Šviesos terapija – raktas į geresnę savijautą

Optimizmo suteikianti geltona, saldžiau miegoti padedanti mėlyna, su baime kovojanti žalia… O gal liūdesį įveikti padedanti oranžinė? Skirtingos šviesos terapijoje naudojamos spalvos padeda pacientui įveikti neigiamas emocijas, pavyzdžiui, nerimą ar depresiją. Be to, jos gerina miegą. Nacionaliniame vėžio institute (NVI) šviesos terapija taikoma tiek atvykstantiems, tiek stacionare besigydantiems pacientams.

Plačiau apie šios terapijos poveikį kalbamės su NVI Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus medicinos psichologe Gertrūda Klimavičiūte.

Kas yra šviesos terapija?

Šviesos terapija – tai nemedikamentinis, bekontaktis gydymas intensyviu šviesos srautu: naudojamos šviesos terapijos lempos, skleidžiančios šviesos spindulius. Jie yra ryškesni už įprastą patalpų apšvietimą, bet ne tokie ryškūs kaip saulės šviesa vasarą. Šviesos lempos tik imituoja saulės spindulių poveikį, bet žmogaus organizmą veikia panašiai.

Kokiems pacientams ši terapija taikoma?

Šviesos terapija nėra onkologinės ligos gydymas. Tai – reabilitacijos metodas, padedantis pacientui įveikti kitus gretutinius sunkumus. Šviesos terapija rekomenduojama kenčiantiems nuo sezoninio afektinio sutrikimo, nerimo, depresijos, panikos priepuolių, nemigos, apatijos, migrenos, deviantinio elgesio, apatijos, astenijos – lėtinio nuovargio. Ši terapija tinka pacientams, susidūrusiems su nemiga, kai kankina košmarai, valgymo sutrikimais, nerviniais tikais, socialine dezadaptacija. Be to, šviesos terapija taikoma pacientams, kenčiantiems skausmą, ji padeda gyti žaizdoms po operacijos. Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti, nes šviesos terapija gali padėti daugeliu atvejų. Ji tik netinka jautriems šviesai žmonėms, taip pat sergantiems glaukoma, katarakta, geltonosios dėmės degeneracija. Šviesos terapija netinka, kai žmogus patiria migrenos priepuolį, bet labai tinka pačiai migrenai gydyti.

„Šviesos terapija nėra onkologinės ligos gydymas. Tai – reabilitacijos metodas, padedantis pacientui įveikti kitus gretutinius sunkumus“, – primena medicinos psichologė G. Klimavičiūtė. Edmundo Paukštės nuotr.

Kaip taikoma šviesos terapija?

Pacientas tiesiog būna šviesoje ir gali užsiimti patogia veikla. Jei procedūra taikoma palatoje, žmogus gali skaityti knygą, valgyti, kalbėti telefonu, nerekomenduojama intensyviai žiūrėti į šviesos šaltinį. NVI šviesos lempų skleidžiamą šviesą dažniausiai taikome kartu su muzikiniu fonu bei relaksacijos užsiėmimu, tokiu atveju užsiėmimas tęsiasi 30 minučių – tiek, kiek trunka relaksacijos įrašas.

Kas paskiria pacientui šviesos terapiją, kur jam reikėtų kreiptis?

Šviesos terapiją, kaip ir psichologo konsultacijas paskiria reabilitologas. Jas gali rekomenduoti ir gydytojas psichiatras. Stacionaro gydytojai gali išrašyti pacientui siuntimą konsultacijoms ir relaksacijos bei šviesos terapijos užsiėmimams.

Kokį poveikį skirtingos spalvos turi emocinei žmogaus savijautai?

Raudona. Ryškiausia, karščiausia, sužadina smegenų neuronus.

Oranžinė. Vieniems šilta, jauki, kitiems – erzinanti spalva. Manoma, kad oranžinis tonas stimuliuoja, bet nevargina, gali padėti įveikti liūdesį ir nusivylimą, suteikti energijos, didinti gyvybingumą. Anot tyrėjų, oranžinė spalva teigiamai veikia endokrininę sistemą, gerina apetitą ir virškinimą, turi tonizuojantį poveikį.

Geltona. Stimuliuoja smegenų darbą, teigiamai veikia atmintį, šalina negatyvumą. Ji atgaivina ir pagyvina, optimistiškai nuteikia, padeda susikaupti ir įveikti slogią nuotaiką. Tačiau kitų autorių pastebėjimu, nepakankamas geltonos spalvos sodrumas ir ryškumas gali turėti priešingą rezultatą ir kelti nemalonius emocinius išgyvenimus.

Žalia. Gaivina, ramina, atpalaiduoja, atkuria pusiausvyrą, padeda kovoti su baimėmis ir fobijomis, mažina streso lygį. Geltona normalizuoja miegą ir atkuria gyvybingumą, įkvepia optimizmo, didina koncentraciją ir darbingumą. Naujausi kinų atlikti tyrimai rodo, kad dėl žalios spalvos mažėja skausmo suvokimo lygis.

Mėlyna. Ramina, atpalaiduoja, padeda pajusti saugumą, dėl to mažėja neigiami išgyvenimai dėl įkyrių minčių. Ši spalva palankiai veikia kvėpavimo sistemą, padeda susidoroti su nemiga, mažina kraujospūdį.

Tačiau noriu pabrėžti, kad viskas yra labai individualu ir subjektyvu. Koks bus atsakas į atitinkamą spalvos toną, priklauso tiek nuo spalvos tono sodrumo ir šviesumo, tiek nuo paties dalyvio subjektyvių patyrimų ir suvokimo.

Ar šviesos terapija vienodai aktuali visus metus, ar ji aktualesnė šaltuoju metų laiku, kai gauname mažiau saulės?

Kai mums trūksta saulės šviesos, mažėja darbingumas, judrumas, energingumas, pasitenkinimas gyvenimu, padidėja mieguistumas ir apetitas, apima apatija. Peršasi akivaizdi išvada, kad šviesos terapija aktualesnė rudenį ir žiemą, tačiau tyrėjai pastebi, kad šviesos lempos gali būti taikomos ištisus metus, taip pat ir saulėtu metų laiku.

Ačiū už pokalbį.

Ieva Motiejūnaitė
Nacionalinis vėžio institutas

Jeigu manote, kad žurnalo „Rožinis gyvenimas“ leidyba yra prasminga ir naudinga veikla, padėkite mums augti – palaikykite mus platformoje „Contribee“.