Kas, jei ne slaugytojai?

Beveik ketvirtį amžiaus onkologijos srityje dirbanti LSMU Onkologijos ir hematologijos klinikos slaugos vadovė Jurgita Druktenienė šypteli: ji perėjo kone visus profesinius etapus. Ir nors šiandien didesnę laiko dalį dirba administracinį darbą, per tiek metų įgyta patirtis labai naudinga tiek organizuojant skyriaus veiklą, tiek bendraujant su pacientais. O ir slaugą šiandien jau reikėtų suvokti ne vien tiesiogine prasme, greičiau – kaip įvairiapusę pagalbą ir dėmesį onkologinėmis ligomis susirgusiems žmonėms.

Tinkamos paslaugos – sėkmingo gydymo dalis

„Labai svarbu klinikos darbą ir struktūrą organizuoti taip, kad pacientams būtų kuo patogiau patekti pas gydytojus, į stacionarą ar procedūras“, – dabartinį veiklos etapą apibūdina pašnekovė.

Akivaizdu, kad pacientų pasitenkinimas, nuotaika ir netgi savijauta bei gydymo rezultatai nemaža dalimi priklauso nuo klinikos aplinkos: nuorodų, kaip patekti į reikiamus kabinetus, palatas; nuo tvarkos, ramybės bei tylos jose; aiškiai pateikiamos informacijos apie ligą ir jos gydymo eigą, netgi darbuotojų aprangos, išvaizdos ir personalo geranoriško elgesio bei bendravimo ne tik su pacientais, bet ir jų artimaisiais. Štai Chemoterapijos dienos stacionare yra atskira registratūra, kad pacientams nereikėtų maišytis bendruose poliklinikos srautuose. Čia palaikoma rami aplinka, tobulinamas dienos stacionaro darbo laiko grafikas, kaupiama ir teikiama visa ligoniams reikalinga ir juos dominanti informacija apie gydymą.

„Tai iš tiesų padeda greičiau ir lengviau susigyventi su diagnoze, – aiškina J. Druktenienė. – Taip siekiama, kad užklupusi liga turėtų kuo mažiau įtakos kasdieniam gyvenimui.“

Shutterstock nuotr.

Tikrai ne liūdnas skyrius

Daugelį stebina J. Druktenienės pastovumas ir ilgametė šios srities darbo praktika.

„Neseniai vienoje konferencijoje kolegės, sužinojusios, kad onkologijos srityje dirbu tiek metų, pasiteiravo, kaip įmanoma taip ilgai išbūti tokiame liūdname skyriuje. Manau, kad liūdnų momentų ir nusivylimo pasitaiko bet kuriame kitame ligoninės skyriuje. O kadaise apie onkologines ligas vyravusi „nepagydomų“ nuostata šiandien reiškia tik tai, kad seniau jas buvo sudėtinga išgydyti tais laikais žinomais gydymo metodais. Onkologija – viena sparčiausiai progresuojančių medicinos sričių. Tai apima ne tik gydymą, bet ir administracines paslaugas. Mūsų ligoninėje stengiamės sukurti tokią aplinką, kurioje pacientai vienu metu gautų visa, kas jiems aktualu – nuo gydytojo ar slaugytojos iki psichologo bei socialinio darbuotojo konsultacijos, tad nuolat tenka ieškoti sprendimų, ką dar pagerinti pacientų labui, kad jie turėtų kuo daugiau motyvacijos sveikti. Štai kodėl siekiame nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, įsisavinti naujas vaistų lašinimo bei suleidimo metodikas, susipažinti su jų poveikiu ir pašaliniais reiškiniais, kad esant reikalui galėtume patarti ar atsakyti į pacientams kilusius klausimus. Jau keliolika metų nubudusi rytais, prieš eidama į darbą mintyse įpratau pasakyti: „šiandien bus gera diena“, o vakare dėkoju ir ypač už dienas, kurios ir pacientams, ir juos prižiūrintiems medikams buvo sėkmingos. Ir visuomet skatinu pacientus ne klausyti aplinkinių negatyvių kalbų apie vėžį, o vadovautis tuo, ką sako gydantys medikai. Apimtiems abejonių dėl skirto gydymo rekomenduojame pasikonsultuoti ir su kitų gydymo įstaigų medikais, kad įsitikintų, jog jiems taikomas būtent tinkamiausias gydymo metodas. Taip po truputį ateina ramybė“, – apie klinikoje vyraujančią atmosferą pasakoja slaugos vadovė.

Onkologija – viena sparčiausiai progresuojančių medicinos sričių.

Vėžys dažniau pagydomas, nei nepagydomas

„Dienos stacionare su slaugos poreikių turinčiais pacientais beveik nesusiduriame. Tokių yra Onkologijos ir šiek tiek daugiau Hematologijos skyriuje, tačiau ir ten jų procentas nėra didelis. Netgi ketvirta vėžio stadija šiandien – tikrai ne mirties nuosprendis. Turime šios stadijos pacientų, kurie gydomi penkerius ir daugiau metų, nes, bėgant laikui atsiranda vis perspektyvesnių gydymo metodų. Suprantama, tokie pacientai turi norėti pagyti ir tikėti, kad gydymas bus sėkmingas, t. y. stengtis nuo gydymo pradžios gerai nusiteikti. Jei liga ir nėra visiškai pagydoma, šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia kontroliuoti jos eigą ilgus metus, kas pacientams suteikia galimybę gyventi įprastą, visavertį gyvenimą. O ir esant piktybiniams navikams daugelį sekinanti skausmo baimė – ne visada pagrįsta. Mat nemaža dalis ligonių esant navikams organizme skausmo tiesiog nejaučia. Daugelis pacientų, atvykę į Chemoterapijos dienos centrą netgi gydydamiesi nepalieka darbo, nedarbingumo pažymėjimą ima tiktai tomis dienomis, kai lašinami vaistai“, – pastebi medikė.

Pirmas vizitas visuomet nelengvas

„Dažnai, prieš pacientams atvykstant į mūsų skyrių, paprašome, kad juos kas nors palydėtų arba kad jie pasiimtų užrašines. Mat po pirmo vizito dažnas nuo įtampos neprisimena nieko. Dėl to esame parengę gydymo chemoterapija atmintinę. Į ją bendrosios praktikos slaugytojos surašo tyrimų planus ir laikus, pateikia informaciją, kada kitas gydymo kursas ir kaip jam pasiruošti“, – apie daugeliui pacientų nelengvus pirmus kartus pasakoja pašnekovė.

Deja, ne vieno jų mintyse susikurti vaizdiniai kursto nerimą ir gali priversti prarasti emocinę pusiausvyrą.

„Drąsiname juos, kad daugelis baimių po pirmo vizito išsisklaidys. Ir iš tiesų, didžioji dalis mūsų skyrių pacientų netrukus tampa pozityvūs: pasitiki gydytojais, slaugytojomis ir negaili gerų žodžių personalui. Be to, susigyvena su liga ir patiki, kad tai – tik pauzė gyvenime“, –aiškina slaugytoja.

„Pasirinkdamas tokią reikalingą ir atsakingą profesiją, žmogus visada bus gerbiamas, turės darbo ir duonos,“ – prisimena senelės žodžius slaugos vadovė J. Druktenienė. Asmeninio albumo nuotr.

Vis dėlto išgirsti vėžio diagnozę nelengva. Vieni su liga nusiteikia kovoti, kiti ją neigia. Slaugytoja tikina, kad ją labiausiai džiugina ligoniai – optimistai. Neseniai, eidama su šeima Kauno senamiesčiu sutiko pažengusiu krūties vėžiu sergančią jauną moterį, vaikštinėjančią su šuniuku. Pamačiusi slaugytoją ji nusišypsojo, leisdama suprasti, kad jaučiasi visai neblogai ir leidžia laiką taip pat, kaip ir daugelis savaitgaliu besidžiaugiančių žmonių.

„Šiandien, kai vis dažniau taikomi nauji gydymo būdai: imunoterapija, biologinė terapija, teikiančios žymiai mažiau pašalinių reiškinių, galbūt vėžį reikėtų vertinti tiesiog kaip sudėtingesnį gyvenimo etapą?“ – teiraujuosi slaugytojos.

„Prisimenu, kai tik pradėjau dirbti šioje srityje, vaistų gydyti onkologiniams susirgimams buvo nedaug. Šiandien nuolat sukuriama naujų vaistų, procedūrų, gydymo būdų ir priemonių. Pavyzdžiui, turime pompų, į kurias supilami vaistai ir pacientai jas gali naudoti gydydamiesi namuose, o tai kelia mažiau streso ir yra patogiau“, – pritaria pašnekovė.

Slaugytojai – arčiausiai pacientų

„Kai pacientams stengiesi padėti, kiek tik galėdamas ir pajunti jų pasitikėjimą bei dėkingumą, tai atperka visas pastangas“, – ilgus darbo metus prisimena J. Druktenienė.

Be to, keičiasi slaugytojų profesijos supratimas ir požiūris į šių dienų slaugytojus (dažniausiai – slaugytojas, nes praktiškai šioje profesijoje vis dar dominuoja moterys): nuolat keliami profesiniai ir atsakomybės už suteiktas paslaugas reikalavimai, medikų komandoje jie dirba kaip savarankiški specialistai. O kadangi itin artimai bendrauja ir nemažai laiko praleidžia su pacientais, kartais apie juos žino daugiau nei gydytojas. Įprastai slaugytojai pasižymi ne tik kantrumu, dėmesingumu ir empatija, bet ir komunikabilumu, kas šiame darbe – ypatingai svarbu. Štai kodėl pacientams naudinga kuo glaudžiau bendradarbiauti su slaugytojais ar rasti kuo artimesnį ryšį. Šių dienų slaugytojai dažnai turi ne tik slaugos, bet ir psichologijos, vadybos, socialinių mokslų ir net pedagogikos žinių (Jurgita yra įgijusi ir dėstytojo-pedagogo kvalifikaciją).

„Suprantama, ne visada lengva prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių aplinkybių, didėjančių darbo krūvių, visos komandos vieningo bendradarbiavimo, bendrosios praktikos slaugytojų stygiaus klinikoje ir dirbant nuolat tobulinti šiai profesijai reikalingas žinias, – pastebi pašnekovė. – Šiandien bendrosios praktikos slaugytojai geba ir pasirengę įveikti nemažai iššūkių, kylančių gydant onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, nepaisant, kad šių ligų kiekvienais metais daugėja. Bėgant laikui, visada prisimenu kadaise senelės man pasakytus žodžius: „Pasirinkdamas tokią reikalingą ir atsakingą profesiją, žmogus visada bus gerbiamas, turės darbo ir duonos.“ Žavi ir tai, kad šiandien vis dažniau kalbama netgi apie lyderystę slaugoje.

Vilma Srėbaliūtė