Gydytojas pataria, kaip suvaldyti limfedemą
Po krūties vėžio operacijos, kai kartu su krūtimi pašalinami ir pažasties limfmazgiai, trečdaliui pacienčių išsivysto limfedema – lėtinė liga, kurios metu sutrinka limfos apytaka. Dėl to padidėja rankos apimtis, atsiranda nemalonūs pojūčiai, gali būti sunku atlikti kasdienius darbus. Su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Adu Čepu kalbamės apie limfedemos išsivystymo priežastis, ligos eigą ir gydymą.
Pasak gydytojo, limfedema pagal priežastį skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė yra įgimta, t. y. dėl paveldėtų genų kombinacijų nepakankamai išsivysčiusios limfagyslės ar limfmazgiai. Antrinę limfedemą dažniausiai sukelia didelės apimties krūties, gimdos kaklelio, lyties organų šalinimo operacijos, kurias tenka atlikti dėl onkologinių susirgimų. Per jas su organais dažnai kartu šalinami ir limfmazgiai.
Limfmazgiai – svarbi mūsų limfinės sistemos dalis. Juos pašalinus, limfinė sistema toje vietoje nebegali tinkamai atlikti savo funkcijos – „nudrenuoti“ skysčius iš periferinio jungiamojo audinio. Sutrikus limfos nutekėjimui, audiniuose ima kauptis audinių skystis (limfa), kuris sutrikdo paveiktoje galūnėje medžiagų apykaitą.
Ligos išsivystymo rizika
Ligos išsivystymo rizika priklauso nuo vietos, iš kurios pašalinti limfmazgiai. Ji svyruoja nuo 15 iki 30 proc. Pažasties limfmazgių šalinimo atveju limfedema išsivysto kas trečiai pacientei. Pirmi simptomai dažniausiai pasirodo per metus nuo atliktos operacijos. Limfedema neatsiranda staiga ir staigiai nesibaigia. Tai lėtinė, po truputį progresuojanti liga. Ji vystosi lėtai, bet, jeigu nėra gydoma, nuosekliai iš vienos stadijos pereina į kitą. Dažniausiai limfedema pasireiškia galūnėse. Išoperavus krūties vėžį, ji vystosi toje rankoje, iš kurios pažasties pašalinti limfmazgiai. Po kitų operacijų ji gali pasireikšti kojose.
Pastaruoju metu dažnai taikoma vadinamoji sarginio limfmazgio biopsija, kai ištyrimui pašalinamas vienas ar keli limfmazgiai. Šis tyrimas parodo krūties vėžio išplitimo mastus, nuo jo rezultato priklauso, ar reikia pašalinti visus pažasties limfmazgius, taip pat – ar reikia chemoterapijos arba spindulinio gydymo po operacijos. Deja, ir po vieno limfmazgio pašalinimo gali išsivystyti limfedema, tačiau rizika kur kas mažesnė – skirtingais duomenimis, ji svyruoja nuo 4 iki 12 proc.
„Sarginio limfmazgio biopsija daroma gana dažnai, daug dažniau nei šalinami visi limfmazgiai“, – teigė gydytojas.
Limfedemos stadijos
Kaip pasakojo A.Čepas, limfedemos eiga skirstoma į keturias stadijas. Esant nulinei stadijai, arba subklinikinei limfedemai, objektyviai akivaizdžių požymių nematyti, galūnė neištinusi, jos apimtis nepadidėjusi, paspaudus rankos arba kojos odą, ji nepakinta, atitraukus pirštą įdubimas nesusidaro. Tačiau žmogus jau skundžiasi, kad galūnė greičiau pavargsta, joje jaučiamas veržimas, maudimas, tempimas, skausmas, kartais – tirpimas, nors pastarasis nėra specifinis limfedemos simptomas.
Esant pirmai stadijai, galūnės apimtis jau būna akivaizdžiai padidėjusi, paspaudus odą lieka įdubimai, kuriems išsilyginti reikia laiko. Antros stadijos atveju dar labiau padidėja galūnės apimtis, tačiau ranka ar koja pasidaro jau nebe tokia minkšta – paspaudus duobutės lieka nebe tokios gilios. Tai pereinamoji būklė tarp minkštos ir kietos limfedemos.
Paskutinės, trečios, stadijos atveju galūnės apimtis gali būti padidėjusi net kelis kartus, pavyzdžiui, tris, čiuopiant ji labai kieta, jokių duobučių nebelieka, be to, pakinta oda – sustorėja jos išorinis sluoksnis. Šioje stadijoje galūnė gerokai sunkesnė už sveikąją, ji sunkiai valdoma, be to, žmogui labai sunku pritaikyti drabužius ilgomis rankovėmis ar kelnes.
Pirminė ir pagrindinė limfedemos prevencija – gyvensenos korekcija.
Pagrindinė prevencija – gyvenimo būdas
„Pirminė ir pagrindinė limfedemos prevencija – gyvensenos korekcija. Labai svarbu kontroliuoti savo kūno svorį, nes esant antsvoriui limfedemos išsivystymo tikimybė didėja. Atsiradus pradiniams limfedemos požymiais taip pat svarbu tinkamai prižiūrėti odą, kad ji neišsausėtų, neatsirastų įtrūkimų, vengti traumų, nes limfedema toje vietoje didina infekcijos riziką, o infekcija savo ruožtu žaloja likusias sveikas limfagysles, todėl liga gali progresuoti. Po limfmazgių pašalinimo nerekomenduojama lankytis pirtyje. Yra žinoma, kad pirtis net šešis kartus padidina limfedemos išsivystymo riziką“, – patarė pašnekovas.
Norint sulėtinti ligos eigą, taip pat taikomos įvairios fizioterapijos procedūros bei speciali limfos nutekėjimą aktyvinanti mankšta, kuri padeda sumažinti galūnės patinimą ir apimtį. Kad gydymas būtų iš tiesų veiksmingas, rekomenduojama mankštintis kasdien.
Atsiradus pirmiesiems simptomams, turi būti taikomos kompresinės priemonės – kompresinės rankovės ir kojinės, įvairios tvarstymo technikos elastiniais kompresiniais tvarsčiais ir pan. Sutvarstyta galūnė turi išbūti 24–36 valandas. Šis metodas padeda efektyviai sumažinti galūnės apimtį.
Visiškai išgydyti ligos negalime, bet tikrai galime ją sustabdyti ar netgi pasiekti jos regresavimą.
Kokios gydymo prognozės
„Svarbu kuo anksčiau pradėti limfedemos gydymą – tokiu būdu galima sulėtinti ligos progresavimą. Daliai pacientų pavyksta ligą suvaldyti taip, kad ji labai netrikdo gyvenimo kokybės. Tačiau reikia suprasti, kad vieno stebuklingo recepto nėra – kompleksiškai turi būti taikomos visos priemonės: tiek gyvenimo būdo korekcija, tiek konservatyvus gydymas (mankšta, fizioterapija, limfodrenažiniai masažai, kompresiniai tvarsčiai, teipavimas ir pan.). Tam tikrais atvejais labai efektyvus ir chirurginis gydymas, galintis ne tik sulėtinti ligos vystymąsi, bet netgi pasiekti jos regresavimą.
Pavyzdžiui, pirmos stadijos limfedemą galima gydyti atlikus limfmazgių persodinimo operaciją. Po jos patinimas gali sumažėti iki tokio lygio, kad žmogui ilgainiui nebereikės kompresinių priemonių. Jeigu liga pasiekusi jau trečią stadiją, galūnės apimtis gali būti sumažinama išsiurbus riebalus. Tuomet vėl taps efektyvios kompresinės priemonės“, – pasakojo A.Čepas.
Kompleksinių operacijų metu, kai kartu rekonstruojama krūtis ir atliekamas limfmazgių persodinimas į pažastį, paprastai persodinami paviršiniai limfmazgiai iš apatinės pilvo dalies. Norint iki minimumo sumažinti riziką, kad limfedema neišsivystytų kojoje, naudojama metodika, kai limfmazgiai, drenuojantys limfą iš kojos, prieš operaciją yra pažymimi radionuklidais. Tokiu būdu operacijos metu galima atskirti, kurie limfmazgiai nudrenuoja limfą iš kojos, o kurie – iš pilvo apatinės ir juosmeninės dalies. Persodinimui naudojami būtent pastarieji limfmazgiai, kurie yra paviršiniai ir juos pašalinti nėra taip rizikinga kaip giliuosius.
„Žinoma, visiškai išgydyti ligos negalime, bet tikrai galime ją sustabdyti ar netgi pasiekti jos regresavimą. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu ir pats žmogus stengiasi ir keičia savo gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi didelį antsvorį, mes negalime jam siūlyti operacinio gydymo, nes tokiam žmogui jis yra rizikingas. Pirmiausia prašome numesti svorio. Operacija ilga, gali trukti ir šešias valandas. Jeigu pacientas turi daug rizikos veiksnių, dėl kurių gali kilti įvairių komplikacijų, natūralu, kad jam operacija nerekomenduojama, kad nebūtų sukelta grėsmė gyvybei“, – aiškino pašnekovas.
Inga Saukienė