Intymumas sergant onkologine liga – ar tai įmanoma? O gal net reikia?

Onkologinė liga kaip reikiant sujaukia kasdienį moters gyvenimą. Pakeičia išvaizdą, požiūrį į tam tikrus dalykus, įpročius. Dažna moteris, išsekinta sudėtingo bei neretai užsitęsusio gydymo, jaučiasi ne tik fiziškai bejėgė, tačiau ir nebemoteriška, nebegraži, nebeseksuali: kompleksuoja dėl pakitusio svorio, nuslinkusių plaukų, pooperacinių randų, pašalintos krūties ar krūtų… Mintis apie intymumą jai atrodo be galo bauginanti, kartais net nereali. O jei skaudės? O jei nepavyks? O kaip į pasikeitusį jos kūną dabar žiūrės vyras? Ar įmanoma atkurti kokybišką seksualinį ryšį susirgus vėžiu?

Apie tai kalbamės su doc. dr. Akušere-ginekologe Daiva Bartkevičiene, integratyvios terapijos specialiste, „Kūno terapijos klinikos“ įkūrėja Rasa Skrabutėnas ir klinikine psichologe Asta Libikiene.

Doc. dr. akušerė ginekologė Daiva Bartkevičienė

Labai svarbu savęs nenurašyti           

Kaip tvirtina doc. dr. akušerė-ginekologė D. Bartkevičienė, nors onkologinės ligos gydymas turi neigiamos įtakos moters lytinei sveikatai, tai jokiu būdu nereiškia, kad intymus gyvenimas turėtų būti pamirštas, kad jo reikėtų atsisakyti.

„Vėžio gydymas – nesvarbu, koks jis būtų taikomas: chirurginis, spindulinis ar chemoterapija – turi ilgiau ar trumpiau trunkančių šalutinių poveikių, galinčių paveikti moters seksualinę funkciją, tačiau šiuolaikinė medicina gali padėti ligonei. Pagalba moteriai gali būti labai įvairi: pradedant vaistais, specialiomis procedūromis, baigiant vienų ar kitų organų, kūno dalių atkūrimo operacijomis“, – teigia akušerė-ginekologė ir priduria, kad gydantis svarbiausia – nebijoti atvirai kalbėtis: su gydytoju ir partneriu.

Kaip tvirtina D. Bartkevičienė, pirmiausia ir svarbiausia pagalba sau būtų atviras pokalbis su partneriu. Jurgos Urbonaitės nuotr.

Kas nutinka gydantis?

Dėl dubens organų chirurginių procedūrų gali atsirasti makšties bei išorinių lytinių organų randų, kurie išprovokuoja skausmą lietimo ar sueities metu. Visa tai daro tam tikras sekso pozas nepatogias ar nemalonias. Spindulinis gydymas gali sukelti makšties gleivinės uždegimą, išopėjimą, skatina ir randinio audinio formavimąsi, todėl makšties sienelė standėja, makštis siaurėja ir trumpėja.

D. Bartkevičienės teigimu, spindulinis gydymas ar chemoterapija gali sukelti priešlaikinį kiaušidžių nepakankamumą, lemiantį ankstyvą menopauzę ir su ja susijusius simptomus – makšties sausumą netgi susijaudinus, karščio bangas, prakaitavimą naktį, skausmą lytinių santykių metu bei sumažėjusį lytinį potraukį.

„Moterys pradeda skųstis diskomfortu, niežuliu, peršėjimu lyties organuose, jas vargina dažnai pasikartojančios ar lėtinės infekcijos, gali varginti dažnas naktinis šlapinimasis ar šlapimo nelaikymas. Tačiau jei menopauzė į moters gyvenimą ateina palaipsniui senkant kiaušidžių funkcijai, tai gydantis vėžį šie nemalonūs pojūčiai išsivysto labai sparčiai. Natūralu, kad dėl šių priežasčių lytiniai santykiai tampa nemalonūs, todėl pradedama jų vengti ar apskritai liaujamasi gyventi lytinį gyvenimą“, – pastebi docentė.

Onkologinės ligos gydymas nereiškia, kad intymus gyvenimas turėtų būti pamirštas.

Kalbant apie krūties vėžį, neretai kartu su krūtimi būna pašalinami ir pažasties limfmazgiai, dėl to būna sunkiau pakelti ranką, nusirengti. Nereikėtų pamiršti ir to, kad dėl onkologinio gydymo, ypač chemoterapijos, dažnai vargina pykinimas, vėmimas, silpnumas, irzlumas, nuotaikų kaita, svorio pokyčiai, nuslenka plaukai, išopėja burnos ir kitos gleivinės. Visa tai neabejotinai turi įtakos užmezgant ir palaikant seksualinį ryšį.

Kaip sau padėti?

Kaip tvirtina D. Bartkevičienė, pirmiausia ir svarbiausia pagalba sau būtų atviras pokalbis su partneriu apie tai, kas pasikeitė kūne, kokie nauji pojūčiai lydi šiuos pokyčius, t. y. ką skauda, kur perši ir pan. Tačiau dažniausiai tiek moterys, tiek jų vyrai tokių atvirų pokalbių vengia: moterys baiminasi, kad tapo nebepatrauklios savo mylimiesiems, o vyrai nedrįsta rodyti iniciatyvos, mano, kad jų antrosios pusės apskritai nebenori mylėtis.

Shutterstock nuotr.

„Labai svarbu suvokti, kad intymus ryšys nėra tik lytinė sueitis. Tai kur kas daugiau: ir prisilietimai, ir glamonės, ir bučiniai, ir apsikabinimai. Jei po gydymo kažkas tapo nemalonu, skausminga, galbūt verta pasitarti ir išmėginti kitas sekso pozas, rūšis, paieškoti naujų erogeninių zonų, per aktą naudoti papildomas priemones. Tarkime, jei dėl gydymo makštis tapo labai sausa, nebeelastinga, verta išbandyti įvairius makšties drėkiklius (gelius, žvakutes, ovules), lubrikantus. Vietiškai naudojama hialurono rūgštis sukuria nematomą ir ploną viskoelastinę išorinio paviršiaus plėvelę, kuri atkuria gleivinės drėgmę ir padeda išsaugoti šios glotnumą, elastingumą. Veiksmingos yra hialurono rūgšties injekcijos į makšties gleivinę, pogleivį, poveikis išsilaiko iki 8–9 mėnesių. Reikėtų pasitarti su savo gydytoja dėl mechaninių makšties plėtiklių naudojimo. Verta atminti, kad sveikoms, menopauzę išgyvenančioms moterims, patiriančioms analogiškų simptomų, paprastai yra rekomenduojama vietinė hormonų terapija, o sergant krūties ar gimdos vėžiu, naudoti preparatų su estrogenais nepatartina“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.

Bet kuri liga turi didelį potencialą pokyčiui.

Anot jos, pastaraisiais metais pradėtas taikyti naujausias metodas gydant lyties organų pažeidimus po vėžio gydymo – tai intravaginalinė terapija lazeriu. Gydymas pagrįstas CO2 lazerio veikimu, specialiai sukurtu makšties gleivinei. CO2 lazeris specialaus skaitytuvo pagalba švelniai veikia makšties sieneles, sukurdamas nepastebimus mikropažeidimus, reikalingus neokolagenezės procesui (naujo kolageno gamybai). Rezultatas? Pagerėja jungiamojo audinio struktūra, skatinama naujų kapiliarų sintezė, pagerėja gleivinės kraujotaka, atkuriamas optimalus makšties pH. Taip makšties gleivinė tampa storesnė, labiau maitinama ir drėkinama, o pati makštis – elastingesnė ir stangresnė. Daugeliui moterų gydymas lazeriu efektyviai pagerina lytinę funkciją – mažina makšties sausumą, tad lytiniai santykiai tampa mažiau skausmingi, didėja lytinis potraukis.

Integratyvios terapijos specialistė, „Kūno terapijos klinikos“ įkūrėja Rasa Skrabutėnas

„Viskas, kas gera, kas džiugina, juk naudinga visokeriopai: tiek fizinei, tiek dvasinei sveikatai“, – pastebi R. Skrabutėnas. Olgos Posaškovos nuotr.

Seksualumą gydantys klausimai

Kaip teigia kineziterapeutė, kineziologė, manualinės bei reflekso terapijos specialistė R. Skrabutėnas, stiprūs fiziniai pokyčiai visada vienaip ar kitaip atliepia ir vidinį pasaulį.

„Be jokios abejonės, sergant, gydantis sudėtingą ligą, seksualumas dingsta. Ir tai yra galimybė pažinti save iš naujo: mokytis priimti savo kūną su visais pakitimais. Mokytis iš naujo jį jausti. Seksualumą gydantys klausimai galėtų būti tokie: kaip aš iš tiesų jaučiuosi savo kūne (atmetus vertinimus gerai / blogai)? Kurias savo kūno vietas jaučiu geriau, o kurias prasčiau. Ko ilgisi mano kūnas? Kaip jaučiuosi, kai žiūriu į save nuogą? Kaip jaučiuosi, kai pati liečiu save? Kaip jaučiuosi, kai mane liečia mano partneris? Kaip norėčiau, kad jis mane liestų? Ar galiu jam tai pasakyti? Ar galiu pati sau tai įsivardyti? Už ką galiu padėkoti savo kūnui? Ką galiu padaryti, kad jausčiausi jame geriau? Sveikas seksualumas jokiu būdu nėra susijęs su tobulomis kūno linijomis. Sveikas seksualumas – tai savo kūno jautimas, jo pažinimas ir priėmimas su visais pokyčiais“, – tvirtina R. Skrabutėnas.

Anot pašnekovės, kūnas kinta nuolat – tokia jo prigimtis. Žinoma, ligos atveju pokyčiai dažnai būna labai greiti ir radikalūs.

„Tačiau aš tikiu ir žinau, kad bet kuri liga turi didelį potencialą pokyčiui. Žmogus tobulėja ne komforto zonoje, o susidūręs su iššūkiais… Liga labai dažnai prašosi pokyčių. Tad mano aukščiau išvardyti klausimai moteriai gali atnešti daugiau aiškumo, ramybės, leisti priimti savo poreikius. Taip pat labai svarbi yra dubens dugno raumenų mankšta. Ji leidžia geriau pažinti savo kūną, pajausti giliuosius kūno raumenis, kurie savo ruožtu aktyvuoja libido. Seksualumas yra apie gyvą esatį, apie gerą šiltą jausmą sau, apie geras emocijas, džiaugsmą, mėgavimąsi pojūčiais. O viskas, kas gera, kas džiugina, juk naudinga visokeriopai: tiek fizinei, tiek dvasinei sveikatai“, – pastebi R. Skrabutėnas.

Klinikinė psichologė Asta Libikienė

Aistra gyventi

Anot A. Libikienės, liga nulemia nemažai išorinių ir vidinių pokyčių, tad savojo moteriško tapatumo paieškos, pasikeitus išvaizdai ir fizinėms jėgoms, yra unikalios, labai asmeniškos, susijusios su ankstesne gyvenimo patirtimi.

„Savo kūno ir sielos žaizdas reikia apglėbti su pagarba ir rūpesčiu, leisti joms gyti“, – įsitikinusi  psichologė A. Libikienė. Asmeninio albumo nuotr.

„Atrasti, pažinti ir atskleisti savyje jautrią ir kartu stiprią, trapią ir kartu tvirtą, žavingą, spalvingą ir talentingą asmenybę gali kiekviena. Savo kūno ir sielos žaizdas reikia apglėbti su pagarba ir rūpesčiu, leisti joms gyti. Labai svarbu puoselėti abipuse pagarba pagrįstus artimus santykius. Leisti sau jaustis patraukliai, geidžiamai, mylimai. Tuomet mylimojo žvilgsnis, švelnus žodis ir prisilietimas sustiprins aistrą. Aistrą GYVENTI!“ – įsitikinusi psichologė.

Kalbintos specialistės priduria, kad išsaugoti visaverčius santykius, taip pat ir sveiką seksualinį ryšį, gali tik tos poros, kurios ir iki vienam iš partnerių susergant tokius turėjo. Santykius iš pareigos jausmo, pavyzdžiui, jei pora buvo kartu tik dėl vaikų, liga atveria visai kitoje šviesoje. Problemos tik paaštrėja, o destruktyvios emocijos gali trukdyti poros seksualiniam artumui. Jei dviese sunku pakeisti situaciją, verta išdrįsti kreiptis pagalbos į psichologus ar seksologus.

Aistė Veismanaitė