, kai nukrinta šašai. Maždaug po 3–4 savaičių. Iki to galima pajudinti ir masažuoti odą aplink randą.

Pašnekovė pataria, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar oda rando vietoje visur juda tolygiai – odą galima pajudinti aukštyn bei žemyn ir taip įvertinti, ar ji visur vienodai paslanki.

„Randas labai mėgsta, kai jis yra liečiamas rankomis, glostomas, masažuojamas. Toje vietoje iškart pagerėja kraujotaka, mikrocirkuliacija“, – pastebi pašnekovė.

Antras svarbus dalykas prižiūrint randus – patikrinti, ar oda per visą randą vienodai pasikelia nuo kūno.

„Jei oda kažkur tarsi prilipusi, ją turėtumėte patempti į priekį ir taip truputį palaikyti. Negalima leisti randui lįsti gilyn į kūną, nes jis kartu su savimi temps ir kitus audinius“, – atkreipia dėmesį G. Bušmanienė.

„Randas labai mėgsta, kai jis yra liečiamas rankomis, glostomas, masažuojamas“, – pastebi kineziterapeutė G. Bušmanienė. Asmeninio albumo nuotr.

Odą rando vietoje reikėtų stengtis išjudinti į visas puses. Tai daryti rekomenduojama ne per jėgą, ne su skausmu, tačiau kas kartą stengiantis vis labiau jį pramankštinti, paversti paslankesniu.

„Visoms moterims patariu, kad kuo dažniau pasičiupinėtų randus, o radusios skausmingų kietų vietų, užspaudusios palaikytų odą, atsargiai patampytų ją aukštyn žemyn, kairėn dešinėn. Taip organizme bus išjudinti vidiniai randai, vidinės sąaugos, nebus leidžiama joms didėti“, – teigia pašnekovė.

Tose vietose, kur yra seroma ar patinimas efektyvu dėti porolono ir stipriau prikompresuoti tvarsčiu ar liemenėle, tai pagreitins gijimą. Taip pat šiose vietose galima atlikti limfodrenažinį masažą rankomis.

Į klausimą, kaip turėtų atrodyti sveikas randas, G. Bušmanienė atsako, kad šis turėtų būti baltas, ne raudonas, taip pat randas neturėtų būti iškilus.

„Randų priežiūrai ypač vertingi silikoniniai pleistrai – jie klijuojami penkioms dienoms ir labai palengvina gijimą, panaikina raudonį, minkština odą. Galima naudoti ir tepalus nuo randų“, – pataria pašnekovė.