Prieš vėžį – augalų galia

Sergant onkologinėmis ligomis fitoterapija dažnai taikoma kaip papildomas gydymo metodas. Tiesa, tik suderinus su ligą gydančiu mediku, skyrusiu chirurginį, chemoterapinį ar spindulinį gydymą. Kaip, kada ir kokias augalines priemones vartoti – apie tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesore, medicinos mokslų daktare, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidente Nijole Savickiene.

 Gerbiama profesore, kodėl gydant vėžį augalų terapija yra naudinga ir reikalinga?

Sergant vėžiu svarbiausias yra tradicinis gydymas, tačiau kovojant su liga verta lygiagrečiai pasinaudoti ir fitoterapija, ir pasitelkti kitus žinomus gydymo metodus bei priemones. Kiekvienam ligoniui fitoterapeutas sudaro individualią gydymo augaliniais preparatais programą, atsižvelgdamas, vėžys šalinamas chirurgiškai ar pasitelkiant chemoterapiją arba spindulinę terapiją, tačiau jokiu būdu – vietoj jų. Mat, taikant fitoterapiją, svarbu kiek įmanoma sumažinti nepageidaujamus pagrindinės terapijos (chemoterapijos ar spindulinės terapijos) reiškinius, skatinti navikines ląsteles reaguoti į gydymą ir kartu apsaugoti sveikas. Taip pat fitoterapija gali būti skiriama kompleksiškai su chemoterapija ar spinduline terapija siekiant slopinti pirminį vėžio židinį ar metastazes ir, žinoma, antrinių komplikacijų, pavyzdžiui, antrinio vėžio vystymosi, profilaktikai.

Štai kodėl būtina žinoti, kokie augaliniai biologiškai aktyvūs junginiai yra naudingi, kiek ir kada jų galima vartoti. Be to, privaloma atkreipti dėmesį į tai, kad jų veikliosios medžiagos, sąveikaudamos su pagrindiniais vaistais, gali sukelti ir nepageidaujamą poveikį. Dėl to gydant onkologinę ligą vartojami tik standartizuoti augaliniai preparatai, kai yra žinomas kiekvienos veikliosios medžiagos kiekis, kaip ir veikliųjų medžiagų proporcijos. Kiekvienas augalas – tūkstančiai cheminių junginių, o vartojant standartizuotus preparatus galima nesibaiminti dėl jų toksiškumo ir būti tikriems dėl veiksmingumo.

„Sergant vėžiu svarbiausias yra tradicinis gydymas, tačiau kovojant su liga verta lygiagrečiai pasinaudoti ir fitoterapija“, – sako profesorė N. Savickienė. Asmeninio albumo nuotr.

Kokie biologiškai aktyvūs junginiai yra vartojami gydant vėžį?

Onkologijoje vartojami alkaloidai (vinblastinas, kolchicinas ir kt.), glikoproteinai, pavyzdžiui, lektinai, flavonoidai (hipericinas, genisteinas, liuteolinas, kvercetinas, diosminas, hesperidinas ir kt.), karotenoidai (liuteinas, zeaksantinas, likopenas), lignanai, polisacharidai, terpenoidai.

Pacientams svarbu žinoti, kokie augaliniai preparatai ir kuriuo ligos etapu jiems naudingiausi?

Kai kuriuos galima vartoti aktyviai gydantis, dar kitus – tarp gydymo kursų ar po gydymo. Jie veikia lėčiau, bet rečiau sukelia šalutinį poveikį. Be to, kai vėžio alinamam organizmui trūksta tam tikrų veikliųjų medžiagų, jų įmanoma gauti būtent iš augalinių preparatų.

Pavyzdžiui, per chemoterapiją galima vartoti šiuos augalinius preparatus: ašvagandą, sisteminius fermentus, vaistinių ramunių, melisų preparatus, polifenolius – kurkuminą, resveratrolį. Siekiant sustiprinti chemoterapijos poveikį, augaliniai preparatai vartojami trumpai, bet didelėmis dozėmis: 1000 mg per 7, 10 ar 14 dienų, siekiant įjautrinti navikines ląsteles pasiduoti gydymui.

Norint pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, po gydymo gali būti skiriamas ugniažolių, gysločių ir medetkų mišinys. Jis ypač naudingas pacientams, kurių nervų sistema yra sudirgusi ar vargina nemiga, esant virškinamojo trakto, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams, siekiant profilaktiškai apsaugoti nuo vėžio atkryčio. Šis mišinys rekomenduojamas vartoti praėjus trims– penkioms dienoms po chemoterapijos ar spindulinio gydymo. Ir jei pacientas, vartodamas jį, pasijunta geriau, jį gali vartoti nuolat, kas trys–keturi mėnesiai darydamas keturių savaičių pertrauką.

Kokie augaliniai preparatai arba augalai naudingi sergant krūties vėžiu?

Lektinai arba augalinės kilmės baltymai, naudojami po chemoterapijos ar spindulinio gydymo, ne tik atpažįsta vėžines ląsteles, bet ir slopina jų DNR, RNR ir baltymų sintezę, bet neturi šio poveikio sveikoms ląstelėms. Jų ypač daug sukaupia paprastosios pupos, karpotasis beržas, didžioji ugniažolė, didžioji dilgėlė, rausvažiedė ežiuolė. Flavonoidai, rekomenduojami po chemoterapijos ar spindulinės terapijos, slopina navikinių ląstelių vystymąsi. Jų nemažai turi kininis arbatmedis, paprastasis abrikosas, šilauogės, siauralapis gaurometis. Krūtų navikams poveikį turi ir karotenoidai (jų gausu medetkose, brokoliuose) bei izoflavonai (jų daugiausiai randama gauruotosiose sojose, raudonuosiuose dobiluose). Krūties vėžiu sergančių pacienčių gyvenimo kokybę gerina paprastųjų amalų vandeninis ekstraktas. Tiesa, namų sąlygomis ir proporcijomis ruošiami vaistingieji augalai gali padaryti daugiau žalos nei naudos, o ypač – onkologiniams ligoniams. Sertifikuoti fitopreparatai garantuoja veikliųjų medžiagų aktyvumą, grynumą, tinkamą dozę, gerą įsisavinimą, pavyzdžiui, apsaugo nuo ardomojo skrandžio rūgščių poveikio, ir yra patogūs vartoti.

Sergant vėžiu įprastai silpnėja imuninė sistema. Kaip galima ją pastiprinti fitoterapija?

Nusilpus imuninei sistemai, organizmas praranda gebėjimą atpažinti vėžines ląsteles ir kovoti su jomis. Chemoterapija ir spindulinė terapija gali sukelti organizme nevaldomą uždegimą, į kurį imuninė sistema gali reaguoti neadekvačiai. Taip užvedami organizme uždegiminiai procesai. Dėl to pacientai jaučia nuovargį, išsekimą, virškinamojo trakto sutrikimus, gali imti streikuoti skydliaukė ar antinksčiai. Fitoterapija gali padėti kontroliuoti ir slopinti uždegiminius procesus. Tada į pagalbą gali būti pasitelkiamos fitoterapinės medžiagos arba jų junginiai, pasižymintys imunomoduliuojamuoju antiseptiniu poveikiu ir galintys įveikti patogenus ar infekcijų sukėlėjus. Imuninį atsaką stimuliuoja ir metastazių vystymąsi slopina polisachariduose esantys beta gliukanai, kuriuos kaupia dumbliai, avižos, mielės ir šie grybai: tikrinis blizgutis (Reishi), kuokštinė grifolė (Maitake), valgomasis dantenis (Shiitake), kininis kordicepsas (Cordyceps sinensis). Taip pat augalai: paprastasis alavijas, islandinė kerpena, plačialapis gyslotis, dumblis – pūslėtasis guveinis. O viena geriausių profilaktikos priemonių nuo vėžio – rausvoji ar purpurinė ežiuolės.

Kodėl, sergant onkologinėmis ligomis, naudingiau vartoti fitomišinius nei pavienių augalų preparatus?

Mišiniai yra naudingesni, nes jų veikliosios medžiagos pasižymi sinerginiu poveikiu. Mūsų organizmas – kompleksinė sistema, todėl galima sakyti, kad panašų skiriame panašiam. Štai ugniažolė veikia dvi organizmo sistemas: centrinę nervų ir virškinimo ir dar pasižymi citotoksiniu poveikiu vėžinėms ląstelėms. Gyslotis pasižymi antiseptiniu ir imonomodeliuojamuoju poveikiu, taip pat gerina kasos, tulžies pūslės ir kepenų funkcijas, reguliuoja uždegiminių procesų intensyvumą organizme. Medetkos veikia virškinamąjį traktą ir yra veiksmingas antioksidantas. Tad šių augalų mišinys daro teigiamą poveikį visam organizmui po chemoterapijos ar spindulinės terapijos, kai pacientai susiduria su liekamaisiais reiškiniais. Šių augalų mišinys rekomenduojamas atkryčių profilaktikai.

Deja, augalų mišinių nepatariama gamintis namuose, kaip ir vartoti tam tikrų augalų. Kodėl?

Fitopreparatai yra saugūs ir veiksmingi tik tuomet, kai žinoma, kiek veikliųjų medžiagų juose yra, koks jų poveikis, savybės ir kokybė. Ruošiant juos namuose, nežinome, kiek veikliųjų medžiagų pateks į nuovirą ar antpilą. Tokiais atvejais augalinės žaliavos naudojamos aklai ir negalime būti tikri, kad sulauksime pageidaujamo rezultato. O ir poveikis gali būti ne tik nepakankamas, bet ir pernelyg stiprus. Pavyzdžiui, ugniažolių arbatoje alkaloidų kiekis gali siekti dozę, kuri citotoksiškai veiks ne tik vėžines, bet ir kepenų ląsteles. Tokiais atvejais galimas net kepenų pažeidimas.

Augalinės žaliavos, pasižyminčios priešvėžiniu poveikiu:

Rausvažiedė ežiuolė, blyškioji ežiuolė, paprastasis saldymedis, baltasis šilkmedis, puikusis bijūnas, krūminė perilė, daržinė pupelė, stambiažiedis plačiavarpis, skydinis pėdlapis, japoninis pelėvirkštis, paprastasis abrikosas, paprastasis granatmedis, baikalinė kalpokė, barzdotoji kalpokė, kininis citrinvytis, antilinis balamedis, trumpaspyglis kukmedis, rausvasis katarantas.

Vilma Srėbaliūtė

Jeigu manote, kad žurnalo „Rožinis gyvenimas“ leidyba yra prasminga ir naudinga veikla, padėkite mums augti – palaikykite mus platformoje „Contribee“.